Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo G. Š. (toliau – G. Š.) skundas tenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus nutarimas, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124⁵ str., paskiriant 110 (vieno šimto dešimties) litų baudą, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla G. Š. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų skyriaus vyriausioji specialistė A. R. G. Š. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. birželio 20 d., 14.22 val., Pamėnkalnio g. 27, Vilniuje, būdamas transporto priemonės valdytoju (vairuotoju) pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, neturėdamas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išduoto leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotojo stovėjimo vietoje, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124⁵ str.

Šio protokolo pagrindu, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. nutarimu G. Š. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124⁵ str. ir nubaustas 110 (vieno šimto dešimties) litų bauda.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. Š. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris, išnagrinėjęs G. Š. skundą, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. Š. atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą paliekant galioti 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. nutarimą.

Institucijos teigimu, G. Š. inkriminuojamas teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Fiksuojant aptariamą pažeidimą, buvo daromos transporto priemonės fotonuotraukos arba pažeidimas buvo užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis. Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą patvirtino R. S.. Bylos nagrinėjimo metu G. Š. paaiškino, kad leidimą stovėti Pamėnkalnio g. 27, jis turėjo, tik nebuvo pritvirtinęs prie priekinio stiklo, kaip numatyta. Fiksuojant pažeidimą, jis leidimą pakišo po priekiniu stiklu ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas R. S. turėjo tai užfiksuot, bet nuotraukoje to nesimato. Su padarytu pažeidimu nesutinka.

Bylos nagrinėjimo metu G. Š. pateikė leidimą, suteikiantį teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje Pamėnkalnio g. 27, Vilniuje. Tačiau šis leidimas neturėjo numerio, ant jo nebuvo leidimą išdavusio asmens parašo ir antspaudo. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014 m. rugsėjo 16 d. automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus vadovo I. S. pateiktame rašte Nr. MED-1277 teigiama, kad neesant šiems rekvizitams, leidimas laikomas negaliojančiu. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus R. S. darytose nuotraukose aiškiai matyti, kad už automobilio priekinio stiklo nėra priklijuoto ar padėto leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje, o G. Š. pateiktas leidimas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikytinas negaliojančiu.

Pažymima, kad įvykio dieną G. Š. iš tiesų pamiršo pritvirtinti aptariamą leidimą prie automobilio priekinio stiklo, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.6 punkte, tačiau, pastebėjęs SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių, tikrinantį G. Š. automobilį, pastarasis priėjo prie kontrolieriaus ir iš automobilio išėmė aptariamą leidimą ir pateikė jį kontrolieriui. Pastarasis jam paaiškino, kad jau yra padaręs nuotraukas, kuriose matyti, kad stovėjimo leidimas rezervuotoje vietoje nebuvo pritvirtintas prie priekinio automobilio stiklo ir, net nežiūrėdamas į G. Š. pateiktą leidimą, savo tarnybiniame automobilyje toliau formino tariamai padarytą teisės pažeidimą, pridurdamas, kad G. Š. gali pasiskambinti į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir ten pateikti savo versiją. G. Š. susisiekė su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojais, kurie jam parodė, kad pagal jo nurodytus valstybinius automobilio numerius, jokių nuotraukų sistemoje dar nemato ir pasiūlė visas aplinkybes nurodyti atvykus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Susipažinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikta informacija apie nagrinėjamą įvykį, G. Š. pastebėjo, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo teisės pažeidimo padarymu akivaizdoje, tačiau iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad tai nebuvo tiesa. Be to, nuotraukose visiškai nesimato leidimo, kurį G. Š. padėjo už priekinio savo automobilio stiklo dar tuo metu, kai kontrolierius, fiksavęs pažeidimą už priekinio automobilio valytuvo nebuvo užkišęs lapelio, informuojančio apie galimai padarytą pažeidimą, kas suponuoja išvadą, kad leidimas nuotraukose turėjo matytis. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pareigūno S. R. paprašius, jog į bylos nagrinėjimą būtų iškviestas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius, tai padaryti buvo atsisakyta, nurodant, kad jam klausimus bus galima užduoti, jei byla pasieks teismą, iš ko matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neobjektyviai ir nevisapusiškai nagrinėjant bylai aktualias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nutarimas (nutartis) administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, jo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Š. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 20 d., 14.22 val., Pamėnkalnio g. 27, Vilniuje, būdamas transporto priemonės valdytoju (vairuotoju) pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, neturėdamas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išduoto leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotojo stovėjimo vietoje, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124⁵ str. (b. l. 3-4). Už šio pažeidimo padarymą G. Š. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. nutarimu buvo pripažintas kaltu, paskiriant jam 110 (vieno šimto dešimties) litų baudą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. Š. skundą, aptariamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. nutarimą panaikino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, o būtent į tai, kad G. Š. turėjo galiojantį leidimą, savivaldybės biudžetui žala nepadaryta, tokį leidimą jam yra išdavusi jo darbovietė, patikrinimo metu leidimas automobilio viduje nebuvo paliktas atsitiktinai, tačiau G. Š. tik pastebėjus kontrolierių prie savo automobilio, galiojantis leidimas buvo padėtas automobilio viduje.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Š. buvo surašytas už teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124⁵ str., padarymą. Pagal aptariamo straipsnio nuostatas, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pažeidęs vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į minėtos teisės normos turinį, matyti, kad ji yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitą teisės aktą, kurio aptarimas, sprendžiant asmens atsakomybės pagal šio straipsnio nuostatas klausimą, yra būtinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 str. 2 d. nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p., vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Pagal šio įstatymo 4 str. nuostatas, vykdydama šią ir kitas funkcijas, vietos savivalda vadovaujasi inter alia atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principais.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Sutinkamai su to paties įstatymo 11 str. 1 d. 6 p., savivaldybės už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Remiantis aptartų nuostatų analize, spręstina, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, suponuojantis pareigą mokėti rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose savivaldybės priimamuose teisės aktuose.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad G. Š. buvo kaltinamas nesilaikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.6 punkto reikalavimų, kadangi jis, vairuodamas automobilį HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, neturėdamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduoto leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Sutinkamai su minėto teisės akto 17.6 punktu, leidimą, suteikiantį teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu iki nurodytos datos, automobilio valdytojas (vairuotojas) privalo pritvirtinti (užklijuoti) ant priekinio stiklo keleivio pusėje vidinėje apatinėje dalyje iš lauko gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko.

