Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-14 · Byla Nr. ATP-806-593/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-14
Bylos Nr.
ATP-806-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00025-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-806-593/2015
Proceso Nr. 4-34-3-00025-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-11, 22.20 val., kelyje Kaunas – Prienai - Alytus (duomenys neskelbtini) A. S. neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilių girtumas, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiais dviem automobiliais. A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismo 2015-06-19 nutarimu A. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. - 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 d., arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde jis teigia, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp policijos pareigūnų nustatyto neblaivumo laipsnio pirmą kartą pučiant į alkotesterį ir po trijų minučių atliekant pakartotinį tyrimą - 2015-01-11 23:51:22 val. buvo nustatytos 0,49 promilės, o 23:54:02 val. - 0,37 promilės. Atsižvelgus į tokius testo rezultatų skirtumus praėjus trumpam laiko tarpui leidžia teigti, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra nepatikimi ir negali būti vertinami kaip įrodymas. Apeliantas pažymi, kad žmogaus organizme suskaidoma alkoholio vidutinė norma per valandą yra 0,15 promilės. Net A. S. nustačius 0,37 promilės, jis vis tiek buvo patalpintas į komisariato laikino sulaikymo patalpą iki 02.52 val., todėl net negalėjo vykti į medicinos įstaigą. Toks grubus pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys yra nepakankami A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisme policijos pareigūnai patvirtino, kad prieš atliekant neblaivumo testą A. S. neklausė ar jis valgė, gėrė, rūkė prieš pūtimą, kaip to reikalauja alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcija. Kadangi šis alkotesteris matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad jam vykstant į komisariatą suvalgius kelis saldainius „Kregždutė“, kurių sudėtyje buvo etilo alkoholio, ir atlikus neblaivumo testą, jo rezultatai buvo netikslūs, o matavimo duomenys galėjo būti iškreipti saldainiuose esančio etilo alkoholio ir jo garų likučiai burnos ertmėje, ko teismas nevertino ir nubaudė A. S. remdamasis prielaidomis. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai jo blaivumą tikrino pažeisdami nustatytą alkotesterio naudojimo tvarką, tačiau apylinkės teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d., nepaskyrė ekspertizės, nepašalino esminių prieštaravimų tarp įrodymų, susijusių su neblaivumo nustatymo laipsniu. Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog nuo A. S. sklido alkoholio kvapas, taip pat nepatvirtina, kad jis buvo girtas. Juo labiau, kad jis nurodė, jog buvo draugo apipiltas alumi, važiavo automobilyje, kuriame draugas gėrė alų, alkoholio kvapas įsigėrė į jo rūbus. Suvokdamas, kad yra neblaivus, po sukelto įvykio jis būtų vengęs bendravimo su nukentėjusiaisiais. Apeliantas nurodo, kad liudytojo R. M. parodymai nepagrįstai buvo vertinami kaip neteisingi. Be to, teismas neteisingai nurodė, jog A. S. sutiko su alkotesterio parodymais. Priešingai, jis su alkotesterio rezultatais nesutiko, tačiau pasirašė po alkotesterio rezultatais, kadangi pasirašyti buvo būtina nežiūrint ar sutinki su rezultatais. Liudytojų J. J. ir A. D. