Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-391-348/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
1S-391-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00024-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-391-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00024-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo institutas panaikintas ir A. Ž. pasiųstas atlikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. balandžio 21 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi, Komisijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis A. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nuteistojo skundą tenkinti, panaikinti Komisijos 2022 m. birželio 1 d. nutarimą ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis nurodo, kad jokiame įstatyme nėra reikalavimo taikyti lygtinio paleidimo institutą tik tuo atveju, jeigu bus įsitikinta, kad nuteistasis daugiau niekada nebenusikals. Pažymi, kad beveik pusė lygtinai paleistų asmenų grįžta į įkalinimo įstaigas, o tai neva rodo, kad nuleistiesiems keliami reikalavimai neįgyvendinami, o pati sistema neveikia. Nuteistasis kritikuoja teismo motyvus, jog individualų socialinės reabilitacijos planą jis vykdo tik iš dalies ir pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo negali eiti kur nori ir daryti ką nori. Pažymi, kad pataisos namai nepateikė įrodymų, jog nuteistajam buvo pasiūlytą dalyvauti Teisinio ir socialinio švietimo programoje ir kad jis dalyvauti atsisakė.

5.2. Nuteistasis nesutinka, kad iš darbo buvo atleistas dėl netinkamai vykdomų pareigų ir nurodo, kad vienu metu dirbo ir mokėsi, artėjo egzaminai ir mokslą bei darbą buvo sunku suderinti. Anot nuteistojo, nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Šiuo aspektu pažymi, kad pataisos įstaigoje buvo asmenų, kurie turėjo gerokai didesnius finansinius įsipareigojimus, tačiau tai nesutrukdė lygtinio paleidimo instituto taikymui. Pažymima ir tai, kad skundžiamame sprendime daug dėmesio skiriama nuteistojo praeityje padarytiems nusikaltimams, taip pat asmens byloje esantiems duomenims, jog atlikdamas bausmę nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka. A. Ž. pažymi, kad už ankstesnius nusikaltimus jis buvo nubaustas, bausmę atliko, todėl, jo manymu, šių duomenų analizė yra baudimas antrą kartą už tą patį. Pažymima ir tai, kad vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, jei po nuobaudos atlikimo praėjo 6 mėnesiai, nuteistasis laikomas nuobaudų neturintis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė apie jam skirtą nuobaudą, kuri šiuo metu jau nebegalioja.

5.3. A. Ž., be kita ko, mano, kad buvo pažeistos jo teisės, kadangi jis nebuvo kviečiamas į Komisijos posėdį, nežinojo kokie dokumentai jai buvo pateikti. Mano, kad taip buvo suvaržytos jo teisės į gynybą. Skunde kritikuojama ir tai, kad teismo išvados yra grindžiamos socialinio tyrimo išvada. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinį kartą su psichologu bendravo prieš aštuonis mėnesius, o apie socialinio tyrimo išvadą apskritai nieko nežino, tai neva įrodo, kad išvados buvo daromos nuteistajam nedalyvaujant. Be to, anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nenurodyta kokiomis metodikomis buvo vadovaujamasi surašant išvadą, ar jos buvo adaptuotos, licencijuotos, koks yra jų vaidmuo ir pan. Teigia, kad spręsdami klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismai vadovaujasi išvadomis asmenų, kurie nepažįsta nuteistojo. Skunde nurodoma ir tai, kad valstybė turi užtikrinti, jog sąlygos bausmės atlikimo vietoje būtų orios, saugios ir sveikos, tačiau šios pareigos, anot nuteistojo, valstybė nevykdo, todėl norint išlikti, neva privalai pripažinti subkultūras.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. Ž. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo A. Ž. skundo argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo panaikinimo netenkino pagrįstai.

8. Skunde nuteistasis A. Ž. nesutinka su sprendimu netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kritikuoja duomenis, kuriais remiantis toks sprendimas priimtas, taip pat teigia, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą Komisijai sprendžiant klausimą dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl teisės į gynybą

9. Teisė į gynybą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalimis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis. BPK šis principas įtvirtintas 10 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnio 2 dalis). Teisės į gynybą užtikrinimo principas išplėtotas ir kitose BPK nuostatose.

