Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., L. K. ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis O. J., faktiniu valdymu priėmė savo sutuoktinės M. D. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodo, kad po sutuoktinės mirties jos senelis liko gyventi santuokos metu įgytame turte – bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir jį tvarkė kaip savo, mokėjo mokesčius iki pat mirties (duomenys neskelbtini). Teigia, jog ji yra senelio testamentinė įpėdinė ir pasikreipė dėl jo palikimo priėmimo ir sužinojo, kad senelis nesusitvarkė paveldėjimo po sutuoktinės mirties. Juridinį faktą būtina nustatyti tam, kad būtų užvesta paveldėjimo byla, nustatyti paveldėtojai ir būtų galima įregistruoti nuosavybės teises.

Suinteresuoti asmenys J. V. ir L. K. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš 2025-09-23 J. V. ir L. K. pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo matyti, kad jos atsisako priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies po motinos M. D. J. mirties. Pareiškia, jog nepradėjo valdyti mirusiosios turto ir juo rūpintis kaip savo turtu. Sutinka, jog paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiosios turtą būtų išduotas mirusiosios sutuoktiniui O. J.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2025-09-24 rašto Nr. V4-154 matyti, kad O. J. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, gyveno, valdė ir prižiūrėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja negali įgyvendinti savo paveldėjimo teisės ir priimti mirusio senelio O. J. palikimo/turto, kurį jis paliko 2021-07-20 testamentu ir įregistruoti į jį savo nuosavybės teisių, kadangi O. J. nepriėmė palikimo, atsiradusio po sutuoktinės M. D. J. mirties, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Įvertinus faktines aplinkybes, kad M. D. J. mirė (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po M. D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta ir yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Nustatyta, kad M. D. J. mirė būdama santuokoje su O. J. ir turėjo du vaikus, kurie šioje byloje yra įtraukti kaip suinteresuoti asmenys. O. J. kaip sutuoktinis turi teisę paveldėti savo sutuoktinės palikimą.

Pažymėtina, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad O. J. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinės M. D. J. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jos mirties priėmė, tai yra liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame ture ir juo rūpinosi bei jį prižiūrėjo kaip savo iki pat savo mirties. Tai, kad O. J. faktiškai pradėdamas valdyti turtą priėmė savo sutuoktinės palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniūnijos raštas bei pateikti mokėjimo kvitai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad O. J. būdamas mirusiosios M. D. J. sutuoktinis, tai yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587str. 3d.), pripažintina, kad nors jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties, tačiau jos palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimo ir nuosavybės teisių įgijimo ir įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.