- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-82/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Mickevičienės, Albino Bielskio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, kuria nuteistajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2012 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo subendrinus su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.
A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. S., M. K. ir D. A. neturėdami leidimo, 2009 m. nuo sausio 15 d., 18.08 val. iki sausio 18 d., 21.30 val., Kaune, pagamino, laikė ir realizavo sprogstamąsias medžiagas bei taip sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Baudžiamojoje byloje nuteistajam A. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Iki 2013 m. vasario 10 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jis atlikinėjo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendį paskirtą bausmę. Siekiant užtikrinti nuteistojo A. B. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjanti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išsprendė klausimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam paskyrimo. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 10 d.
Sprendimą paskirti kardomąją priemonę – suėmimą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje nuteistasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Be to, teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Teismo išvados, kad, būdamas nesuimtas, jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, yra nepagrįstos. Nėra jokių duomenų, kad jis ketina bėgti (slėptis) nuo teismo. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi būtina vertinti ir kitas aplinkybes, t.y., kad jis yra vedęs, žmona yra nėščia, turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo rūpinosi neįgaliais senyvo amžiaus tėvais, dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Todėl teismo išvada, kad nuteistasis neturi tvirtų socialinių ryšių, yra nepagrįsta. Teismas neobjektyviai įvertino teisiamojo posėdžio metu surinktus duomenis ir padarė klaidingas išvadas apie A. B. asmenybę. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo nuteistasis nurodo, kad nors yra teistas, tačiau duomenų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos jis būtų slėpęsis, nėra. Pažymi, kad sužinojęs, jog yra paieškomas, jis savarankiškai atvyko į policijos komisariatą. Ši aplinkybė nuteistojo nuomone įrodo, kad jis nepažeis švelnesnių kardomųjų priemonių reikalavimų.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas jo ginamojo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, kuria nuteistajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga yra pagrindo manyti, jog nuteistasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų N. J., O. K., A. S., D. Č. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, iš dalies kitų nuteistųjų D. S., D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokoluose, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir suvestinėse bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šių duomenų visuma davė pagrindo A. B. pareikšti įtarimus, prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą, o taip pat ir pirmosios instancijos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nors šis nuosprendis neįsiteisėjęs, o šioje proceso stadijoje kolegija nesvarsto jo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teismo įvertinti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kardomajai priemonei - suėmimui paskirti yra įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą, konstatavęs, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į pastarojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, jos gali pakakti asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. A. B. praeityje teistas, apeliacine tvarka skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, tačiau prokurorės apeliacinis skundas yra paduotas atsakomybę sunkinančiais pagrindais. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir patenkinus prokurorės apeliacinį skundą, A. B. vien tik už sunkaus nusikaltimo (BK 253 straipsnio 2 dalis) padarymą grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 8 metų. Nors nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. B. 2011-05-18 vedė, jo sutuoktinė laukiasi kūdikio, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. siejamas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, A. B. praeityje teistas (ankstesniu nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo padarymą, numatytą K 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė), šiuo metu yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą veikiant bendrininkų grupe. Viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, A. B. niekur nedirbo, buvo teistas už narkotinių medžiagų disponavimą turint tikslą jas platinti. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būdamas nesuimtas A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo nuteistojo teises, tačiau konkrečiu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant teisėtumo principo.
Atsakant į skundo argumentą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo, pažymėtina, kad šį klausimą gali spręsti tik bylą nagrinėjantis teismas BPK 123 straipsnio 6 dalyje ir 139 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nuteistojo A. B. skundą nagrinėja vadovaudamasi BPK 130 straipsniu, kuriame numatyta, kad skundžiamą nutartį galima palikti galioti arba panaikinti ir nuteistąjį iš suėmimo paleisti.
Paskirdamas nuteistajam A. B. suėmimą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.