Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), vadovė ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. (kuomet bankroto byla buvo iškelta pagal VMI pareiškimą) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. A. B. neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeidė kreditoriaus VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d. buvo A. B.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 6 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 134 289,98 Eur. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 16 d. Pareiškime nurodoma, jog Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių bei pagal užsienio vykdomuosius dokumentus. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) skola susidarė nuo 2016 m. gegužės 17 d. pateikus GPM deklaracijas už 2016 m. gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn., vasario mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus: 1) 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 28,57 Eur; 2) 2018 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 56 Eur; 3) 2018 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 13 661 Eur; 4) 2018 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 2 762,51 Eur; 5) 2018 m. rugsėjo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 122,50 Eur; 6) 2018 m. spalio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 118,50 Eur; 7) 2018 m. spalio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, suma 16 728,16 Eur; 8) 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 28,57 Eur; 9) 2018 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), suma 56 Eur.

Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nebuvo. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė „Ford (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. Xlll-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Darytina išvada, kad Bendrovės vadovė A. B., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. A. B. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2017 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrovės vadovė, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises. A. B. vėliausiai nuo 2018 m. spalio 10 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes ji, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 7 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai vadovei A. B. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą (b. l. 1–4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad jau nuo 2018 m. Bendrovė nebevykdė jokios veiklos, o skola atsirado dėl to, kad vykdant veiklą, buvo neteisingai suskaičiuoti apmokestinami dienpinigiai, nes galimai klaidingai sutapo įstatymai dėl apmokestinimo. Apie tai, kad reikia kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo Bendrovei, tiesiog nežinojo. Dėl tokio savo poelgio gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant, todėl pareiškimas išnagrinėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą, pasireiškusį kuria nors iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (t. y. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti bei vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo ir jos kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo patvirtina VMI pareiškime bei jo prieduose pateikti duomenys. Iš VMI pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad priešingai, nei nurodyta VMI pareiškime, įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 13 724,08 Eur, kurį sudaro 13 724,08 Eur gyventojų pajamų mokestis. VMI pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 16 d. Kartu su pareiškimu taip pat pateikti duomenys apie atliktus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. spalio 4 d. atlikti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2018 m. spalio 9 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškime pažymėta, jog nurodymuose bei sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bei turto išieškoti nepavyko. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įregistruoto nekilnojamojo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė „Ford (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Iš aptartų duomenų darytina išvada, jog A. B., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neabejotinai buvo žinoma apie Bendrovės mokestines nepriemokas, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau išieškoti nepavyko, o taip pat A. B. pripažino, jog Bendrovė nuo 2018 m. nebevykdė veiklos ir įmonės sąskaitose nebuvo lėšų, iš kurių VMI būtų galėjusi išieškoti mokestinę nepriemoką, teismo vertinimu, ji neabejotinai suprato, kokia yra reali įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, todėl ji, kaip bendrovės vadovė, turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių išimtinai nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių, teigdama, jog neteisingai apskaičiavo apmokestinamus dienpinigius, dėl ko atsirado didelė skola ir apie tai, kad reikia kreiptis į teismą dėl įmonės nemokumo (bankroto) iškėlimo, tiesiog nežinojo. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių bei duomenų, dėl kurių ji būtų negalėjusi inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros. Pažymėtina, kad duomenų, pagrindžiančių Bendrovės finansinę padėtį A. B. nepateikė Kauno apygardos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos nagrinėjimo metu, o iš pateiktų dokumentų įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę situaciją nebuvo galimybės, tačiau tai nesutrukdė spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. A. B., žinodama, jog įmonės sąskaitose nėra piniginių lėšų ir suprasdama, jog nėra realios galimybės atstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo ir taip pažeidė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos interesus. A. B. tyčia pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdytas. Kadangi nei vienas iš kreditorių, vadovas ar bendrovės atstovas pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, turėdama pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, neatliko Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrovei, tuo pažeidė kreditorės – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina paskiriant administracinę nuobaudą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes ji, turėdama pareigą, nepateikė teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas A. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamai A. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad ji pripažino kaltę ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. administracine tvarka bausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, t., y. už juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimą, bei už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2, 3 ir 8 dalyse, paskirtos nuobaudos įvykdytos.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kalta ir gailisi, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju gali būti pasiekta A. B. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų sankcijoje numatytą jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.