Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-24 · Administracinė byla Nr. I2-684-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-24Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
I2-684-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02148-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Aleksandras Doroševas
Administracinė byla Nr. I2-684-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02148-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant P. R. (P. R.) ir jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei K. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. R. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus (toliau – ir Socialinių paslaugų skyrius) 2020 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjui tikslinę 975 Eur pašalpą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (1 t., b. l. 21–23).

Nurodo, kad susiklosčius sunkioms gyvenimiškoms ir finansinėms aplinkybėms pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – ir Socialinės paramos centras) dėl socialinės pašalpos skyrimo. Teigia, atsakovui pateikęs įrodymus, kad dėl patirtų fizinių traumų (dešinės rankos dilbio lūžio ir kairio raktikaulio lūžio) padarinių negali dirbti bei generuoti pajamų, o tuo pačiu tenkinti savo būtiniausių poreikių ir teikti nepilnametei dukrai išlaikymo. Paaiškina, kad Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo Įsakymu pareiškėjui išimties tvarka buvo skirta 78 Eur dydžio tikslinė pašalpa dėl sunkios materialinės padėties. Tikslinė pašalpa skirta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 1-1555 patvirtintu Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.1 papunkčiu. Pareiškėjui nesutinkant bei ginčijant, kad paskirta pašalpa per maža, Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išimties tvarka buvo skirta 39 Eur dydžio tikslinė pašalpa dėl sunkios materialinės padėties. Nurodo, kad pareiškėjas iš viso gavo 117 Eur vienkartinių tikslinių pašalpų, tačiau dėl nepagrįstai mažo pašalpų dydžio, jos pareiškėjo gyvenimiškų problemų neišsprendė, pašalpa iš esmės neišsprendė jai keliamų tikslų, o pareiškėjo teisės liko pažeistos.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė savo sprendimą dėl vienkartinės tikslinės pašalpos skyrimo grindė Tvarkos aprašo 8.1 papunkčiu, tačiau šis papunktis numato tik atskirų pagal rūšis išlaidų rėmimą susidėjus sunkioms aplinkybėms (įsigyti būtinų vaistų, įsigyti kietajam kurui, asmens tapatybės ar kitiems būtiniems dokumentams pagaminti, būtinos kelionės išlaidoms padengti ir pan.), o pareiškėjas savo prašymą grindė aplinkybe, jog jam susiklostė sunki materialinė padėtis dėl ligos. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti skirta pašalpa pagal Tvarkos aprašo 8.3.1 papunktį - įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita) ir (arba) 8.3.2 papunktį - įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas.

Teigia, kad atsakovė netinkamai įvertino pareiškėjo dėl ligos atsiradusias sunkias finansines aplinkybes bei jų pasekmes, t. y. susidariusius pareiškėjo įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams bei kitus būtinus mokėjimus, todėl netinkamai pritaikė įstatymo normas bei paskyrė nepagrįstai mažą pašalpą. Nurodo, jog atsakovė privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 BSI dydžio tikslinę pašalpą 975 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė atnaujinti terminą skundui dėl Socialinių paslaugų skyriaus Įsakymo paduoti bei pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 83–88).

Nurodo, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti Socialinių paslaugų skyriaus Įsakymą, kuris laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu, todėl jis gali būti apskųstas teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu, darbingo amžiaus asmenys kreipimosi metu privalo būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) ne trumpiau kaip 3 mėnesius, tuo tarpu pareiškėjas Užimtumo tarnyboje užregistruotas nuo 2020 m. sausio 3 d., t. y. trumpiau nei 3 mėnesius, dėl šios priežasties pašalpa jam buvo skirta išimties tvarka. Taip pat atsakovė pažymi, kad asmuo, kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo, vadovaujantis Tvarkos aprašo 18.2.3. papunkčiu, turi pateikti pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas, patirtus nuostolius ar aplinkybes dėl pašalpos skyrimo (iš policijos pažymas apie vagystės, turto sugadinimo ir kitus atvejus, mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras ir kita). Kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos 2020 m. vasario 5 d. pareiškėjas Socialinės paramos centrui pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2020 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“, Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo“, 2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą bei ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Kartu su 2020 m. vasario 21 d. prašymu pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: banko sąskaitos išrašą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 17 d. pranešimas „Apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą“, 2020 m. vasario 13 d. prašymą, adresuotą uždarosios akcinės bendrovės „Init“ direktoriui, elektroninių laiškų dėl neapmokėtų sąskaitų kopijas. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas kreipimosi metu Socialinės paramos centrui neteikė pažymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių turimus būsto išlaikymo įsiskolinimus, to neminėjo ir savo prašymuose.

Atsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, kad dėl nepagrįstai mažo pašalpų dydžio, jos pareiškėjo gyvenimiškų problemų neišsprendė ir, kad pašalpa iš esmės neišsprendė jai keliamų tikslų, o pareiškėjo teisės liko pažeistos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, jog vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis.

Pabrėžia, kad pareiškėjas, neatitikdamas Tvarkos aprašo 24 punkto, negali pretenduoti į tikslinę pašalpą, kurios dydis būtų iki 25 BSI dydžių. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus dėl tikslinės pašalpos skyrimo, nepateikė dokumentų, įrodančių, kad egzistuoja pagrindas išmokėti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1 ar 8.3.2 papunkčius. Į nagrinėjamą bylą pateikti dokumentai ir įrodymai nebuvo pateikti Vilniaus miesto socialinės paramos centrui, kuomet buvo nagrinėjami pareiškėjo prašymai.

Mano, kad pareiškėjas taip pat jokiais įrodymais ar kitais dokumentai nepagrindžia savo reikalavimo įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui būtent 975 Eur dydžio tikslinę pašalpą. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas siektų gauti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3 papunktį, šiame papunktyje nurodyta, kad tikslinės pašalpos dydis nurodytais atvejais yra iki 25 BSI. Tai niekaip negali reikšti, kad visais be išimčių atvejais bus skiriama maksimali ar pareiškėjo nurodomo dydžio pašalpa.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentus bei prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Socialinės paramos centrą dėl tikslinės pašalpos skyrimo (1 t., b. l. 89–90).

Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 18 d. vykusio posėdžio metu nutarė siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjui skirti pareiškėjui 78 Eur tikslinę pašalpą išimties tvarka dėl sunkios materialinės padėties (1 t., b. l. 91–92).

Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo Įsakymu pareiškėjui išimties tvarka buvo skirta 78 Eur dydžio tikslinė pašalpa dėl sunkios materialinės padėties (1 t., b. l. 24).

Pareiškėjas Socialinės paramos centrui 2020 m. vasario 21 d. pateikė prašymą dėl pašalpos gavimo (1 t., b. l. 101), o 2020 m. vasario 24 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui (1 t., b. l. 105).

Prašymas buvo svarstytas 2020 m. kovo 5 d. Komisijos posėdyje, kurio metu nutarta siūlyti Socialinių paslaugų skyriaus vedėjui skirti pareiškėjui 39 Eur tikslinę pašalpą išimties tvarka dėl sunkios materialinės padėties (1 t., b. l. 102–103).

Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išimties tvarka buvo skirta 39 Eur dydžio tikslinė pašalpa dėl sunkios materialinės padėties (1 t., b. l. 35).

Dėl skundo padavimo termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

LVAT nurodo, jog operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai teismo procese elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą skundo dėl Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymo panaikinimo padavimo terminą, paaiškindamas, jog su skundu į teismą kreipėsi dar 2020 m. kovo 16 d., t. y. nepraleidęs jo apskundimo termino, tačiau tuomet jo skundas nebuvo priimtas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo (administracinė byla Nr. I2-2918-426/2020). Kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 9 d. pašalinti skundo trūkumus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo P. R. skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį iš dalies pakeitė ir pareiškėjo P. R. skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui (administracinė byla Nr. AS-389-822/2020).

Pareiškėjas pakartotinai į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi 2020 m. birželio 19 d. (1 t. b. l. 1, 2). Teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą jo skundo trūkumams pašalinti (1 t. b. l. 11, 12). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1412-7702 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje parengti procesinius dokumentus bei atstovauti pirmos instancijos teisme (1 t., b. l.72–73). Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui patikslintą skundą (surašytą 2020 m. rugpjūčio 6 d. data), kurį teismas priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (1 t. b. l. 79).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas siekė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu skundo padavimo terminu ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau jam nepavyko dėl teisinių žinių stokos, todėl teismas daro išvadą, jog terminas skundui dėl Įsakymo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas bei atnaujintinas terminas skundui dėl Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. A15-364/20-(2.1.4.E-SOP) paduoti (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b. l. 24).