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes būtent R. M. (kuriam buvo nustatytas 2,7 promilių girtumas) buvo pirmas išlipęs iš automobilio, o esant tamsiam paros metui ir nukentėjusiesiems esant sutrikusiems, jie galėjo sumaišyti A. S. ir R. M.. Apeliantas teigia, kad jokiame teisės akte nenurodyta, kad pats tikrinamasis turi informuoti pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau nei prieš 15-20 minučių, ar rūkęs bent 2 minutes iki jo blaivumo tikrinimo. Tokių aplinkybių dėl alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų A. S. prieš tai nežinojo, todėl pareigūnai prieš kiekvieną tikrinimą turi paklausti tikrinamojo dėl jo valgymo, gėrimo, rūkymo. Be to, A. S. iniciatyva buvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo nurodyta, kad suvalgius saldainių „Kregždutė“ ir patikrinus asmenį alkotesteriu, nustatoma 0,43 promilės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu A. S. ginčija tą aplinkybę, kad eismo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teigdamas, jog neviršijo leistinos normos, o alkotesterio parodymus įtakojo pareigūnų padaryti pažeidimai naudojantis alkoholio matuokliu. Todėl apeliantas teigia, kad tokiu būdų nustatytas jo girtumas negali būti laikomas jo kaltę dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo pagrindžiančiu įrodymu. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

Tai, kad įvykio metu A. S. buvo neblaivus patvirtina byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko 2015-01-11, 22.20 val. Pats A. S. parodė, kad jis apie 20 valandą buvo išgėręs skardinę alaus, t. y. alkoholį buvo vartojęs prieš beveik dvi su puse valandos. Tuo tarpu su A. S. važiavęs liudytojas R. M. parodė, kad A. S. buvo išgėręs alaus prieš pusvalandį iki eismo įvykio. Liudytoja J. J. parodė, kad iš karto po įvykio pribėgęs A. S. paklausė, ar nieko neužmušė, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kito automobilio vairuotojas (A. D.) taip pat nurodė, kad nuo pažeidėjo sklido alkoholio kvapas, jis atrodė neblaivus. Automobilio VW Sharan keleivio vietoje sėdėjo visiškai girtas žmogus, jo buvo nekoordinuoti judesiai, nelabai orientavosi aplinkoje, jo išlipusio iš automobilio nematė. Pats R. M. savo paaiškinime nurodė, kad buvo nemažai išgėręs alaus, todėl eismo įvykio aplinkybių neatsimena. Tiek liudytojų J. J., A. D., tiek R. M. parodymais paneigta A. S. nurodyta aplinkybė, kad R. M. buvo pirmas išlipęs iš automobilio, o esant tamsiam paros metui, liudytojai galėjo sumaišyti A. S. ir R. M.. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinami ir apelianto motyvai, kad nuo A. S. sklido alkoholio kvapas tik todėl, kad jis buvo draugo apipiltas alumi, važiavo automobilyje, kuriame draugas gėrė alų, todėl alkoholio kvapas įsigėrė į jo rūbus. Be to, liudytojas pareigūnas R. G. teigė, jog matė, kad pažeidėjas neblaivus, buvo nerišli kalba, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Tai patvirtino ir liudytojas R. Ž., kuris nurodė, kad įvykio vietoje matėsi, kad A. S. buvo neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad A. S. patikrinus alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500 Nr. 18946“, buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas, testo Nr. 1057. A. S. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą, kad automobilį vairavo išgėręs vieną skardinę alaus, protokole pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje. Tai, jog A. S. neginčijo alkoholio matavimo, atlikto 2015-01-11 23 val. 51 min., parodymų, matyti ir iš jo paaiškinimo, rašyto po nustatyto girtumo (2015-01-12), kur jis teigia, kad važiavo išgėręs skardinę alaus, dėl eismo įvykio labai gailisi, su pažeidimu sutinka (9 b. l.). Paminėti duomenys leidžia teigti, kad A. S. nustatytu laiku ir vietoje automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių girtumas, todėl jo pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 3 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. vykstant į komisariatą suvalgius kelis saldainius „Kregždutė“, kurių sudėtyje buvo etilo alkoholio, ir atlikus neblaivumo testą, jo rezultatai buvo netikslūs, o matavimo duomenys galėjo būti iškreipti saldainiuose esančio etilo alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Tačiau toks apeliacinio skundo motyvas kelia abejonių, nes eismo įvykis įvyko 22.20 val., įvykio vietoje A. S. girtumas nebuvo tikrinamas, o pažeidėjas kartu su juo važiavusiu keleiviu buvo