- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-127-491/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Kaltinamasis
- I. P.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, nedirbančios, registruotos darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, netekėjusios, neteistos, skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą 2 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajai I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą 2 mėnesiams. Teismas tai motyvavo tuo, kad kaltinamoji pažeidė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, nors įsipareigojo nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos bei buvo įspėta apie galimybę jai taikomą kardomąją priemonę pakeisti į griežtesnę. Tai yra, ji du kartus neatvyko į teismą, dėl ko bylos nagrinėjime buvo daromos pertraukos, jos buvimo vieta nežinoma. Teismas pripažino, kad tokie kaltinamosios veiksmai vengiant baudžiamojo proceso trukdo teismui išnagrinėti bylą, todėl jos dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą gali užtikrinti tik griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šių tikslų pasiekti nepavyko (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Skundu kaltinamoji I. P. prašo : nutraukti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); sutrumpinti suėmimo terminą iki 0,5 – 1 mėnesio arba suėmimą jai panaikinti ir skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Kaip galima suprasti iš skundo turinio, kaltinamoji nurodo, jog ji į teismo posėdžius neatvyko, nes tuo metu sirgo ir ji buvo nedarbingume. Pažymi, kad ji pagal skundžiamą teismo nutartį buvo suimta dar šiai nutarčiai neįsiteisėjus. Ji skunde kritikuoja jai paskirto gynėjo veiksmus proceso metu. Prašo ją paleisti į laisvę, nes nori būti su savo vaikais. Skunde kaltinamoji taip pat dėsto savo gyvenimo detales, t. y. kad ji viena augino du savo vaikus, jų tėvai auklėjime nedalyvavo, nurodo aplinkybes, lėmusias sūnų atsiradimą vaikų globos namuose, taip pat nurodo nepasitenkinimą dėl to, kad sūnaus D. P. globa buvo nustatyta su tėvu ir kt. Motyvų, kodėl jos vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis bei priežasčių, dėl ko ji neatvykdavo į teismo posėdžius, kaltinamoji savo skunde nenurodė. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamosios skundą atmesti. Skundas atmetamas.Šioje baudžiamojoje byloje I. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos) yra kaltinama tuo, kad :
2015 m. žiemą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo mažametį sūnų D. P., t. y. tyčia karšta keptuve vieną kartą sudavė jam į dešinės kojos blauzdą, tuo nukentėjusiajam Dž. P. sukeldama fizinį skausmą; 2015 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje smurtavo prieš savo mažametį sūnų Dž. P., t. y. kumščiu sudavė vieną kartą jam į dantis, tuo sukeldama jam fizinį skausmą ir dėl paveikdama jo psichinę būseną, taip sukeliant jam laikiną psichikos sutrikimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.
Suėmimo kaip ir bet kurios kitos kardomosios priemonės taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad pagrįstas įsitikinimas dėl faktinių duomenų visumos buvimo nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamojo asmens nekaltumo prezumpcijos. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji I. P. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajai įteiktame kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltinamosios kaltės ir jos baudžiamosios atsakomybės klausimas. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Dėl to kolegija nevertina bylos duomenų pakankamumo I. P. kaltei ar nekaltumui pagrįsti bei plačiau nepasisako dėl jos skundo argumentų, susijusių su šiuo klausimu bei baudžiamosios bylos jai nutraukimu.Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šio straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kaip matyti iš bylos, I. P. yra kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, už kurias yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė nei 1 metai – taigi, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga yra. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajai I. P. rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą bei pripažinęs, jog švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas kaltinamajai neužtikrina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundą narinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados, jog kaltinamoji, būdama laisvėje, gali vėl bėgti (slėptis) nuo teismo, yra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos. Ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą – Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi buvo panaikintas Utenos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kad kaltinamajai I. P. būtų užtikrinta teisė gintis per pasirinktą ar paskirtą gynėją. Šioje byloje I. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo paskirta 2016 m. gruodžio 27 d. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti apylinkės teisme, kaltinamajai teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, vykusį 2018 m. balandžio 18 d., jos gyvenamosios vietos adresu policijos pagalba įteiktas nebuvo. Vyresnysis tyrėjas O. G. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad I. P. gyvenamosios vietos adresu rasta nebuvo. Susisiekus su ja telefonu, ji buvo informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Pokalbio metu I. P. atsisakė nurodyti savo dabartinę gyvenamąją vietą, pranešė, kai jai šaukimas nereikalingas, ji jo nepasirašys, į teismą neatvyks, kadangi neturi tam laiko. Po to, 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo nuspręsta kaltinamąją į teismo posėdį 2018 m. birželio 4 d. atvesdinti. To vėl nepavyko padaryti, nes apsilankius žinomais jos gyvenamosios vietos adresais durų niekas neatidarė. O susisiekus su ja telefonu ji pranešė, kad žino apie teismo posėdį, tačiau jame dalyvauti neketina, kadangi yra nedarbingume, ji atsisakė nurodyti savo buvimo vietą. Vyresnysis tyrėjas O. G. 2018 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. buvo sutikęs I. P., pranešė jai, kad turi įvykdyti jos atvesdinimą į teismo posėdį, surašė jai šaukimą, tačiau I. P. tvirtino, kad blogai jaučiasi, šaukimo neėmė, nes, pasak jo, nematė tam reikalo, į teismo posėdį atvyks, jei pačiai reikės. Kadangi I. P. atsisakė priimti šaukimą, ją informavo žodžiu apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą bei apie pareigą jame dalyvauti. Iš 2018 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad I. P. į šį teismo posėdį taip pat neatvyko. Todėl, apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. priėmė nutartį dėl I. P. paieškos paskelbimo ir suėmimo jai paskyrimo. Apylinkės teismas konstatavo, kad I. P. į teismo posėdžius neatvyko, nors apie juos jai buvo žinoma, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, jokių dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą, teismui nepateikė, pareigūnams nurodė, kad net neketina atvykti į teismo posėdžius. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji slapstosi nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti jos dalyvavimą teisiamajame posėdyje, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo sugriežtinta. Aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji I. P. nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios į siunčiamus šaukimus nereagavo, gyvenamojoje vietoje, iš kurios pasižadėjo nepasišalinti, nebuvo randama, susisiekus su ja telefonu, apie savo buvimą vietą atsisakė informuoti, nurodė, kad apie teismo posėdžius žino, tačiau į juos neatvyks. Iš to akivaizdu, kad kaltinamajai paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasiekė BPK 119 straipsnyje jai keliamų tikslų – neužtikrino kaltinamosios dalyvavimo procese ir sklandaus bylos nagrinėjimo, kaltinamoji jai parodyto pasitikėjimo nepateisino ir kardomųjų priemonių sąlygų visiškai nevykdė – pasišalino iš gyvenamosios vietos, kurioje įsipareigojo būti ir gauti visus su byla susijusius dokumentus, apie tai nepranešė pareigūnams ar teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nors I. P. yra kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, anksčiau neteista, tačiau ji vengė dalyvauti procese, į teismo posėdžius nevyko be jokios pateisinamos priežasties, todėl toks sąmoningas jos elgesys, nesidomėjimas proceso eiga, siunčiamų teismo šaukimų ignoravimas, vengimas atvykti į teismą laikytinas slapstymusi nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Tokiais savo veiksmais I. P. trukdo procesui ir jį vilkina. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamosios I. P. dalyvavimą teisiamajame posėdyje, pagrįstai skundžiama nutartimi jai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeitė į suėmimą ir nustatė optimalų 2 mėnesių jo terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei pagal esamas aplinkybes galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, to gali pakakti tokiam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kolegija pažymi, jog šiuo atveju vertintina tai, kad kaltinamoji I. P. pažeidė jai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, pasislėpė nuo teismo, todėl švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimas griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, ir kaltinamosios paieškos paskelbimas laikytini visiškai pagrįstais ir teisėtais. Kaltinamosios skundo argumentai, kad ji nori bendrauti su savo vaikais, todėl netrukdys procesui ir nesislėps nuo teismo, laikytini nepagrįstais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. P. ne kartą vengė atvykti į teismą ir būti atvesdinta, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji, būdama paleista į laisvę, netrukdys procesui. Nepagrįstas ir kaltinamosios skundo teiginys, kad ji negalėjo būti sulaikyta pagal skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kadangi ji tuo metu dar nebuvo įsiteisėjusi. Pagal BPK 100 straipsnio 5 dalį, sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Vadinasi, šių priemonių taikymo paskirtis lemia būtinumą jas taikyti nedelsiant, t. y. teismo nutarčiai, kuria ir buvo paskirta atitinka priemonė, dar neįsiteisėjus. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti kolegija neturi jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kaltinamosios I. P. skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi jai paskirtą suėmimą palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.