Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo E. U. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 300 Eur dydžio bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „L.“ direktorė E. U. nubausta už tai, kad vykdydama krovinių vežimo paslaugas, neturėdama licencijos padarė pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., atliekant UAB „L.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) operatyvų patikrinimą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB „L.“, neturėdama bendrijos licencijos vežti krovinius pagal 2016 m. gegužės 26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „S.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. teikė prekių vežimo paslaugas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) už atlygį, nuomojamomis transporto priemonėmis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paslaugų suteikimas įformintas 56 tarptautiniais krovinių gabenimo važtaraščiais (CMR). Už suteiktas vežimo paslaugas UAB „L.“ išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. lapkričio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 8561,96 Eur.

Skunde nurodoma, kad ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Šio straipsnio sankcija nustato, jog minėtas pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Neteisėtai organizuodama prekių vežimo paslaugas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) už atlygį bei už tai gaudama pajamas, E. U. naudojo transporto priemones, kurios tiesiogiai buvo naudojamos darant administracinį nusižengimą ir kurios teismų praktikoje laikomos administracinio nusižengimo įrankiu, kuriam gali būti taikomas konfiskavimas. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo įrankio konfiskacija yra galima (ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taigi, teismas nutarime turėjo argumentuotai pasisakyti ne tik dėl neteisėtai gautų pajamų, bet ir dėl turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, konfiskavimo.

Skunde pažymima, kad teismas neteisėtai gautoms pajamoms netaikydamas administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo, netinkamai, nepagristai vadovavosi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tuo labiau, jog minimą nusižengimą pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčo dėl administracinio teisės nusižengimo fakto nėra. Apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas E. U. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti transporto priemonės bei pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimą. Be to, institucijos teigimu, teismas nutarime turėjo argumentuotai pasisakyti ne tik dėl neteisėtai gautų pajamų, bet ir dėl turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, konfiskavimo.

ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio sankcija numato, jog minėtas nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 850 Eur. ANK 127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo principą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-2013).

Teismas gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta taisyklė gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo bei administracinio nusižengimo bylos medžiagos, E. U. veikoje buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau už analogiškus nusižengimus ji nebausta (42 b. l.). Administracinio nusižengimo byloje esantys bei su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti dokumentai patvirtina, kad automobiliai „Volvo“ ir „Scania“ yra naudojami pagal nuomos sutartis (12–13 b. l.), jų vertė yra neabejotinai žymiai didesnė nei E. U. skirtina bauda, todėl konfiskavus automobilius pažeidėjai kilusi pareiga atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius pernelyg pablogintų jos padėtį, o taip pat ir nurodytos bendrovės ūkinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į apylinkės teismo nurodytas aplinkybes, jog šiuo konkrečiu atveju didelės žalos valstybei nepadaryta, duomenų, kad įmonė bandė nuslėpti iš veiklos gautas pajamas, byloje nėra. Be to, po pažeidimo padarymo 2017 m. lapkričio 17 d. įmonei buvo išduota licencija verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį. Šios aplinkybės, apeliacinio teismo nuomone, yra pakankamos teigti, kad transporto priemonių ir pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimas būtų per griežta ir neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.