Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2001-03-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2001-11-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 47¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2000-10-31 Šiaulių apylinkės nutartimi veikas perkvalifikavus, galutinė bausmė paskirta 20 parų areštas;

3) 2004-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu;

4) 2005-04-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2006-06-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nuo bausmės atleistas;

5) 2011-12-27 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-1-12656-17, pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 16 d. nuo 5 val. 14 min iki 5 val. 39 min ir 2017 m. balandžio 12 d. nuo 14 val. 07 min iki 14 val. 23 min apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 2017 m. kovo 16 d. apie 2 val. M. R. vairavo automobilį „Nissan Almera“ ir tuo metu buvo blaivus, kad po eismo įvykio kartu su M. R. automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Kelmės rajono apylinkės teisme, adresu (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-471/2017, 2017 m. birželio 13 d. nuo 14 val. 13 min iki 15 val. 05 min, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas teismo posėdyje liudytoju davė melagingus parodymus, taip pat teigdamas, kad po eismo įvykio jo vietoje su M. R. vartojo alkoholinius gėrimus, taip siekdamas M. R. padėti išvengti atsakomybės už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis netikrinęs M. R. girtumo, jam atrodė, kad tuo metu, kai jis prašė M. R. jį pavežti, M. R. buvęs blaivus, todėl jis taip ir pasakęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Automobilyje, kurį vairavo M. R., jis turėjo alkoholinių gėrimų, juos gėrė važiuodamas. Kai M. R., nesuvaldęs automobilio įvažiavo į griovį ir suprato, kad iš jo išvažiuoti nėra galimybių, susinervino ir taip pat pradėjo gerti. Jis įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, be to, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. kaltė įrodyta.

2017 m. rugpjūčio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu nustatytas, kad M. R. 2017 m. kovo 16 d. apie 2 val. 40 min Kelmės rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 104,53 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2017-03-17 specialisto išvadą Nr. T-A 2634/2017(01) jo kraujyje nustatytas 2,21 promilių girtumas), vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-25).

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio (b. l. 20-25) ir teisiamojo posėdžio, vykusio 2017 m. birželio 13 d., protokolo (b. l. 30-39) matyti, kad M. R. kaltės dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio neprisipažino, teisme paaiškino, kad pas jį į namus atėjęs neblaivus draugas R. G. paprašė pavežti pas draugę, gyvenančią netoli Tauragės. Jis buvo blaivus, turi vairuotojo pažymėjimą, todėl sutiko. Jo tėvui priklausančiu automobiliu „Nissan Almera“ važiavo dviese su R. G., kuris su savimi vežėsi alkoholinių gėrimų. Važiuojant už Kelmės link Kryžkalnio dėl slidaus kelio automobilį sumėtė, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiavo nuo kelio. Avarijos metu jam lūžo stuburo slankstelis, labai skaudėjo, taip pat patyrė šoką, susinervino. Todėl iš karto po avarijos mašinoje su R. G. išgėrė degtinės ir alaus. Alkoholį gėrė apie 20 minučių, maždaug po 2 valandų atvyko greitoji pagalba ir policininkai, jį išvežė į Kelmės ligoninę, o po to į Šiaulius. Automobilį jis vairavo būdamas blaivus, alkoholį vartojo tik po avarijos, todėl kaltės nepripažįsta.

Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-27, 28-29) ir teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 30-35) R. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl galimai M. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir M. R. baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo apklaustas liudytoju, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens – M. R. - versiją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. 2017 m. kovo 16 d. (b. l. 26-27) parodė, kad 2017 m. kovo 16 d. apie 2 val. jis kartu su M. R., kuris vairavo automobilį „Nissan Almera“, priklausantį jo tėvai, važiavo nuo Šiaulių link Kryžkalnio, jis buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, o M. blaivus. Dėl slidžios kelio dangos automobilį sumėtė, jie nuslydę nuo kelio, automobilis vertėsi ir ant ratų atsistojo griovyje. Jis su M. R. turėjo degtinės ir alaus, kuriuos išgėrė, kiek išgėrė negali pasakyti.

2017 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad 2017 m. kovo 16 d. apie 2 val. jis važiavęs M. R. vairuojamu automobiliu „Nissan Almera“, M. R. buvo blaivus, jis jautėsi lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. M. R. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir atsistojo ant ratų. Automobiliui sustojus jis ir M. R. buvo išlipę iš automobilio, jį apžiūrėjo, pagalbos nesikvietė. Kai prie jų automobilio priėjo trys nepažįstami vyriškiai, M. R. ir jis sėdėjo automobilyje ir gėrė alų ir degtinę. Jis automobilyje išgėrė apie 2 litrus alaus ir apie 200-300 gramų degtinės. M. R. išgėrė už jį daugiau alaus ir degtinės, iš viso jie turėjo 6 litrus alaus ir 0,5 litro 40% stiprumo degtinės. Alkoholinius gėrimus gėrė automobilyje, o tarą išmetė netoliese. Maždaug po pusantros valandos į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Automobilį vairavo M. R. ir tuo metu buvo blaivus.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 38) matyti, kad teisme liudytoju apklausiamas R. G. parodė, kad po eismo įvykio su M. R. išlipo iš automobilio ir lauke prie automobilio gėrė alkoholinius gėrimus, turėjo 1 butelį degtinės ir 5-6 butelius po 1 litrą talpos alaus. Kiek iš viso išgėrė alkoholio, nežino, tuščių butelių buvo ir mašinoje, ir lauke netoli mašinos.

