- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-62-1554-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00523-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarimu T. S. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 500 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad T. S. 2010 m. gegužės 14 d., apie 15 val., iš anksto nepranešęs, neinformavęs, nesuderinęs su Kauno rajono savivaldybės administracijos vadovu ar jo įgaliotu atstovu, neturėdamas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto atitinkamo leidimo, organizavo ir kvietė žmones skubiai susirinkti Kauno r., (duomenys neskelbtini), dėl ko į organizuotą susirinkimą susirinko daugiau nei 10 žmonių, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 5 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. S. prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba, nusprendus bylos nenutraukti, pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą, paskiriant jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą arba neskiriant nuobaudos. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog jis būtų pažeidęs Susirinkimų įstatymo nuostatas, nes byloje nenustatyta, kad apskritai vyko susirinkimas. Bylą nagrinėjęs teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, neįsigilino į bylos esmę. Mano, kad jo veiksmai neatitinka Susirinkimų įstatymo prasmės bei paties susirinkimo sampratos, kadangi jis, kaip pavienis asmuo, negalėjo vykdyti susirinkimo. Taip pat nurodo, kad skiriant nuobaudą, neatsižvelgta į tai, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, aktyvaus neklausymo jis neišreiškė, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Paskirta 500 litų bauda jam yra per griežta, šeimos materialinė padėtis sunki, šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, šeima yra paėmusi kreditus bankuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
T. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. gegužės 14 d., iš anksto nepranešęs, nesuderinęs su Kauno rajono savivaldybės administracijos vadovu ar jo įgaliotu atstovu, neturėdamas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto atitinkamo leidimo, organizavo ir kvietė žmones skubiai susirinkti Kauno r., (duomenys neskelbtini), dėl ko į organizuotą susirinkimą susirinko daugiau nei 10 žmonių, tuo padarė ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog T. S. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.
Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent T. S. organizavo susirinkimą ir kvietė žmones atvykti į Klonio gatvę, Teleičių kaime, Kauno rajone. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 4-5), A. S., M. K., V. K., T. M., R. R., A. Z. (b. l. 9-10, 13-14, 15-16, 17-21, 22, 23-24) paaiškinimų, matyti, kad žmonės į minėtą vietą rinkosi spontaniškai, patys, sužinoję apie Kėdainių rajono apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą iš visuomenės informavimo priemonių. Pažymėtina, kad visi įvykiai buvo aprašomi spaudoje, o T. S. buvo tiesiog asmuo, giminaitis, pranešinėjęs žurnalistams apie vykstančius įvykius (b. l. 58-79). Tai, kad jis pasirūpino suolais, maistu ir gėrimais atvykusiems žmonėms, neleidžia spręsti, kad būtent jis suorganizavo susirinkimą. Be to, iš 2010 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 12), M. K. paaiškinimo (b. l. 13) matyti, kad vienas iš minios aktyvistų buvo M. K., kuris išreiškė D. K. giminaičiams palaikymą ir norėjo organizuoti palapinių statymą ir pan. Tačiau nuo šių veiksmų susilaikė, kadangi giminaičiai buvo prieš tokius veiksmus. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl žmonių susibūrimo organizavimo.
Taip pat pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti (1 d.). Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms bei laisvėms apsaugoti. Šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtus naudojimosi šia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės valdymo organuose (2 d.). Iš šios Konvencijos nuostatos matyti, kad šios teisės apribojimai gali būti susiję tik su siekiu apsaugoti kitus įstatymų saugomus gėrius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esantys Klonio gatvės gyventojų paaiškinimai (b. l. 25-30) patvirtina, kad susirinkę žmonės jų poilsiui ir ramybei netrukdė, jokių nepatogumų nekėlė, nusiskundimų dėl jų niekas neturėjo. Todėl spręsti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui, nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarimą T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.