Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. gruodžio 17 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 17 d., 6.36 val., (duomenys neskelbtini) g. 25, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,45 prom., su savimi neturėdamas transporto priemonės registracijos dokumento (registracijos liudijimo) ir techninės apžiūros dokumento, automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, perkvalifikavo pagal ANK 427 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. surašytas galiojant ATPK. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas administracinis pažeidimas, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, perkvalifikuojamas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudas, numatytas už analogiškus pažeidimus ATPK ir ANK, pagrįstai sprendė, kad ANK nuobauda už analogiško pažeidimo padarymą yra švelnesnė, todėl pagrįstai pažeidimą iš ATPK 130² straipsnio perkvalifikavo į ANK 427 straipsnį ir bylą nagrinėjo pagal ANK normas (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 3 punktas; 5 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal ANK normas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, nėra, tačiau apeliantas nesutinka dėl pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnyje, padarymo. Pažeidėjas teigia, kad neblaivus automobilio nevairavo, o policijos pareigūnų parodymai yra išgalvoti, protokolas jam surašytas todėl, kad pastarieji yra priešiškai nusiteikę prieš jį dėl anksčiau buvusio konflikto. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, su tokiais pažeidėjo argumentais nesutinka. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. kaltė dėl nurodyto pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnyje, padarymo įrodyta neabejotinai.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.

Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs R. K. apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų dėl nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnyje, padarymo nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu pagal ANK 427 straipsnį. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimo dalį dėl R. K. kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Apeliantas skunde teigia, kad būdamas neblaivus automobilio nevairavo, jis buvo su blaiviu vairuotoju, kuris jį ir atvežė į naktinį barą. Automobilį vairavo A. K., kuris net nebuvo apklaustas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą daryti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3–4), pareigūnų G. M. ir E. V. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6) ir pastarųjų parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 29–30), asmens blaivumo testu (b. l. 9) ir kita byloje esančia medžiaga. Policijos pareigūnai G. M. ir E. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. 6.30 val. patruliuodami adresu (duomenys neskelbtini) g. 25, Klaipėda, pastebėjo važiuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems privažiavus pastarasis sustojo, iš vairuotojo pusės išlipo vyras ir pradėjo eiti. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Priėję prie vairuotojo paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pareiškė, kad automobilio nevairavo. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Asmuo atsisakė pateikti dokumentus, paprašytas atsisėsti į tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Per duomenų bazę „Polis 2“ buvo nustatyta, kad asmuo yra R. K.. Sulaikytas asmuo pakartotinai per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus. Asmuo su pažeidimais nesutiko ir atsisakė pasirašyti. (b. l. 5, 6). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai G. M. ir E. V. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. G. M. parodė, kad pastebėjo važiuojantį automobilį, matė, kaip iš jo išlipo vairuotojas. Jiems priėjus prie išlipusio vyriškio pastarasis neigė, jog vairavo automobilį. Akivaizdžiai buvo matyti, kad būtent tas asmuo išlipo iš automobilio, daugiau jokių asmenų nebuvo. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir jis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį. Per duomenų bazę nustatė, kad iš automobilio išlipęs asmuo – R. K., kuris pakartotinai per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti yra atimta. R. K. nesutiko pasirašyti protokole, nepripažino padaręs pažeidimus, todėl buvo pristatytas į komisariatą. Pareigūnė taip pat nurodė, kad dalyvavo nustatant ankstesnį R. K. pažeidimą, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. R. K. sulaikė, nes jis vairavo neblaivus. Automobilį „Audi A6“ nusprendė patikrinti, nes toje teritorijoje dažnai sulaikomi neblaivūs vairuotojai ir tą teritoriją pareigūnai dažniau kontroliuoja. Pareigūnas E. V. teismo posėdyje nurodė, jog patruliuodamas pamatė, kad automobilis „Audi“ sustojo aikštelėje ir iš automobilio pasišalino vairuotojas, sulaikius asmenį, jis neigė vairavęs ir bandė pasišalinti. Nustatytas neblaivumas ir surašytas protokolas. Patvirtino, kad dalyvavo to paties asmens ankstesniame patikrinime, liudijo kitoje byloje, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Įvykio dieną R. K. neatpažino, jo asmenį nustatė patikrinę duomenų bazės duomenis. Aikštelė buvo tuščia, todėl aiškiai matė, kad iš automobilio išlipo vėliau sulaikytas asmuo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės paneigia apelianto nurodytą įvykių versiją, t. y. kad įvykio dieną jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o vairavo A. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. To, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o vairavo A. K., skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ir liudytojo K. P. parodymai, kad R. K. automobilio nevairavo, vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti R. K. išvengti atsakomybės. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų G. M. ir E. V. nurodytomis aplinkybėmis, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai norėtų apkalbėti pažeidėją. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pateikti prie skundo protokolai, kurie surašyti pastarųjų pareigūnų, įrodo, jog pareigūnai yra priešiškai nusiteikę prieš jį, todėl išgalvojo istoriją ir surašė protokolą dėl vairavimo išgėrus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo surašytas 2016 m. gruodžio 17 d. Tuo tarpu pažeidėjas teikia administracinio nusižengimo protokolą, kuris surašytas 2017 m. sausio 17 d. tyrėjo L. B., ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį 2016 m. gruodžio 17 d. priėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas L. L. už tai, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Nors procesiniai dokumentai ir surašyti R. K., tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pateikti dokumentai neįrodo policijos pareigūnų priešiško nusiteikimo prieš R. K..

Pasak R. K., pirmosios instancijos teismas neapklausė vairuotojo A. K.. Pažymėtina, kad duomenų, jog pažeidėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų pateikęs prašymą apklausti minimą vairuotoją, nėra, todėl teismas šio klausimo ir nesprendė.

Pažeidėjas taip pat nurodo, kad byloje nėra jokio vaizdo įrašo, jog jis vairavo išgėręs, o tik pareigūnų parodymai. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, kad jų pakanka R. K. kaltei dėl nustatyto nusižengimo padarymo pagrįsti, juolab kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarimo naikinti ar keisti pažeidėjo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. (R. K.) apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.