Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartį ir prokuroro 2012-08-30 nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas - 170000 Lt, 7030 eurų ir 100 JAV dolerių, paimtų iš jos gyvenamosios vietos adresu Ukmergės g. 300B-41, Vilniuje, taip pat į 11500 Lt, paimtų iš jos sugyventinio jo sulaikymo ir kratos metu bei pavesti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-01748-12 atliekantiems pareigūnams šias pinigines lėšas grąžinti jai ir nurodo, kad teismas aiškiai nepagrįstai nurodo, kad negalima sutikti su pareiškėjos išdėstytomis aplinkybėmis dėl piniginių lėšų priklausomybės jai, nes I. Ž. įteikus pranešimą apie įtarimą jis niekaip nepaaiškino rastų pinigų kilmės ir pasinaudojo teise neduoti parodymų iki pasitars su gynėju. Nesinaudojimas teise duoti parodymų negali būti vertinamas negatyviai ir teismas negali vėliau duotų įtariamojo parodymų laikyti nepatikimais vien dėl to. Nes tai reikštų netiesioginį vertimą naudotis tik teise duoti parodymus ir nesinaudoti teise neduoti parodymų. Tokia praktika nesiderintų su konstituciniu teisinės valstybės principu ir EŽTK nuostatomis. Todėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija abejoti piniginių lėšų priklausomybe pareiškėjai dėl to, kad I. Ž. įteikus jam pranešimus apie įtarimą, niekaip nepaaiškino rastų pinigų kilmę ir pasinaudojo teise neduoti parodymų ir parodymus apie tai davė vėliau, nepagrįsta bei prieštarauja BPK ir EŽTK nuostatoms. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad pateikta 2006-08-11 buto pirkimo pardavimo sutartis nepatvirtina, kad kratos metu pareiškėjos gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos yra tos lėšos, kurias ji gavo pardavusi jai priklausantį butą. Teismas turi atsižvelgti ne į piniginių lėšų kilmės nustatymo būdus, kurie realiame gyvenime nenaudojami, bet į gyvenimišką praktiką, jog nei pirkėjas nefiksuoja, kokius banknotus paduoda pardavėjui, nei pardavėjas nefiksuoja, kokius banknotus gauna. Teismas turėjo įvertinti ar po piniginių lėšų gavimo asmuo įsigijo kokį nors panašios ar didesnės vertės daiktą, ar turėjo kitokių išlaidų (paskolos, dovanojimo ir kitokie sandoriai, civilinio delikto santykių), atitinkančių ar panašių už butą gautą pinigų sumą. Teismas turėjo įvertinti ar po buto pardavimo pas pareiškėją galėjo likti ir ar susikaupti iš jos gyvenamosios vietos paimta pinigų suma ir iš jos sugyventinio jo kratos metu paimta jai priklausanti pinigų suma. Tačiau teismas iš jam pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų nenustatė, kad pareiškėja pagal savo išlaidas ir gautas pajamas negalėjo turėti minėtų pinigų sumų. Po buto pardavimo pareiškėja jokių didelės vertės prekių (butų, namų) neįsigijo (išskyrus naudotą automobilį ir garažą (vertė 17000 Lt). Priešingų aplinkybių nenustatė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nors ikiteisminis tyrimas vyksta jau daugiau kaip 6 mėnesiai. Todėl teismas pagal esamus ikiteisminio tyrimo duomenis ir atsižvelgęs, kad tyrimas vyksta jau ilgai, o nieko reikšminga, kas paneigtų pareiškėjos nurodomas aplinkybes, nenustatoma, turėjo pagrindą panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jai priklausančioms piniginėms lėšoms. Skundžiamoje nutartyje teismas ėmėsi išrašo iš pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos už laikotarpį nuo 2006-08-16 iki 2006-06-02 analizės, tačiau teismas nustatė tik tai, kad kiek pinigų buvo įnešta į sąskaitą, tiek buvo iš jos ir paimta. Tai tik patvirtina, kad pinigus, gautus už butą, pareiškėja buvo linkusi laikyti ne banko sąskaitoje, o prie savęs. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai atsisakė panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausančias pinigines lėšas.