- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Suinteresuotas asmuo
- T. S. R.
- Pareiškėjas
- K. R. T.
- Skolininkas
- J. R.
- Kategorijos
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. S. R. (naujojo skolininko) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo K. R. T. (išieškotojo) pareiškimas dėl skolininkės J. R. (buvusi - T.) teisių perėmimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. R. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. R. jo naudai 144 226,71 Lt. Patikslintu ieškiniu ieškovas nuo dalies reikalavimų atsisakė ir prašė priteisti iš atsakovės 108 961,70 Lt sumą, kurią sudaro ieškovo po santuokos su atsakove nutraukimo sumokėta santuokoje gautų banko paskolų dalis ir palūkanos, kitos išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: iš atsakovės J. R. ieškovo K. R. T. naudai priteista 103 775,20 Lt įsiskolinimo, 9240 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 28 d., kai teisme buvo iškelta ši civilinė byla, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2012 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje pagrindu išdavė vykdomąjį raštą.
Vilniaus apygardos teisme gautas išieškotojo K. R. T. 2013 m. kovo 15 d. pareiškimas, kuriuo jis, vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, prašė pakeisti vykdomoje byloje skolininkę J. R. nauju skolininku T. S. R.. Nurodė, kad skolininkė J. R. mirė 2012 m. balandžio 2 d., o jos palikimą 2012 m. gegužės 29 d. priėmė skolininkės sutuoktinis T. S. R.. Palikimą priėmęs įpėdinis T. S. R. apie skolininkės J. R. priteistą skolą žinojo, kadangi skolininkės turto areštas palikimo priėmimo dieną buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre ir Turto arešto aktų registre, žyma apie turto areštą buvo matoma 2012 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijime, be to, palikimą priėmęs įpėdinis buvo skolininkės sutuoktinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. S. R. su pareiškėjo prašymu nesutiko, pateikė priešieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjo K. R. T. prašymą bei pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr.0052/12/00531 skolininkę J. R. nauju skolininku T. S. R., o taip pat atsisakė priimti T. S. R. priešieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas, nustatęs, kad mirusios skolininkės J. R. turto įpėdinis yra sutuoktinis T. S. R., kad jis 2012 m gegužės 29 d. priėmė J. R. palikimą, o 2012 m. liepos 31 d. jam buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, konstatavo, jog T. S. R. perėmė šalies J. R. materialiąsias teises. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę CPK 596 straipsnio taikymui turi kreditorių reikalavimų pareiškimas per įstatymo nustatytą terminą, kaip tai numatyta CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kurių paskirtis – suteikti įpėdiniui informaciją apie kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, kuri turėtų įpėdiniui padėti apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Tačiau CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme yra laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas 144 226,71 Lt sumai. Palikėjos turto areštas išviešintas Turto arešto aktų registre nuo 2008 m. gruodžio 10 d., duomenys apie minėto turto areštą įrašyti ir Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Be to, buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės skypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas atsispindi mirusios skolininkės sutuoktiniui T. S. R. išduotame 2012 m. liepos 31 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės apie turto areštą išviešinimą yra pakankamos konstatuoti, jog yra pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą. Todėl teismas laikė, kad įpėdiniui T. S. R. informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir J. R. skolas buvo prieinama ir jis turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Kadangi T. S. R. priėmė palikimą, teismas padarė išvadą, kad materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti skolininką.
Teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens T. S. R. priešieškinį, konstatavęs, jog byla jau yra išnagrinėta, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovo K. R. T. ieškinys tenkintas iš dalies, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei turi būti vykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (naujasis skolininkas) T. S. R. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį; atlyginti jam visas išlaidas - mažiausiai 40 000 EUR; atleisti šalis nuo visų kitų ir/arba priešingų ieškininių reikalavimų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 05 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-508-418/2006, buvo nutraukta J. T. ir K. R. T. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo išspręstas turto padalijimo klausimas. Todėl šis klausimas pakartotinai kitoje byloje negalėjo būti keliamas. Visi teiginiai apie K. R. T. paimtus kreditus yra sąmoningai melagingi ir to įrodymas yra J. T. kreditas, garantuotas jos pačios turtu, paimtas namo statybai dviejuose Lietuvos bankuose.80 000 EUR suma, kurią pasiskolino K. R. T., buvo skirta sumokėti skolas, atsiradusias iki santuokos, taip pat muzikos instrumentų pirkimui. Ji nebuvo naudojama gyvenamojo namo statybai. K. R. T. neprisidėjo prie bendro ūkio ir namo statybos, visus pinigus išleisdavo alkoholio pirkimui ir pramogoms.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (išieškotojas) K. R. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjui iš suinteresuoto asmens T. S. R. 2 214,42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai ir padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas teisingai taikė ir aiškino tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko procesinių teisių perėmimą vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs procesinių teisių perėmimo vykdymo procese klausimas.
Pažymėtina, jog mirus skolininkui jo teisių vykdymo procese perėmimo klausimui išspręsti teisinę reikšmę turi tinkamas CPK 596 straipsnio 1 dalies ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įtraukiant į procesą procesinių teisių perėmėją turi būti pagrįstas jo dalyvavimas procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar įtraukiamas į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Pažymėtina, jog CPK 596 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisės norma savo prigimtimi ir esme yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Išvada dėl šios normos procesinio pobūdžio yra padaryta ir kasacinio teismo praktikoje, remiantis kuria konstatuota, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos (pvz., įpėdiniai priima palikimą, kreditorius pareiškia reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams; kt.).
Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Teismas, spręsdamas mirusio skolininko procesinio pakeitimo jo įpėdiniu klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, kadangi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, bet kokiu atveju apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kita vertus, aiškindamas CK 5.63 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias trijų mėnesių atnaujinamąjį bei maksimalų trejų metų naikinamąjį terminą kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys), kasacinis teismas yra konstatavęs, jog jomis siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-190/2009, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Palikėjo turto arešto aktas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu iš atsakovės J. R. ieškovo K. R. T. naudai buvo priteista 103 775,20 Lt skola, 9240 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi palikus jį nepakeistą. Minėto Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo pagrindu 2012 m. kovo 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5417-232/2010, kuris buvo priimtas vykdyti antstolės Janės Jakimavičienės kontoroje ir jo pagrindu pradėti vykdomieji veiksmai. Skolininkė J. R. mirė 2012 m. balandžio 2 d. Remiantis 2012 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenimis, visą jos turtą paveldėjo įstatyminis įpėdinis – sutuoktinis T. S. R. (3 t., b.l. 102-108).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi, siekiant užtikrinti ieškovo K. R. T. reikalavimų nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei J. R. priklausančio turto, kurio vertė – 144 226,71 Lt, areštas (1 t., b.l. 65-66). Iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, jog minėta nutartis šiame viešajame registre buvo įregistruota 2008 m. gruodžio 10 d. (1 t., b.l. 71-72), o jos vykdymo proceso metu antstolis kaip areštuotiną turtą aprašė atsakovei J. T. (dabar – J. R.) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 78-81). Nekilnojamojo turto registre įrašas dėl šio atsakovei J. R. priklausiusio buto arešto galioja nuo 2008 m. gruodžio 17 d. (3 t., b.l. 131-132). Remiantis Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo T. S. R. (įpėdinis) su pareiškimu dėl palikėjos J. R. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi 2012 m. gegužės 29 d. (3 t., b.l. 101). 2012 m. liepos 31 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame aprašant paveldimą turtą, inter alia butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie šiam butui pritaikytą areštą (3 t., b.l. 102-108).
Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmiau nurodytos byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti galimus įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto arešto aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-63/2012). Pažymėtina, jog iš suinteresuoto asmens T. S. R. (naujojo skolininko vykdymo procese) byloje pateiktų procesinių dokumentų ir juose išdėstytų argumentų matyti, jog jam buvo žinoma apie vykusį civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovė J. R. ieškovo K. R. T. naudai nagrinėjimo procesą ir jo rezultatą. Todėl mirus palikėjai ir jai nepalikus testamento, jos turtą, tame tarpe ir tą, kurio atžvilgiu pritaikytas areštas, paveldėjo įpėdinis pagal įstatymą – T. S. R.. Esant tokioms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismai turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę J. R. nauju skolininku – T. S. R.. Vadovaujantis CK 5.52 straipsniu, įpėdinis, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio 1 dalies bei CK 5.63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai tenkino išieškotojo prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje. Visi apelianto T. S. R. atskirajame skunde nurodyti argumentai savo esme yra susiję su paties atsakovės J. R. įsiskolinimo fakto, kuris konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ginčijimu ir nėra susiję su sprendžiamu procesiniu skolininko teisių perėmimo vykdymo procese klausimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palieka nepakeistą, o apelianto T. S. R. atskirojo skundo argumentus atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės minėto klausimo išsprendimui, išaiškinant apeliantui, jog, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, jis savo teises gali ginti pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu, jei egzistuoja įstatyme įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 366 str. 1 d.) ir kitos CPK XVIII skyriuje numatytos sąlygos.
Išieškotojas K. R. T. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias, remiantis byloje pateiktais įrodymais, sudaro 641,34 EUR (2 214,42 Lt) dydžio išlaidos, turėtos surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei su jo vertimu susijusios išlaidos (4 t., b.l. 60-64). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 punktą, į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami labai sudėtingi teisės klausimai, sprendžia, jog K. R. T. prašymas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas iš suinteresuoto asmens T. S. R. 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimas bei 55,03 EUR (189,85 Lt) tiesioginių šio procesinio dokumento vertimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), iš viso – 689,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens T. S. R. pareiškėjo K. R. T. naudai 689,85 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.