10. Pažymėtina, kad teisė į gynybą yra procesinis principas, t. y. įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą – teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę, visuma. Taigi, gynybos institutas yra skirtas gintis nuo pareikšto įtarimo (kaltinimo). Teisę į gynybą įtariamasis (kaltinamasis) gali įgyvendinti gindamasis pats arba gindamasis per gynėją – advokatą. Teisės į gynybą principas taip pat reiškia, kad teisėsaugos pareigūnai ir teismas privalo išaiškinti kiekvienam įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam jo procesines teises ir sudaryti realias sąlygas ir galimybes tomis teisėmis pasinaudoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas teisės į gynybą garantavimą laiko viena iš būtinų teisingo (sąžiningo) proceso sąlygų.

11. Šiame kontekste pastebėtina, jog nuteistasis A. Ž. savo kaip nuteistojo teisės į gynybą skunde nesieja su jokiu jo atžvilgiu vykstančiu baudžiamuoju procesu. Nuteistasis A. Ž. šiuo metu atlieka bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį, t. y. vykdo įsiteisėjusį teismo nuosprendį, iki kurio priėmimo ir įsiteisėjimo teisė į gynybą jam buvo užtikrinta. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad Komisija nėra BPK numatytas subjektas, galintis nuteistajam pareikšti kokius nors įtarimus ar kaltinimus, dėl ko reikėtų užtikrinti A. Ž. teisę į gynybą, kaip tai apibrėžia baudžiamojo proceso įstatymas.

12. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – Nuostatai) 29 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą. Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad svarstant ir vertinant šių nuostatų 30.1 papunktyje nurodytą informaciją, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva pateikęs prašymą komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, kurį komisijos nariai gali apklausti, siekdami tinkamai įvertinti 30.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti šių nuostatų 30.2, 30.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Kartu su nuteistuoju, jo iniciatyva arba pateikę prašymą, komisijos posėdyje gali dalyvauti jo gynėjas.

13. Iš pateikto reguliavimo matyti, kad nuteistasis apie būsimą Komisijos posėdį yra informuojamas ir turi teisę, pateikęs prašymą, dalyvauti Komisijos posėdyje. Nuteistasis nurodo, kad jis nebuvo kviečiamas į komisijos posėdį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aptartomis nuostatomis Komisija gali, tačiau neprivalo kviesti nuteistąjį dalyvauti Komisijos posėdyje. Taigi, nuostatos nenumato privalomo nuteistojo dalyvavo Komisijos posėdyje, tačiau nuteistasis šiame posėdyje gali dalyvauti savo iniciatyva pateikęs prašymą. Šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistasis A. Ž. būtų siekęs šiomis teisėmis pasinaudoti, todėl skundo argumentai dėl jo teisių pažeidimo nekviečiant nuteistojo į Komisijos posėdį ir teisės į gynybą neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl Socialinio tyrimo išvados ir joje esančių duomenų teisėtumo

14. Nuteistasis, be kita ko, teigia, kad Socialinio tyrimo išvada yra fiktyvi, surašyta asmens, kuris nepažįsta nuteistojo. Iš to seka, kad Socialinio tyrimo išvada negalima vadovautis. Tačiau teisėjų kolegija su nuteistojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad asmens byloje esanti Socialinio tyrimo išvada parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis (Socialinio tyrimo išvados surašymo metu šis įsakymas dar galiojo (įsakymas neteko galios nuo 2022 m. liepos 1 d.). Vertinamu atveju, asmens byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo A. Ž. vertinimas buvo atliktas vadovaujantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys“, kuri yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V‑211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Vertinimą atliko aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir reikiamą kvalifikaciją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką srityje turintis specialistas. Taigi spręsti, kad nuteistojo vertinimas buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos ir reikalavimų ar vertinimą atliko tokios teisės neturintis specialistas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl sprendimo netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo pagrįstumo

15. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. Ž. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant), tačiau šių kriterijų nuteistasis A. Ž. neatitinka.

18. Nuteistajam A. Ž. Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, įvertinus objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje, nuo 2021 m. gruodžio 11 d. atlikto vertinimo išliko nepakitusi, t. y. priskiriama tai pačiai vidutinei rizikos grupei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau esant ne žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nebuvimo, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką susijusios aplinkybės.

19. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo tik iš dalies. Be to, po gana didelės dalies bausmės atlikimo, nuteistajam vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių ir trys yra dinaminiai: ankstesni teistumai; smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis; piktnaudžiavimas alkoholiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

20. Nuteistajam A. Ž. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, numatant priemones, padedančias valdyti kriminogeninius veiksnius. Be to, Komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, A. Ž. buvo nustatytos rekomendacijos. Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies. O būtent, nors nuteistasis A. Ž. į Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, tačiau vykdyti pradėjo tik nuo 2022 m. gegužės 17 d., tai yra, artėjant terminui dėl jo pakartotinio svarstymo Komisijoje. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nuteistajam buvo numatytas psichologo konsultacijos, skirtos analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį, tačiau A. Ž. dalyvavo tik pirminėje konsultacijoje, kuomet buvo nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Daugiau psichologo konsultacijos nuteistasis nedalyvavo, nes jo nuomone tam nebuvo poreikio. Teisėjų kolegija šią nuteistojo nuostatą vertina itin neigiamai, kadangi socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis A. Ž. nepripažįsta savo padarytų nusikaltimų, yra linkęs save pateisinti, jam būdingas neigimas, racionalizacija, perkėlimas. Nuteistasis problemas analizuoja paviršutiniškai, yra linkęs minimalizuoti savo veiksmus, jo kaltės jausmas nėra gilus. Be kita ko, A. Ž. trūksta kritiškumo savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei ir psichologinei gerovei. Nuteistasis yra linkęs gyventi pagal savo taisykles, kurios dažnai nėra tapačios su visuomenėje vyraujančiomis elgesio normomis. Pastebėtina, kad tai iš esmės atsispindi ir nuteistojo skunde aukštesniajam teismui. Nuteistasis kritikuoja viską, kas jam nepalanku, neprisiima atsakomybės, save pateisina, nevertina to, kad institucijų procesiniuose sprendimuose išdėstyti argumentai ir nuteistojo vertinimas yra jo paties veiksmų (neveikimo) pasekmė.

21. Nuteistasis A. Ž. nevykdo ir socialinės reabilitacijos plane, o taip pat ir BVK numatytos pareigos dirbti. Nors nuteistasis buvo įdarbintas būrio tvarkdariu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, jo darbinė patirtis pataisos įstaigoje truko vos du mėnesius ir dėl netinkamai atliekamų pareigų jis buvo atleistas. Nors nuteistasis teigia, kad iš darbo išėjo pats, kadangi jam nepavyko suderinti darbo ir mokslų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu mokymasis nepateisina pareigos dirbti nevykdymo. Nuteistasis A. Ž. yra gana brandi asmenybė, todėl neabejotinai turi mokėti planuoti savo užimtumą, poreikius ir kryptingai siekti tikslų, kurie padėtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Neigiamai vertintina ir tai, kad nuteistasis nedengia jam priteistų skolų. Nors sutiktina su nuteistuoju, jog jo finansiniai įsipareigojimai nėra tokie, kurių nebūtų įmanoma padengti, tačiau vertinant nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus būtina atsižvelgti į tai, kad Sodros duomenimis, būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai dirbo vos dvi savaites, paties nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo tik neoficialiai, pavienius bei atsitiktinius darbus. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra suinteresuotas padengti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, jis ne tik kad nesiekia jų sumažinti savanoriškai, tačiau ir sąmoningais veiksmais apsunkina priverstinį išieškojimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, turimi finansiniai įsipareigojimai, darbinė patirtis ir kt., nevertintina kitų nuteistųjų kriminogeninių veiksnių kontekste, kadangi visi duomenys analizuojami individualiai ir sprendimas taikyti ar ne lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taip pat yra individualus, atsižvelgiant į konkretų nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. Ž. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo socialinio įgūdžių lavinimo programoje, mokosi profesinio rengimo centre, tačiau kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse bei mokymasis reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančiose srityse, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui dar neturėjo, su šiomis sritimis susiję kriminogeniniai veiksniai iš esmės visiškai nevaldomi, kadangi nuteistasis A. Ž. nevykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių, kurios skirtos kriminogeninių veiksnių pašalinimui, o tuo pačiu ir pakartotinio nusikalsimo elgesio rizikos mažinimui. Tokį vertinimą suponuoja ir aplinkybė, kad tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir atlikus vertinimą pagal OASys metodiką 2021 m. gruodžio 11 d.