Ginčo santykius reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 1-1555 patvirtintas Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (akto redakcija galiojusi nuo 2018-05-30 iki 2020-09-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tikslinė pašalpa – išmoka, skiriama asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, siekiant suteikti jam tikslinę paramą individualiu atveju (4.2 punktas).

Tvarkos aprašo 28 punkte numatyta, kad prašymus skirti tikslines, sąlygines (išskyrus 9.1 papunktyje nurodytais atvejais) ir periodines pašalpas svarsto Komisija. Komisija, išnagrinėjusi asmens prašymą ir pateiktus dokumentus arba Socialinių išmokų skyriaus pateiktą tarnybinį raštą ir dokumentus bei atsižvelgusi į Socialinės paramos centro socialinio darbuotojo, surašiusio buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, siūlymą, teikia Skyriaus vedėjui siūlymą pinigais ar nepinigine forma skirti pašalpą iki 3 BSI dydžių, Savivaldybės administracijos direktoriui – siūlymą pinigais ar nepinigine forma skirti pašalpą nuo 4 iki 132 BSI dydžių Tvarkos aprašo 35–36 punktuose nustatyta tvarka.

Pagal Tvarkos Aprašo 8.1 papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui: iki 3 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 2 VRP dydžių, vieno gyvenančio asmens – 2,5 VRP dydžių, patekus į sunkią materialinę padėtį, šiais atvejais: įsigyti būtinų vaistų (pagal gydytojų išduotus galiojančius receptus, išskyrus kompensuojamiesiems vaistams) ar apmokėti būtinas mokamas gydymo išlaidas (pagal pateiktus dokumentus); įsigyti kietajam kurui, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali gauti kompensacijos kietajam kurui įsigyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka. Priežasčių objektyvumą kiekvienu konkrečiu atveju vertina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo komisija (toliau – Komisija); asmens tapatybės ar kitiems būtiniems dokumentams pagaminti; būtinos kelionės išlaidoms padengti: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją – deklaruoja gyvenamąją vietą arba įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal kitą savivaldybę; į socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigą; apmokėti laikino apnakvindinimo paslaugas, apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas; apmokėti už vasaros poilsio stovyklas mokyklinio amžiaus vaikams; apmokėti įsiskolinimus už švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas suteiktas paslaugas; apmokėti kontraceptinių priemonių įsigijimą šeimai, patiriančiai socialinę riziką; kitais atvejais, esant socialinio darbuotojo siūlymui.

Tvarkos aprašo 8.3.1. papunktis numato, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui iki 25 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 3 VRP dydžių, vieno gyvenančio asmens – 3,5 VRP dydžių, šiais atvejais: įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita).

Pagal Tvarkos aprašo 8.3.2. papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui iki 25 BSI dydžių, kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 3 VRP dydžių, vieno gyvenančio asmens – 3,5 VRP dydžių, šiais atvejais: įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas. Paslaugų arba išlaidų pobūdį kiekvienu konkrečiu atveju vertina Komisija.

Tvarkos aprašo 18.2.2. – 18.2.3. papunkčiuose numatyta, kad kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo asmuo užpildo Socialinės paramos centro direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą, nurodydamas pašalpos reikalingumo motyvus, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atitinkamai šiuos dokumentus: pažymą apie priteistas ar mokamas (nemokamas) lėšas vaiko (vaikų) išlaikymui (alimentus); pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas, patirtus nuostolius ar aplinkybes dėl pašalpos skyrimo (iš policijos pažymas apie vagystės, turto sugadinimo ir kitus atvejus, mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras ir kita).

Tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtinta, jog darbingo amžiaus asmenys kreipimosi metu privalo būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ne trumpiau kaip 3 mėnesius (šis reikalavimas netaikomas darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas 40 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, nuo priklausomybių besigydantiems asmenims, kurie kreipėsi dėl sąlyginės pašalpos skyrimo Tvarkos aprašo 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytais atvejais, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo gaisro ar stichinės nelaimės, padariusios žalą neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, gyvenamajam būstui, kuriame bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą ir jeigu tai yra vienintelis gyvenamasis būstas), vykdyti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo, siūlomo darbo ir kita), socialinę riziką patiriantys asmenys privalo vykdyti Socialinės paramos centro socialinių darbuotojų sudarytus individualius darbo plano uždavinius socialinių problemų sprendimo klausimais (šis reikalavimas netaikomas Tvarkos aprašo 7 punkte išvardytais atvejais).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodo, kad atsakovė privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 BSI dydžio tikslinę pašalpą 975 Eur, tačiau atsakovė netinkamai įvertino pareiškėjo dėl ligos atsiradusias sunkias finansines aplinkybes bei jų pasekmes, t. y. susidariusius pareiškėjo įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams bei kitus būtinus mokėjimus.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2020 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 95), taigi, pareiškėjas kreipimosi į atsakovę metu (2020 m. vasario 5 d.), neatitiko Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamas padalinys turėjo teisę pareiškėjui neskirti tikslinės pašalpos, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo situaciją, buvo nuspręsta išimties tvarka skirti pareiškėjui tikslines pašalpas.

Tvarkos aprašo 18.2.2. – 18.2.3. papunkčiuose įvirtinta, kokius dokumentus pareiškėjas privalėjo pateikti kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos skyrimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. kreipdamasis dėl tikslinės pašalpos Socialinės paramos centrui pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pašalpos skyrimo: Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“ (1 t., b. l. 96), Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos papildomos dalies skyrimo“ (1 t., b. l. 97), 2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (1 t., b. l. 98) bei ambulatorinio apsilankymo aprašymą (1 t., b. l. 99–100). Pažymėtina, jog pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. papunktį tikslinė pašalpa gali būti skiriama įvykus nelaimei, padariusiai žalą bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, trečiojo asmens neapdraustam ar apdraustam, jei pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis, turtui, sveikatai (patekus į sunkią materialinę padėtį dėl ligos, atliktos operacijos, būtiniausių odontologinių paslaugų apmokėjimo ir kita), o pagal Tvarkos aprašo 8.3.2. papunktį, tikslinė pašalpa gali būti skiriama įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti ar apmokėti kitas būtiniausias paslaugas arba išlaidas.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtinta, jog pareiškėjas kreipimosi metu Socialinės paramos centrui neteikė pažymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, o savo 2020 m. vasario 5 d. prašyme pareiškėjas nepaminėjo apie turimus būsto išlaikymo įsiskolinimus (1 t., b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas turi teisę gauti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, bei nustačius, kad pareiškėjas neatitiko Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimo, nes Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravęs trumpiau kaip 3 mėnesius, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog atsakovė privalėjo vadovautis Tvarkos aprašo 8.3.1. ir 8.3.2. papunkčiais bei skirti pagal adekvačias sąlygas 25 BSI dydžio tikslinę pašalpą 975 Eur, tačiau atsakovė netinkamai įvertino pareiškėjo dėl ligos atsiradusias sunkias finansines aplinkybes bei jų pasekmes, t. y. susidariusius pareiškėjo įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams bei kitus būtinus mokėjimus. Be to, teismas akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 8.3. papunktyje įtvirtinta, kad gali būti skiriama tikslinė pašalpa iki 25 BSI dydžių. Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, prašymus skirti tikslines, sąlygines (išskyrus 9.1 papunktyje nurodytais atvejais) ir periodines pašalpas svarsto Komisija. Net jeigu pareiškėjas ir būtų atitikęs Tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimą bei pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja pagrindas jam išmokėti tikslinę pašalpą pagal Tvarkos aprašo 8.3.1. ar 8.3.2. papunkčius, tai būtent Komisija nuspręstų kokio dydžio tikslinė pašalpa bus paskirta, nebūtinai visais be išimčių atvejais skiriama maksimali pašalpa.

Nors pareiškėjas nurodo, jog dėl nepagrįstai mažo pašalpų dydžio, jos pareiškėjo gyvenimiškų problemų neišsprendė ir, kad pašalpa iš esmės neišsprendė jai keliamų tikslų, o pareiškėjo teisės liko pažeistos, tačiau teismas pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, kai jis yra išnaudojęs visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagrįstas.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) jo nurodytais motyvais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui nustačius, jog pareiškėjas prašymo pateikimo metu neatitiko Aprašo 24 punkto reikalavimo ir tikslinė pašalpa jam buvo skirta tik išimties tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjui tikslinę 975 Eur pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atnaujinti pareiškėjui P. R. (P. R.) terminą paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. A15-364/20-(2.1.4.E-SOP) panaikinimo.

Pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė