Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė B. D. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskirti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „D.“, o atsakovui – „M.“.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ilgą laiką ieškovės ir atsakovo santykiai buvo labai įtempti, todėl buvo priimtas sprendimas susituokti, naiviai manant, kad tokiu būdu pavyks išsaugoti tarpusavio ryšį ir jausmus vienas kitam. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo pasirašyta ikivedybinė sutartis (duomenys neskelbtini), todėl sutuoktiniai dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad neturi. Po santuokos įregistravimo su atsakovu buvo susitikę tik kelis kartus, gyvena atskirai, bendro ūkio neveda ir bendrų vaikų neturi (ieškovė turi vaiką iš kitų santykių, vaikas gimęs iki santuokos su atsakovu). Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu nedėjo pastangų ir nebenori toliau puoselėti šių santykių.

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (el. b. t. 1, b. l. 51). Nurodė, kad taikytis su ieškove nenori.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl pareikštų reikalavimų nėra. Atsakovas pripažino patikslinto ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo (el. c. b. t. 1, b. l. 4) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp B. D. ir A. M. buvo sudaryta ir įregistruota santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išryškėjo sutuoktinių nuomonių, charakterių skirtumai, pradėjo konfliktuoti. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi šioje dalyje, t. y. dėl kurio sutuoktinio kaltės turėtų būti nutraukta santuoka, ginčo nėra.

Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendrų interesų ir suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką. Santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.26-3.29, 3.35, 3.36, 3.85 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, rūpinimosi visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.

Esant nurodytam, taip pat atsakovui pripažinus ieškinį šioje dalyje, t. y. taip pat prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.

Dėl nepilnamečių vaikų.

Teismo posėdžio metu ginčo šalys patvirtino, kad sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl turto padalinimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (el. b. t. 1, b. l. 12, 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu ieškovė įgijo transporto priemonę – HONDA JAZZ (el. b. t. 1, b. l. 38-39). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo sudaryta ikivedybinė sutartis, kuria buvo apsitartas turto, kurį šalys įgis po šalių santuokos įregistravimo, teisinis režimas. Šalys minimoje sutartyje susitarė, kad turtui, kurį po šalių santuokos įregistravimo savo vardu įgis bet kuri viena iš šalių, bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, tai yra, bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, taip pat bet koks kitas turtas), kurį savo vardu po šalių santuokos įregistravimo įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe (Vedybų sutarties 2.1 punktas, el. b. t. 1, b. l. 8-11). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalys pasirinko savo turto teisinį režimą pagal sutartį, todėl jų santykiams nėra taikomos CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Taigi šiuo atveju transporto priemonė pagal Vedybų sutarties nuostatas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl santuokos nutraukimo byloje nėra dalintinas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir šis turtas neturi būti dalintinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama D. pavardė, atsakovui paliekama jo pavardė – M.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Teismo posėdžio metu ginčo šalys patvirtino, kad sutuoktiniai kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad neprašo priteisti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „D.“, o atsakovui A. M., palikti pavardę „M.“.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.