Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas N. M. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas 2008-02-13 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1d. - 8 metams laisvės atėmimo. 2008-05-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2008-02-13 nuosprendis ir V. D. nuteistas pagal BK 129 str. 1d., paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2008-02-13, bausmės pabaiga – 2018-02-11.

Anksčiau teistas, teistumas išnykęs.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam V. D. netaikė lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. Apylinkės teismas konstatavo, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus paminėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. D. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

V. D. yra atlikęs tikrai didelę dalį jam skirtos bausmės – iš skirtosios 10 metų laisvės atėmimo bausmės jam likę atlikti mažiau nei 3 metai 2 mėnesiai, tačiau pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismas pagrįstai įvertino tiek veiką, už kurią V. D. atlieka bausmę, pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už tyčinį nužudimą. Padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Apygardos teismas pažymi, kad veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, kurį svarbu įvertinti ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, apibūdina padarytos veikos pobūdis – padarytas labai sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, kas rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą.

Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo mąstymas, kurie leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. D. pripažįsta, kad stresinėse, jam nepalankiose situacijose gali prarasti savitvardą. Nors gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. D. atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, tačiau ne visada su jomis efektyviai susidoroja. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad kriminogeniniais veiksniais išlieka jo emocinė gerovė, finansiniai įsipareigojimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nuostata dėl alkoholinių svaigalų nėra kritiška. Nors tikėtina adekvati nuteistojo V. D. integracija į visuomenės gyvenimą, tačiau svarbūs išlieka aplinkos veiksniai. Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Toks elgesys, net ir įvertinus tai, kad V. D. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas jau šiuo metu lygtinai paleistas nebenusikals ir laikysis įstatymų. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai pasiekti bausmės tikslus taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Visos aptartos aplinkybės, jų visuma, t.y. tai, kad: bausmę V. D. atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą; nors pataisos namuose jis dirbo, užsiėmė savišvieta, skatintas, tačiau kriminogeniniais veiksniais išlieka jo emocinė gerovė, finansiniai įsipareigojimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys; pats nuteistasis pripažįsta, kad stresinėse, jam nepalankiose situacijose gali prarasti savitvardą, todėl net įvertinus didelę atliktos bausmės dalį, paskatinimų skaičių bei pobūdį, aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirtoji bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. D. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta, Komisijos nariai vienbalsiai pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui kaip ir prokuroras.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog Komisijos nutarimas nėra pakankamai pagrįstas, nes nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu.

Taip pat pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.