22. Pažymėtina, kad socialinės reabilitacijos tikslas, be kita ko, yra mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Siekiant socialinės reabilitacijos tikslų, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas (BVK 137¹ straipsnio 2 dalis). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis deda tam tikras pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, sprendė alkoholio vartojimo problemą, nuo 2021 m. spalio 1 d. lanko nuteistųjų būryje vykstančios AA grupės užsiėmimus. Tačiau tai tik vienas iš trijų nuteistajam probleminių sričių, kurioje matyti tam tikri pokyčiai. Akivaizdu, kad dėl nuteistojo pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, o jam vis dar yra nustatomi tie patys veiksniai, kurie įtakojo ir ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį (nuteistasis teistas finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, jo daromi nusikalstamai susiję su finansinės naudos siekimu, nusikaltimai galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis, nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio). Tai patvirtina, kad nuteistojo pastangos valdyti jam nustatytus nusikalstamą elgesį tiesiogiai įtakojančius kriminogeninius veiksnius nėra pakankamos, akivaizdi pažanga šiuo metu dar nenustatyta.

23. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, buvo teisingai nuspręsta, kad nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Įvertinus paminėtą, taip pat tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis dėl savo negatyvios patirties yra linkęs kaltinti kitus, nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas apsiriboja tik asmeninių pasekmių sau įvardinimu, savo dabartinius nusikalstamus veiksmus nuteistasis neutralizuoja, yra stebimos kriminalinio elgesio tendencijos, spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būtų tęsiamas laisvėje, dar nėra pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti ir informacija apie nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.

24. Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. Ž. drausmine tvarka baustas vieną kartą. Ši nuobauda, kaip teisingai nurodo nuteistasis, jau nebegalioja, daugiau drausmine tvarka A. Ž. baustas nebuvo. Ši aplinkybė nuteistajam yra palanki, rodo, kad jis stengėsi savo elgesį koreguoti. Tačiau būtina pažymėti, kad kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, be kita ko, yra laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nedaryti pažeidimų (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi aplinkybė, kad nuteistasis po jo nubaudimo stengėsi laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, savaime nėra išskirtinė ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Be to, nuobaudos panaikinimas prieš terminą padaryto pažeidimo fakto nešalina. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad A. Ž. elgesio pataisos įstaigoje vertinimas yra itin aktualus, kadangi laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ne pirmą kartą, jam buvo taikomos ir švelnesnės bausmės, taip pat buvo atidėtas bausmės vykdymas ir lygtinis paleidimas, tačiau išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką nuteistasis vis tik nesugebėdavo, vėl nusikalsdavo. Vertinamu atveju aplinkybė, kad išimtinai tinkamu elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo, šią aplinkybę įvertinus kitų su jo ankstesniu elgesiu susijusių aplinkybių kontekste, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai ženklios įtakos nuteistojo pozityviems ir ilgalaikiams elgesio pokyčiams neturėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka dėl to, kad nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, galimai darė naujas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kontekste nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Teisėjų kolegijai teigiamai vertina tai, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau tuo pačiu abejoja, jog nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Šiuo apsektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu A. Ž. buvo vedęs, turėjo gyvenamąją vietą, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neva prižiūrėjo savo neįgalią mamą, pas kurią lygtinio paleidimo atveju vyktų gyventi, tačiau tai nesulaikė jo nuo probacijos sąlygų pažeidinėjimo ir galimai naujų nusikalstamų veikų darymo (iš asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnį).

25. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe nuteistojo asmenybę ir tokiu būdu pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus A. Ž. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Ž. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurga Vasiliauskienė