Pats G. Š. tiek bylą nagrinėjant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nepripažino, nurodydamas, kad leidimą stovėti adresu Pamėnkalnio g. 27, Vilnius, pažeidimo fiksavimo metu jis turėjo, tik nebuvo jo pritvirtinęs prie priekinio automobilio stiklo. Papildomai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad kontrolieriui R. S. fiksuojant pažeidimą, jis leidimą jam parodė, pakišo jį po priekiniu savo automobilio stiklu ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius R. S. turėjo tai užfiksuoti, tačiau byloje pateiktuose nuotraukose to nesimato.

Vertinant šią G. Š. versiją, pažymėtina, kad aplinkybę, jog pastarasis turėjo leidimą statyti savo automobilį adresu Pamėnkalnio g. 27, Vilnius, patvirtina ne tik byloje esantis aptariamo leidimo originalas, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbovietės – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, - 2014 m. spalio 28 d. raštas Nr. S-(402-7.46)-2591, kuriame nurodoma, jog G. Š. yra išduotas leidimas statyti automobilį savivaldybei priklausančioje aikštelėje, esančioje adresu Pamėnkalnio g. 27, Vilnius, pažymint, kad leidimas buvo išduotas 2013 m. gruodžio 5 d. ir galioja iki 2014 m. gruodžio 5 d. (b. l. 32), iš ko spręstina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatose numatytos formos leidimą pažeidimo padarymo metu G. Š. turėjo ir jis buvo galiojantis.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, LR ATPK 124⁵ str. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal LR ATPK 124⁵ str., pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Sutinkamai su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatomis, rinkliava už automobilio stovėjimą surenkama keliais mokėjimo būdais: įsigyjant iš automato ar kontrolieriaus bilietą; sumokant už automobilio stovėjimą siunčiant pranešimą mobiliuoju ryšiu, įgyjant abonementus ir leidimus naudotis mokamomis vietomis. Turint tokį leidimą minėtose nuostatose nustatyta papildoma pareiga automobilio valdytojui (vairuotojui) leidimo originalą palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai. Net ir turint leidimą, tačiau nepalikus jo nustatytoje vietoje, laikytina, jog asmens veiksmai atitinka LR ATPK 124⁵ str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo požymius, konstatuojant, kad tokie asmens veiksmai atlikti dėl neatsargumo.

Tačiau, šios bylos kontekste svarbu paminėti tai, kad G. Š. leidimą pagal Vietinės rinkliavos nuostatas įgijo kitokia tvarka, nei pvz., asmuo įgijęs automate vienkartinį bilietą ar asmuo sumokėjęs už stovėjimo paslaugą SMS žinute, kadangi pastarojo darbovietė – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, - išduodama G. Š. leidimą statyti savo automobilį jai priskirtoje teritorijoje, iš anksto sumokėjo vietinę rinkliavą. Tuo tarpu pagrindinis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatytos mokėjimo tvarkos reikalavimas rinkliavos mokėtojui – automobilio valdytojui (vairuotojui) už suteiktas automobilio stovėjimo vietos paslaugas – tai nustatyta mokestinė pareiga (privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą). LR ATPK 124⁵ str. nustatytas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. Šiuo atveju asmeniui iš anksto sumokėjusiam rinkliavos mokestį ir turinčiam ilgalaikį leidimą statyti automobilį, papildomas reikalavimas palikti leidimo originalą po priekiniu stiklu susijęs tik su rinkliavos nuostatomis, padedančiomis savivaldybei kontroliuoti automobilio vairuotojo (valdytojo) mokestinės pareigos vykdymą, todėl vien tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.6 punkto nustatytos pareigos nesilaikymas šiuo atveju savaime nėra toks priešingas teisei ir pažeidžiantis mokėjimo tvarką veiksmas, už kurio padarymą G. Š. reikėtų taikyti administracinę atsakomybę, numatytą LR ATPK 124⁵ straipsnyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 124⁵ str. G. Š. nutraukta, paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.