Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje dalyvauja R. M., L. D., B. D., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjos tėvas ir įstatyminis atstovas B. D.. B. D. testamento sudaręs nebuvo. Mirus palikėjui B. D., Pareiškėjai atsirado teisė paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinei. Palikimo atsiradimo momentu Pareiškėja buvo nepilnametė (15 metų). Įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato galimybę šį terminą pratęsti, jei palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (CK 5.57 straipsnis). Neturėdama civilinio veiksnumo, Pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės įstatymo nustatyta tvarka priimti po tėvo B. D. mirties atsiradusio palikimo, todėl vertintina, kad nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių, nuo Pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių teisių, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas/ai po palikėjo B. D. mirties nėra išduoti.

Įstatymas reglamentuoja, kad palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia dėl palikimo priėmimo. Įpėdinio valia turi būti išreikšta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), t. y. akivaizdžiai parodo, kad palikimą priėmė, išreikšdamas valią tapti palikėjo turto savininku (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis (-iai) nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas gali būti nustatomas tik teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjos motina I. D.. I. D. testamento sudariusi nebuvo. Mirus palikėjai I. D., Pareiškėjai atsirado teisė paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinei. Palikimo, atsiradusio po I. D. mirties, dalyką be kita ko sudarė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre įregistruotas nekilnojamas turtas: ½ buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtam nekilnojamam turtui taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Palikimo dalyką sudarančiame bute Pareiškėja gyveno tiek iki motinos I. D. mirties, tiek po jos mirties. Šis būstas buvo ir šiuo metu yra vienintelis Pareiškėjos gyvenamasis būstas ir oficialiai deklaruojama gyvenamoji vieta. Akivaizdu, kad Pareiškėja, gyvendama bute, visada tvarkė, prižiūrėjo, rūpinosi gyvenamuoju būstu, mokėjo mokesčius ir turtą administravo. Aktyvus naudojimasis palikimo dalyką sudarančiu turtu patvirtina Pareiškėjos valią priimti atsiradusį palikimą po motinos I. D. mirties. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo/atsisakymo faktų po palikėjos I. D. mirties, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja prašymas tenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Pareiškėja po savo motinos I. D. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 574 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po tėvo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Išaiškinti pareiškėjai, kad per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ji turi kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.