2017m. rugpjūčio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendyje (b. l. 20-25) konstatuota, jog teismas, įvertinęs įrodymų visumą - liudytojų objektyvumą ar šališkumą, jų parodymų patikimumą, apžiūrų ir tyrimų metu neginčijamai nustatytas aplinkybes - pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis M. R. vartojo alkoholį, ko pasėkoje jam nustatytas girtumas, ne po avarijos, o prieš ją. Teismas nustatė, kad pirmieji neturkus (maždaug po 5-10 min.) po avarijos į jos vietą atėję R. J. ir M. B., kurie kaltinamojo ir liudytojo R. G. nepažinojo, dėl ko yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, kategoriškai patvirtino, kad abu asmenys dar buvo mašinoje, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir net neturėjo, bet jau buvo akivaizdžiai girti, sunkiai orientavosi aplinkoje. Po 12 minučių nuo pranešimo gavimo į įvykio vietą atvykę policininkai taip pat patvirtino, kad abu asmenys buvo girti, tačiau alkoholio nevartojo ir jo neturėjo, o mašinoje ir aplink ją gėrimų taros nebuvo. Tai, kad jokių alkoholinių gėrimų ar jų taros nebuvo nei mašinoje, nei aplink ją, užfiksuota ir apžiūrose. Pagal kaltinamojo versiją talpų turėjo būti pakankamai didelis kiekis (1 butelis degtinės ir apie 6 1 litro talpos plastikiniai buteliai alaus), todėl neįtikėtina, kad nei viena iš jų nebūtų rasta. Be to, telefoninis pranešimas policijai pateiktas 02.44 val., o 03.01 val., t. y. po 17 minučių, M. R. nustatytas beveik 2 promilių girtumas. Įvertinus, kad per itin trumpą laikotarpį avarijos vietoje dar buvo liudytojai R. J. ir M. B., kurie matė, kad kaltinamasis alkoholio nevartojo, pasiekti tokį girtumo laipsnį pagal kaltinamojo versiją teismas laiko faktiškai neįmanomu. M. R. kraujo mėginys buvo paimtas 03.40 val., t. y. praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusvalandžiui po jo patikrinimo alkotesteriu. Šiame mėginyje rasta dar didesnė alkoholio koncentracija – 2,21 promilės. Visuotinai žinoma, kad netrukus po alkoholio vartojimo jo koncentracija būna didesnė iškvepiamame ore ir tik praėjus ilgesniam laikui (t. y. faktiškai – blaivėjant) alkoholio koncentracija kraujyje pradeda viršyti jo koncentraciją ore. Todėl M. R. blaivumo tyrimų duomenys taip pat leidžia konstatuoti, kad patikrinimų metu (nuo 03.01 val. iki 03.40 val.) jis buvo ne neseniai vartojęs alkoholį, o pradėjęs blaivėti (b. l. 20-25).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme.

Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

Iš šioje byloje aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. G. veika objektyviai pasireiškė melagingų parodymų davimu baudžiamojoje byloje apie svarbias bylos aplinkybes, atliekant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme dėl jo draugo M. R. nusikalstamos veikos. Tai, kad kaltinamasis R. G. suvokė apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žinojo apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, per ikiteisminį tyrimą jis patvirtino savo parašu liudytojo apklausos protokole (b. l. 26, 28), teisme – perskaitydamas priesaiką ir ją patvirtindamas savo parašu (b. l. 38). Įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, savo parašu patvirtinęs tai ir žinodamas savo procesinės padėties ypatumus, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad jo draugas M. R. automobilį vairavo būdamas blaivus, alkoholinius gėrimus gėrė po eismo įvykio padarymo eismo įvykio vietoje. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad R. G., apklausiamas liudytoju sąžiningai klydo, nenustatyta. Priešingai, apklausiamas tris kartus (du ikiteisminio tyrimo metu ir vieną kartą teisme) R. G. davė parodymus, kurie baudžiamojoje byloje dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, yra naudingi kaltinamajam siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, patvirtina, kad R. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog jis duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota jo draugo baudžiamojoje byloje. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad R. G., per ikiteisminį tyrimą ir teisme duodamas tikrovę neatitinkančius parodymus, veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, dispoziciją.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. G. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 45), administracinių nusižengimų daugiau kaip dvejus metus nėra padaręs (b. l. 46-49), jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis kaltės nepripažino, todėl jam skirtina ne pati švelniausia bausmės rūšis, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingas ir dirbantis – vykdantis individualią veiklą (b. l. 50), darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam baudą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Už nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numatė iki 500 MGL dydžio baudą. Įvertinus tai, kad R. G. davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, katės nepripažįsta, jam skirtina 50 MGL dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL dydžio – 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) – bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad R. G. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Išaiškinti R. G., kad vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.