Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Živilei Kisieliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame skunde (b. l. 3-5) paaiškino, kad 2006 m. spalio 4 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3-12384 iš I. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą - sugriuvusį gyvenamąjį namą (liko pamatai - 7 proc.), kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 0,00 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Pipirų g. 10, Vilniuje. Šiam sandoriui įvykdyti buvo gauta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. P-02-27-770 „Dėl statinio, esančio valstybės žemėje pardavimo“. Nekilnojamojo turto registro 10/190724 išraše nurodyta, kad prie įsigyto nekilnojamojo daikto yra archyvinė byla Nr. 13/7901, kurioje yra sugriuvusio nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pipirų g. 10, Vilniuje, kadastro ir registro byla bei žemės sklypo, esančio Pipirų g. 10, Vilniuje, techninė apskaitos byla - žemės sklypo planas. Minimas nekilnojamasis daiktas, pareiškėjos teigimu, yra civilinės apyvartos objektas (Civilinio kodekso 1.98 str. 1,2 d., 4.7 str. 1 d.). Teikė prašymą suformuoti žemės sklypą, tenkantį jos asmeninės nuosavybės teise valdomam gyvenamajam namui, esančiam Pipirų g. 10, tačiau atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti veiksmus.

Savivaldybės veiksmai tiek valstybinės žemės pardavimo, tiek nuomos procese yra pradedami ir sąlygoti žemėtvarkos skyriaus prašymo ir duomenų pateikimu, o kiekvienu atveju būtinas teisinis pagrindas, t. y. žemėtvarkos skyriaus kreipimasis, kad būtų galima savivaldybės administraciją laikyti turinčią pareigą atlikti tam tikrus veiksmus. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 26 d. sprendimą (adm. byla Nr. A7-848-04), 2004 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 51-14946-(2.5) Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė atsakymą į 2002 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 31/02/16-3072, kuriuo buvo prašoma nustatyti žemės sklypo, esančio Pipirų g. 10, ribas ir plotą, specialiąsias naudojimo sąlygas bei apribojimus, kad suformuotą žemės sklypą būtu galima parduoti ankstesnei sugriuvusio namo savininkei I. P.. Nurodė, jog dėl šiame rašte išdėstytų aplinkybių negalima nustatyti Pipirų g. 10 sklypo ribų, ploto ir atlikti kitų prašomų veiksmų. Šiuo atveju žemėtvarkos skyriaus naujo prašymo formuoti sklypą, esantį Pipirų g. 10, kurį teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima parduoti arba išnuomoti pareiškėjai, savivaldybės administracija negavo, todėl daro išvadą, kad I. Kubiliūtės reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus negali būti tenkinamas, nes savivaldybė neturi pareigos tų veiksmų atlikti.

Nekilnojamo turto registre registruoto objekto paskirtis buvo gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pareiškėja pripažįsta, kad pastatas yra sugriuvęs, likę tik pamatai (šią aplinkybę taip pat patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys), o tai leidžia daryti išvadą, jog likę pamatai neatitinka vieno iš svarbiausio - funkcinio - reikalavimo, t. y. šiuo atveju nėra sąlygų gyventi žmonėms, o jų naudoti pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 nurodė, kad gyvenamojo namo pamatai yra statinio dalis, tai yra viena iš pagrindinių jo laikančiųjų konstrukcijų. Jeigu tai yra statomo pastato dalis, tai gali būti vertinama kaip naujai kuriamo nekilnojamojo daikto dalis. Dėl įvairių priežasčių nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip faktiškai išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs.

Pasak atsakovo, I. K. yra ketvirtoji sugriuvusio namo savininkė. Pirmasis nuosavybės teisės perleidimo sandoris sudarytas 2001 m. spalio 16 d. tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir V. Dauko. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. spalio 11 d. sprendimu adm. byloje Nr. I9-1297/2002 nustatė, kad 2001 m. spalio 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5-7173 pagrindu VĮ „Valstybės turto fondas“ įsipareigojo pagal aktą V. D. nuosavybėn už 1,50 Lt perduoti sugriuvusį gyvenamąjį namą (liko 7 proc), esantį Pipirų g. 10. Sutartyje taip pat nurodyta, jog privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtas, kadangi patenka į miesto infrastruktūros zoną. Nagrinėdamas šią administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog ginčo sklypas pagal Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 patvirtintą Markučių rajono detalųjį planą yra priskirta bendrojo naudojimo teritorijai ir, remdamasis valstybinės žemės sklypų pardavimo procesą ir teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatė, kad esant tokiai faktinei situacijai ir teisiniam reglamentavimui, parduodamo žemės sklypo planas negali būti pateiktas, t. y. nustatyta, jog, esant tokioms aplinkybėms, objektyviai Vilniaus miesto savivaldybės administracija žemės sklypo parengti negali. Teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 3 d., šių aplinkybių įrodinėti nereikia.

Aplinkybė, kad ankstesni savininkai, perleisdami sugriuvusį namą, nesuteikė visos informacijos pirkėjams ir taip elgėsi nesąžiningai, o pirkėjai savo ruožtu, turėję teisę susipažinti su visais dokumentais, neįgyvendino savo pareigos būti rūpestingais ir apdairiais, nėra pagrindas reikalauti įpareigoti savivaldybės administraciją parengti žemės sklypo planą. Ankstesni savininkai nebuvo įgiję teisės į ginčo žemę, todėl pareiškėja neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai.

