- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- I-2132-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06846-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–5), prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui pateikti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6643; 3) panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6266; 4) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (10.1)S-60593; 5) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 2010–2011 metais dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 11 925,95 Lt; 6) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2013 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi priimtas pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6643, dėl kitų pareiškėjo reikalavimų skundą priimti atsisakyta (t. I, b. l. 28–30). Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) (t. I, b. l. 34–37), kuris 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.
2014 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas pareiškėjo skundo reikalavimų patikslinimas (t. I, b. l. 134–135), kurį 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi atsisakyta priimti (t. I, b. l. 137–138). Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą LVAT (t. I, b. l. 148–151), kuris 2015 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė (t. I, b. l. 168–172).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6643, todėl analizuojami tik su šiuo reikalavimu susiję skundo argumentai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad per masines informavimo priemones kompetentingi šalies pareigūnai nuolat teikia pažadus apie tai, kad artimiausiu metu neišmokėta pensijos dalis bus sugrąžinta. Nurodo, kad tokie pažadai ir galiojantys teisės aktai neleido turėti pagrįstų abejonių dėl jo teisių pažeidimų. Paaiškina, kad pareiškėjas iki šiol turėjo teisėtą lūkestį, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija jam bus išmokėta visa, nes pareiškėjas ją užsidirbo sąžiningai dirbdamas ir mokėdamas mokesčius. Nurodo, kad apie neteisėtą pensijos sumažinimą pareiškėjas nebuvo informuotas atskiru sprendimu. Paaiškina, kad dėl antikonstitucinio įstatymo sužinojo 2012 metais, paviešinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Nurodo, kad 2013 metais suvokęs apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į VSDFV dėl pažeistų teisių gynimo.
2015 m. balandžio 27 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai (t. II, b. l. 16–18), juose pareiškėjas nurodo, kad, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją, nežinojo, ko iš jo reikalauja teisė. Nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Be to, paaiškina, kad yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų, o jo sutuoktinės sveikata buvo labai prasta, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo kreiptis su skundu į VSDFV per 3 metų terminą. Nurodo, kad pensijos mažinimo metu pareiškėjas privalėjo rūpintis savo sutuoktine. Pridėjo išrašus iš medicininių dokumentų (t. II, b. l. 25–39).
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 43). Teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. II, b. l. 46).
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 82–86). Nurodo, kad 3 metų terminas skundui paduoti dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) buvo praleistas, nes minėtas terminas skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Paaiškina, kad pirmą kartą pareiškėjui sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio 26 d., o pareiškėjas dėl to pirmą kartą į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 12 d. Nurodo, kad pareiškėjui buvo suteiktas terminas pateikti įrodymus, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Įvertinusi pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. patikslinto skundo argumentus, VSDFV nusprendė, jog jie neįrodo, kad 3 metų terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių aplinkybių, todėl atsakovė neturėjo pagrindo skundo padavimo termino atnaujinti ir 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6643 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 107–113). Nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog jis apie savo pažeistas teises sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, prieštarauja teisinei logikai, protingumo bei teisingumo kriterijams. Teigia, kad pareiškėjas apie sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, nuo tada ir turėtų būti skaičiuojamas 3 metų terminas skundui paduoti. Paaiškina, kad netaikant teisės aktuose nustatytų terminų ginant pažeistas teises, valstybėje susiklostytų piktnaudžiavimo savo teisėmis situacija, kai asmenys skųstų institucijų sprendimus, nepaisydami jokių terminų, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Į teismo posėdį atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6643 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“ (toliau – VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimas) (t. I, b. l. 94–95) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta valstybinio socialinio draudimo pensija (toliau – pensija) (t. I, b. l. 109–110), vadovaujantis Laikinojo įstatymo inter alia 8 straipsnio 1 dalimi.
2013 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Pakaunės pensijų skyrių, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (t. I, b. l. 121). VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (10.1)S-60593 pareiškėjo prašymo netenkinto, motyvuodamas tuo, kad tam nėra teisinio pagrindo (t. I, b. l. 122–123). Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu, kreipėsi su 2013 m. rugsėjo 12 d. skundu į VSDFV (t. I, b. l. 88), kuri 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6266 atsakė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti prašomą pensijos nepriemoką. Be to, nurodė, kad pareiškėjas gali iki 2013 m. spalio 7 d. pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido 3 metų terminą kreiptis su skundu dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo (t. I, b. l. 90–91). Šiame VSDFV sprendime VSDFV išaiškino pareiškėjui jo teisę, sprendimą per 20 dienų nuo jo gavimo, skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2013 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė VSDFV patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad nepraleisdamas nustatyto termino (iki 2013 m. spalio 7 d.) teikia patikslintą skundą VSDFV. Nurodė, kad nepraleido termino prašymui išmokėti neišmokėtą pensijos dalį pateikti, nes terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo. Be to, nurodė, kad pareiškėjas iki šiol turėjo teisėtą lūkestį, kad pensijos nepriemoka jam bus išmokėta (t. I, b. l. 92–93).
Skundžiamu VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjui pateiktas atsakymas, kad išnagrinėjus 2013 m. rugsėjo 30 d. patikslintame skunde pareiškėjo nurodytas aplinkybes, priimtas sprendimas neatnaujinti praleistą 3 metų terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą pensiją apskųsti.
Skundžiamame VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendime taip pat buvo nurodyta, kad sprendimu mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas laikytinas VSDFV Kauno skyriaus valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Konstatuota, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. skundas ir 2013 m. rugsėjo 30 d. patikslintas skundas nebus nagrinėjami.
LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. LVAT šiose nutartyse yra nurodęs, kad tokio pobūdžio ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje nuostatoje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taip pat buvo išaiškinta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, konstatuoja, kad pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymas VSDFV Kauno skyriui pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas kreipėsi ir į VSDFV. Taigi, pareiškėjas, prieš kreipdamasi į teismą, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau VSDFV atsisakė atnaujinti praleistą 3 metų skundo padavimo terminą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui pirmą kartą sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio 26 d. (t. I, b. l. 100). Konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis su 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymu į VSDFV Kauno skyrių, praleido minėtą 3 metų terminą. Kaip minėta, faktines aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas, pareiškėjas VSDFV nurodė 2013 m. rugsėjo 30 d. patikslintame skunde. Kaip minėta, VSDFV dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių skundžiamu VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimu padarė išvadą, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija, spręsdama skundžiamo atsakovės sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, vertina tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. prašyme ir, kurias įvertinusi, VSDFV priėmė skundžiamą 2013 m. spalio 10 d. sprendimą.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis įtvirtina reglamentavimą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Iš pateikto įstatyminio reguliavimo matyti, kad asmenims, kurie skundą pateikia praleidę nustatytą terminą, taikomas reikalavimas įrodyti, kad tokį termino praleidimą lėmė svarbios priežastys, kurias asmuo turi pagrįsti atitinkamais dokumentais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat yra pažymėjusi, kad termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, kuris yra pakankamai ilgas ginčui inicijuoti.
2013 m. rugsėjo 30 d. patikslintame skunde pareiškėjas tokiomis priežastimis iš esmės įvardija tai, kad 1) apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo ir 2) iki šiol pagrįstai tikėjosi, jog neišmokėta pensijos dalis jam bus išmokėta.
Subjektyvų supratimą apie pažeistas teises pareiškėjas sieja su minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu. Pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi (LVAT 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A30-822/2015). Be to, konstatuotina, kad pareiškėjas tiek į VSDFV Kauno skyrių, tiek ir į VSDFV kreipėsi praėjus daugiau nei 1,5 metų po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, kai tuo tarpu 2012 m. vasario mėnesį nustatytas 3 metų terminas dar nebūtų buvęs praleistas. Tokį delsimą pareiškėjas sieja su tuo, kad dėl valdžios atstovų viešų pasisakymų jis įgijo teisėtą lūkestį, kad neišmokėta pensijos dalis bus sugrąžinta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pažeistos teisės gynimo realizavimas nagrinėjamu atveju nėra priklausomas nuo kokių nors papildomų veiksmų (pavyzdžiui, specialaus įstatymo priėmimo ar kt.). Pareiškėjas, manydamas, kad jam taikoma teisės norma pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV galėjo kreiptis iš esmės bet kada. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui. Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų.
Įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino atnaujinimą galimai sąlygojančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad egzistavo tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į VSDFV, pateikiant skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. Darytina išvada, kad VSDFV (kaip privaloma išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą praleisto termino neatnaujinti ir palikti pareiškėjo skundus nenagrinėtus, kaip tai yra numatyta Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 31 punkte („Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas“), todėl skundžiamas VSDFV 2013 m. spalio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.