Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, gynėjui advokatui Jurij Surinin,, nukentėjusiajai J. Č., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertei Nadeždai Matačiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Panevėžys, neteistas, kaltinamas padaręs įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent jis 2014 metų lapkričio 11 dieną apie 9.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo žmoną J. Č., priėjęs prie jos, rankomis pastūmė ir sudavė dešine ranka nukentėjusiajai vieną smūgį į kaklą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dešine koja spyrė J. Č. du smūgius į abiejų kojų šlaunis, padarydamas poodines kraujosruvas abejose kojose.

Nukentėjusioji J. Č. teisme parodė, kad R. Č. buvo eilinė krizė. Jie buvo sutarę eiti pas psichiatrą dėl nedarbingumo nustatymo. R. Č. tuo metu skaitė iš draugų gautą kultinę knygą, šiam „pasimaišė protyelis“. Ji pasakė, kad paskambins gydytojams pakeisti datą. R. Č. paėmęs sudaužė telefoną, kai trenkė į kaklą. Sakė, kad tai „Dievo smūgis“. Nuėjusi ji paėmė kitą telefoną. Tuomet R. Č. jai spyrė vieną smūgį, vėliau antrą kartą, ji nukrito. R. Č. pasiėmė knygą ir iišėjo.

Teisme apklausta ekspertė Nadežda Mačiūnienė patvirtino tyrimo metu teiktas išvadas ir parodė, kad R. Č. sirgo ir serga paranoidine šizofrenija, diagnozė nuo 2002 metų. Ambulatoriškai lankėsi pas gydytojus nesistemingai, nereguliariai, atvyksta pas gydytojus būdamas ūmioj psichozės būsenoj. Paskutinį kartą gydytas 2015 metų vasarą. Tą kartą R. Č. atvežė brolis, R. Č. buvo med. psichozėje. Asmuo yra be normalios kritikos, socialiai dezadaptuotas, nėra kalbos apie ligos remisiją, nes reikalingas reguliarus vaistų vartojimas ne trumpiau nei 3 metų laikotarpyje. R. Č. liga turi progresuojantį pobūdį, todėl rekomenduojamas stacionarinio pobūdžio priverstinis medicininis gydymas.

Iš 2014-11-11 pareiškimo matyti, kad J. Č. pranešė, kad 2014-11-11 apie 9.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras R. Č., dėl to, kad ji norėjo paskambinti sudavė jai ranka į kaklą, paskui koja spyrė du kartus jai į šlaunį, dėl to pajuto didelį fizinį skausmą (b. l. 5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G 3922/14(01) matyti, kad J. Č. padarytos poodinės kraujosruvos abejose kojose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-11-11). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 12).

Iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad R. Č. ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2002-09-21 iki 2002-11-11 (b. l. 67).

Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad R. Č. į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 68).

Iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateiktos informacijos matyti, kad R. Č. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 68).

Iš Psichikos sveikatos skyriaus Mantujos psichiatrijos kompleksinės struktūros C. P. Ligoninės rašto matyti, kad R. Č. daug kartų buvo gydomas psichiatrijos skyriuje, buvo taikomas priverstinis gydymas (b. l. 70-71).

Iš VŠĮ Naujosios Vilnios poliklinikos išrašo matyti, kad R. Č. įtariamas psichikos sutrikimas (b. l. 78).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad R. Č. nuo 2000 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, kuris debiutavo ūmiu paranoidiniu sindromu, pasireiškusiu psichomotoriniu sujaudinimu, nemiga, nenuosekliu mąstymu, išsakė didybės, santykio, persekiojimo kliedesius, atžymėti psichinio automatizmo simptomai - galėdavo skaityti kitų žmonių mintis, jautėsi kad į jį persikūnijusi jo motina. Gydytas 4 mėnesius įvairiomis neuroleptikų kombinacijomis, psichikos būsena palaipsniui pagerėjo. Išrašytas pagerėjimo būsenoje, rekomenduotas gydymas ambulatoriškai. 2002 metais, pablogėjus psichikos būsenai, gydytas kartotinai, tuomet klinikiniame vaizde taip pat aprašyti didybės, religinio turinio, santykio kliedesiai. Nuo 2002 iki 2014 metų gyveno Italijoje, kur irgi daug kartų, tame tarpe ir priverstinai, gydytas psichiatrijos stacionare dėl neteisingo elgesio, pakilios nuotaikos, taikytas gydymas prailginto veikimo neuroleptikais. Grįžo į Lietuvą 2014 metų rudenį, jau tris kartus gydytas psichiatrijos stacionare, klinikiniame vaizde aprašomas nenuoseklus, pagreitinto tempo mąstymas, išsakydavo santykio, persekiojimo kliedesius. Gydytas neuroleptikais, gydymo eigoje psichikos būsena pagerėdavo, tačiau išsirašęs vaistų nevartodavo, dėl konfliktinių santykių šeimoje gyveno pas brolį. Šiuo metu lieka nepakankamai nuoseklaus mąstymo, samprotavimai stokoja loginio išbaigtumo, tempas pagreitintas, aktyviai kliedesių ar haliucinacijų neišsako; emocijos permainingos, stokoja adekvatumo, nuotaika nestabili, su pakilumu. Būsenai, psichikos sutrikimui ir esamai juridinei situacijai nekritiškas, socialiai neprisitaikęs. Atliktame psichologiniame tyrime stebėtas mąstymo įvairiaplaniškumas, polinkis rezonavimui, emocijos stokoja adekvatumo, nuotaika nestabili. Nėra pakankamos kritikos psichikos sutrikimui, elgesiui ir juridinei situacijai. R. Č. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - PARANOIDĖ ŠIZOFRENIJA (F20.0), dėl kurio įtariamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu t.y. 2014-12-11 d., sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. Č. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu -paranoidine šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. Č. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. R. Č. pagal psichikos sveikatos būseną negali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas. (b. l. 103-106).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui J. Č. – o būtent rankomis pastūmė ir sudavė ranka nukentėjusiajai vieną smūgį į kaklą, po ko koja spyrė J. Č. du smūgius į šlaunį. Tokią tiesą patvirtina nnukentėjusiosios parodymai, medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kad R. Č. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus tai, kad tyčia smurtaudamas R. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y. jo sutuoktinei, teismas pripažįsta, kad tokiu būdu asmuo padarė įstatymo draudžiamą veiką, kuri numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje ir teisme gautus teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus pripažįsta, kad R. Č. veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija – dėl jos darydamas veiką jis negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad R. Č. dėl padarytos veikos yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Įvertinęs specialistų rekomendacijas, taikytas specialias žinias ir kriterijus, taip pat atsižvelgiant į jo ligos progresuojantį pobūdį, kritikos ligai ir būtinam jos gydymui stoką, veikos pavojingumą, smurtinį pobūdį – teismas mato pagrindą R. Č. skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – nes išnagrinėjus bylą teisme pagrindo R. Č. skirti švelnesnio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę nenustatyta.

Priimdamas sprendimas teismas naikina R. Č. skirtą kardomąją priemonę, kuri iš esmės nėra vykdomą, nes asmuo gyvena kitoje vietoje, jo gebėjimas suvokti ir vertinti reikalavimus rodo, kad paskirta kardomoji priemonė tinkamai savo tikslų neįgyvendina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str.

nutarė:

R. Č. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

R. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.