Gyvenamojo namo, kurį privatizavimo būdu įsigijo V. D., pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad objektui nėra priskirtas žemės sklypas, kadangi, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 patvirtintu Markučių rajono detaliuoju planu, ši teritorija yra bendro naudojimo. Dėl šių priežasčių vėliau buvo panaikinta ir žemės sklypo schema. Paneigus atsakovo argumentą, kad sugriuvęs gyvenamasis namas, esantis Pipirų g. 10, nėra nekilnojamojo turto objektas ir panaikinus skundžiamą aktą, darytina išvada, kad būtent ši atsakovo teisiškai nepagrįsta nuomonė ir buvo pagrindas 2000 m. kovo 15 d. tvirtinant Markučių rajono detalųjį planą nesuformuoti žemės sklypo aplink jai nuosavybės teise priklausantį namą. Todėl būtina detalaus plano korektūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai atsisakė formuoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių sugriuvusio gyvenamojo namo pamatų.

I. K. 2007 m. spalio 2 d. pateikė prašymą atidėti 2007 m. spalio 3 d. numatytą teismo posėdį, prašyme nurodydama, kad turi nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau teismui pateiktas šio dokumento nuorašas (b. l. 53) nėra patvirtintas Civilinio proceso kodekso 114 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl teismas remtis juo, kaip įrodymu, neprivalo. Tą pačią dieną pateikė ir atsiliepimą (b.l 50-51) į atsakovo atsiliepimą. Pareiškėja, negalėdama pati dalyvauti teismo posėdyje, galėjo pasirūpinti, kad jos teises teisminio nagrinėjimo metu gintų atstovas. Kadangi bylos medžiagos užtenka sprendimui priimti, teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. spalio 3 d., nutarta bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog nedarbingumo pažymėjimo nustatyta tvarka nepatvirtintoje kopijoje nenurodyta, kad ji negali vaikščioti ir dėl ligos atvykti į teismą. Rašytiniame paaiškinime pilnai išdėstyta jos pozicija, kuria teisėjų kolegija remiasi priimdama sprendimą. Teismas pripažįsta, jog I.K. pasinaudojo teisėmis, numatytomis LR ABTĮ, pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kad išnagrinėti ginčą iš esmės ir priimti sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2006 m. spalio 4 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį I. K. iš I. P. įsigijo pastatą – sugriuvusį gyvenamąjį namą (liko 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,00 kv. m. bendro ploto, esantį Pipirų g. 10, Vilniuje (b. l. 9-11). 2007 m. sausio 29 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama suformuoti žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato Pipirų g. 10 (b. l. 38). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. vasario 12 d. raštu Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) atsisakė patenkinti I. K. prašymą (b. l. 37). Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti veiksmus.

Ginčo metu galiojusio Nekilnojamojo turto kadastro 5 str. 1 d. apibrėžta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo; 3) patalpa, šio įstatymo 7 str. 1 d. nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Nekilnojamojo turto registro 9 str. 1 d., nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 39-40) matyti, kad pastatas Pipirų g. 10 yra sugriuvęs, likę tik jo pamatai. Bendras plotas – 0,00 kv. m. Pastato paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p. įtvirtinta, kad asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje. Pagal minėtų taisyklių 30.11 p, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Statinio sąvoka įtvirtinta Statybos įstatymo 2 str. 2 p. - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Pastatas – tai stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai (Statybos įstatymo 2 str. 7 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.13 p. numatyta, kad gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Kadangi pastatas Pipirų g. 10 sugriuvęs, gyvenamasis plotas sudaro 0,00 kv. m., nėra galimybės objektą eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (gyventi), todėl atsakovas neturėjo pareigos formuoti atitinkamo žemės sklypo. Statybos įstatymo 2 str. 5 p. numato, kad nebaigtas statinys - statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti. Nauji statybos darbai nebuvo vykdomi, todėl nėra juridinio pagrindo objektą laikyti nebaigtu statyti statiniu.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, jog Vilniaus miesto taryba 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 (b. l. 56) patvirtino Markučių rajono detalųjį planą. Ginčo vieta, kaip nustatyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. spalio 11 d. sprendime adm. byloje Nr. I-9-1297/2002, patenka į bendro naudojimo teritoriją, kurioje žemės sklypai neformuojami. Sutarties Nr. 403-01 dėl privatizavimo objekto pirkimo pardavimo, sudarytos 2001 m. spalio 16 d., pagal kurią V. D. iš VĮ „Valstybės turto fondas“ įgijo sugriuvusį gyvenamąjį namą Pipirų g. 10, 2 p. buvo pažymėta, kad privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtinas, nes patenka į miesto infrastruktūros zoną (Adm byla. I-9-1297/2002, l. 11-12). Kadangi ankstesni turto savininkai nebuvo įgiję teisės į ginčo žemę, todėl pareiškėja po atitinkamo sandorio sudarymo negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų nuginčijusi atitinkamus detaliojo plano sprendinius.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 12 d. aktas Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, kaip ir tenkinti išvestinio pareiškėjos reikalavimo - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą, būtiną nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pipirų g. 10, Vilniuje, naudojimui pagal paskirtį. Kadangi skundo reikalavimai nepagrįsti, turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjos I. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.