pristatytas į Prienų rajono policijos komisariatą ir jo girtumas buvo patikrintas tik 23.51 val., t. y. nuo įvykio praėjus daug ilgesiam laiko tarpui nei 15-20 minučių. Nei vykstant į komisariatą, nei pažeidėjui esant jame ir atliekant A. S. apklausą, jis aplinkybės dėl tariamai suvalgytų saldainių pareigūnams nenurodė. Ši aplinkybė buvo nurodyta tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Todėl atsižvelgus į liudytojų J. J., A. D. parodymus, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų R. G., R. Ž. parodymus dėl A. S. akivaizdžių neblaivumo požymių, nuo jo sklidusio alkoholio kvapo, taip pat paties pažeidėjo A. S. parodymus dėl suvartotos tariamai vienos alaus skardinės (ar stiklinės, kaip teigė teisme) prieš įvykį, taip pat įvertinus alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500 Nr. 18946“ parodymus, kuriuo buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas A. S., galima daryti išvadą, kad versija dėl suvalgytų saldainių „Kregždutė“, kas galėjo iškraipyti alkoholio matuoklio parodymus, yra pateikta tik siekiant suklaidinti teismą, kad pavyktų išvengti atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad policijos pareigūnai alkoholio matuokliu, kuris buvo sertifikuotas ir tinkamas naudoti, naudojosi taip kaip nustatyta instrukcijoje, taip pat nepadarė kitų pažeidimų, kaip tai nurodo pažeidėjas savo skunde.

Apeliantas skunde teigia, kad jo iniciatyva buvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo nurodyta, kad suvalgius saldainių „Kregždutė“ ir patikrinus asmenį alkotesteriu, nustatoma 0,43 promilės girtumas. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nevertino kaip patikimo ir leidžiančio abejoti policijos pareigūnų nustatytu A. S. girtumu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole faktinės aplinkybės konstatuotos ne tokiomis pat aplinkybėmis, t. y. A. S. pūtė į alkotesterį iš karto kai tik suvalgė saldainius, o po eismo įvykio, į alkotesterį pūtė ne iš karto, kadangi saldainius, kaip teigia pats pažeidėjas, valgė vykdamas į komisariatą, paskui, kaip teigia, rūkė prie komisariato ir tik po to jam buvo duota pūsti. Tai, kad antrą kartą, praėjus trumpam laiko tarpui po pirmojo (liudytojo R. Ž. nurodymu apie penkioms minutėms), buvo atliktas pakartotinis A. S. neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 0,37 promilės neblaivumas, tik patvirtina, kad A. S. buvo neblaivus ir neabejotinai jam pirmo patikrinimo metu galėjo būti nustatytas 0,49 promilių girtumas. Be to, nors apeliantas pažymi, kad žmogaus organizme suskaidoma alkoholio vidutinė norma per valandą yra 0,15 promilės, tačiau pažymėtina, kad suskaidomo alkoholio kiekis priklauso nuo individualių kiekvieno žmogaus anatominių savybių, todėl šiuo atveju nepaneigia fakto, kad pirmojo tikrinimo metu, praėjus daugiau kaip valandai po eismo įvykio, A. S. buvo nustatytas 0, 49 promilės neblaivumas. Vertinant bylos duomenis visumoje, taip pat atsižvelgtina į tai, jog nei vienas pareigūnas apklaustas teisme, nenurodė, jog A. S. būtų valgęs, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, po eismo įvykio vykstant į komisariatą, pažeidėjas visuomet buvo su policijos pareigūnais ir jų matomas. Tuo pagrindu A. S. skundo motyvai dėl tariamai policijos pareigūnų padarytų esminių pažeidimų fiksuojant A. S. neblaivumą, taip pat nesuteiktos galimybės pasitikrinti neblaivumo medicinos įstaigoje ir teismo nepaskirtos ekspertizės tariamų prieštaravimų pašalinimui, yra atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat atmetami ir skundo argumentai, kad pirminio A. S. patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatai yra nepatikimi ir negali būti vertinami kaip įrodymas, o byloje esantys duomenys yra nepakankami A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį, kaip to savo skunde prašo A. S., t. y. pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 d., arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė