Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-458-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
1A-1-458-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
V. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Baudž. byla Nr. 1A- 1- 458/2010(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistajam V. M.,gynėjui Sauliui Vaičiūnui,nukentėjusiojo A. M. atstovui Gintarui Griciui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M., gim. 1981 m. birželio 26 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus:

2007 m. gegužės 19 d. 17. 35 val. Klaipėdos rajone, Rudaičių kaime, kelio Vėžaičiai–Lapiai– Mikoliškiai–Kartena 4,6 - tame kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 145 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, sutrukdė eismą, prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, sudarė kliūtį motociklo „Kawasaki ZX- 9R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį ir G. M. įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą jam nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo manąs, kad teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu dėl toliau nurodytų aplinkybių. Savo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vėžaičiai–Lapiai–Mikoliškiai–Kartena jis pastatė kairiajame kelkraštyje, kad galėtų stebėti motociklininkų (baikerių) pasirodymą. Tačiau automobilį negalėjo pastatyti lygiagrečiai kelio skardžio, nes dėl jo apie 5 metrų gylio nebūtų turėjęs galimybės iš automobilio išlipti. Todėl automobilį pastatė įstrižai, užimdamas tik 1,75 metro kelio. Tuščias kelio plotis buvo 4,5 metro ir visiškai nebuvo kliūčių G. M. motociklu saugiai važiuoti, nors kelio plotis buvo 6 metrai ir jame jokių skiriamųjų eismo juostų ar kelio ženklų nėra.

Toliau V. M. apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojas E. B. parodė, jog G. M. vairuojamas motociklas „Kawasaki ZX- 9R“ pakeltu priekiniu ratu važiavo 140–160 km/val. greičiu. Liudytoja E. Š. parodė negalinti pasakyti, ar jo vairuojamas automobilis judėjo prieš atvažiuojantį motociklininką G. M., nors teismo nuosprendyje nurodyta priešingai, jog jis važiavo atbuline eiga, dėl to į automobilį motociklininkas G. M. atsitrenkęs. Kiti liudytojai ir specialisto išvada teigia, jog jis nevažiavo ir motociklininko smūgis buvo į jau stovintį jo automobilį ir tai prieštarauja teismo nuosprendyje nurodytai aplinkybei, kad jo manevrai kelyje sutrukdė G. M. tai laiku pastebėti. Jeigu G. M. būtų neviršijęs saugaus greičio, o tai nurodyta ir specialisto išvadoje, nebūtų kilęs šis eismo įvykis. Nuteistasis V. M. nurodo, kad į G. M. judėjimo greitį bei kitas sąlygas teismas visiškai neatsižvelgė ir netgi nurodė, kad šio įvykio metu jo – V. M. – pareiga buvo daug didesnė už žuvusiojo pareigą kliūtį pastebėti.

Šalies argumentai

Be to, skunde nuteistasis nurodo nesutinkąs ir dėl šio nusikaltimo padarytos neturtinės žalos – 15 273, 60 litų – atlyginimo A. M., kadangi nukentėjusysis teismui nepateikė jokių tam patvirtinančių įrodymų ir ši teismo nuosprendžio dalis yra visiškai nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad žala atsirado tik dėl G. M. itin didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str., 1 d., 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusiojo A. M. ieškinys atlyginti žalą turėjo būti atmestas.

Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis V. M. panaikinamas, priimamas naujas nuosprendis, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinamas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 329 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. dispozija yra blanketinė, joje numatyto nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistas V. M., sudėtis yra materiali, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu šio nusikaltimo padarymu, būtina nustatyti jo padarytą ar padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir įrodyti jų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis.

Nuosprendyje išdėstytoje V. M. veikoje nurodyti keli jo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau KET ) 51, 53, 145 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimai, sukėlę nurodytas pasekmes. Jis nuteistas už tai, kad nurodytomis aplinkybėmis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, sutrukdė eismą, prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, sudarė kliūtį motociklo, vairuojamo G. M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį ir G. M. įvykio vietoje mirė.

Tokio turinio kaltinimas V. M. ir buvo pareikštas. Taigi šiuose dokumentuose nurodoma, kad minėti padariniai kilo dėl M. M. sudarytos kliūties, jam iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto pervažiavus į kairįjį ir sustojus įstrižai, galine automobilio dalimi užtvėrus priešpriešinę eismo juostą, taip sudarius kliūtį priešais jį motociklu atvažiavusiam G. M..

Savo išvadas dėl priežastinio ryšio tarp V. M. padarytų eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrindė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto D. Juciaus išvada, kad techniniu požiūriu nurodyto eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. M. automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ar automobiliu sustodamas galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos sudarė kliūtį motociklo „Kawasaki ZX-9R“ judėjimui. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima nustatyti motociklo „Kawasaki ZX-9R“ judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir išsiaiškinti, ar techniniu požiūriu motociklo vairuotojo G. M. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t. 1, b. l. 122–127).

Pirmosios instancijos teismas įvykio aplinkybes, kad V. M. automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos sudarė kliūtį motociklo, vairuojamo G. M., judėjimui nustatė, išvadas dėl priežastinio ryšio tarp V. M. padarytų eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, taip pat pagrindė liudytojų E. B., J. D., E. Š., paties kaltinamojo V. M. parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teisme dėl transporto priemonių susidūrimo aplinkybių šie asmenys davė skirtingus parodymus. V. M. teigė, kad susidūrimas įvyko po to, kai jis automobiliu „Volkswagen Passat“ atvažiavęs Lapių–Vėžaičių kryptimi pervažiavo iš dešinės kelio pusės į kairės važiuojamosios dalies kelkraštį ir automobilį pastatė įstrižai, galine dalimi kiek išsikišusį į važiuojamąją dalį. Pažymėtina, kad ir apskųstame nuosprendyje konstatuojama, kad jis kliūtį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos. Liudytoja E. Š. parodė, kad motociklo ir automobilio susidūrimas įvyko pastarajam automobiliui iš kairiojo (žiūrint Vėžaičių kryptimi) kelkraščio judant į važiuojamąją dalį įstrižai atbuline eiga. Liudytojas E. B. parodė, kad motociklo ir automobilio susidūrimas įvyko šiam pervažiuojant iš dešinės (žiūrint Vėžaičių kryptimi) važiuojamosios dalies į kairiąją, ties menama skiriamąja linija. Liudytojas J. D. parodė matęs nuo Lapių pusės atvažiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, tačiau kada ir kaip šis automobilis pervažiavo į kitą kelio pusę, jis nepastebėjo, susidūrimo momento jis taip pat nematė.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nepakankamai išsamia ir nepakankamai pagrįsta specialisto išvada, kitais nurodytais duomenimis, nepagrįstai nustatė, kad V. M. padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję kilusiais padariniais – G. M. mirtimi.

Pirmiausia, pagal LR BK 281 straipsnį atsakomybė kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kolegijos manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad BK 281 str. 5 d. numatyti padariniai kilo V. M. pažeidus bendrojo pobūdžio KET 51 ir 53 punktų reikalavimus. Byloje apklaustų liudytojų parodymais, kitais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis kilo vietovėje, kurioje vyko neorganizuotas motociklininkų suvažiavimas, kurio metu buvo demonstruojami važiavimo sportiniais motociklais įvairūs sugebėjimai. Pasirodymo vieta – kelio atkarpa – niekaip nebuvo apsaugota, eismas kitoms šia kelio atkarpa važiuojančioms transporto priemonėms apribotas nebuvo. Taip pat nustatyta, kad žuvusysis G. M. demonstravo savo gebėjimus motociklą vairuoti pakėlus priekinį ratą, tokiu būdu jis motociklą vairavo ir prieš susidūrimą su V. M. automobiliu. Taigi KET 51 ir 53 punktų reikalavimų turėjo laikytis ne tik V. M., bet ir G. M. bei kiti eismo dalyviai, todėl daryti išvadą, kad V. M. padaryti šie bendrojo pobūdžio taisyklių pažeidimai priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais, iš esmės vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis, nėra pagrindo.

Siekiant tinkamai išspręsti, ar V. M. padarė KET 145 punkte numatytų reikalavimų pažeidimus, kaip nurodyta pirmosios instancijos nuosprendyje, prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, sudarė kliūtį motociklo, vairuojamo G. M., judėjimui ir dėl to pastarasis, atsitrenkęs į automobilio galinę dalį, mirė, būtina nustatyti ir įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes. Siekiant nurodytų tikslų būtina išsiaiškinti ne tik vieno V. M., bet ir G. M. padarytų eismo taisyklių pažeidimų reikšmę eismo įvykiui, priežastinio ryšio tarp tų pažeidimų ir kilusių padarinių klausimus.

Kolegijos manymu, byloje svarbu buvo nustatyti, ar G. M. vairuotas motociklas su V. M. vairuotu automobiliu susidūrė šiam pervažiuojant įstrižai iš dešinės kelio važiuojamosios dalies į kairiąją, ar šioje kelio dalyje judant atbuline eiga, ar ten sustojus ir stovint, kokią dalį šios važiuojamosios dalies susidūrimo metu automobilis buvo užėmęs, ar vienu iš buvimo šioje kelio dalyje būdų automobilis motociklo vairuotojui sudarė netikėtą, nenumatytą kliūtį, nustatyti ir įvertinti G. M. gebėjimą važiuojant pakeltu motociklo priekiniu ratu, atsižvelgiant į motociklo važiavimo greitį, pastebėti kliūtį ir galimybę jos išvengti.

Kaip minėta anksčiau, nuteistasis V. M. nuosekliai teigė, kad susidūrimas įvyko po to, kai jis automobiliu „Volkswagen Passat“ atvažiavęs Lapių–Vėžaičių kryptimi pervažiavo iš dešinės kelio pusės į kairės važiuojamosios dalies kelkraštį ir automobilį pastatė įstrižai, galine dalimi kiek išsikišusį į važiuojamąją dalį. Kaip pažymėta anksčiau ir apskųstame nuosprendyje konstatuojama, kad jis kliūtį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos. Anksčiau pažymėta ir tai, kad dėl transporto priemonių susidūrimo aplinkybių liudytojai E. Š., E. B. davė skirtingus parodymus (pirmoji liudytoja parodė, kad susidūrimas įvyko automobiliui iš kairiojo (žiūrint Vėžaičių kryptimi) kelkraščio judant į važiuojamąją dalį įstrižai atbuline eiga, antrasis liudytojas parodė, kad motociklo ir automobilio susidūrimas įvyko šiam pervažiuojant iš dešinės (žiūrint Vėžaičių kryptimi) važiuojamosios dalies į kairiąją, ties menama skiriamąja linija). Apeliacinio proceso metu nustatyti liudytojai V. P. ir J. S., kaip ir anksčiau minėta liudytoja E. Š. parodė, kad motociklo ir automobilio susidūrimas įvyko pastarajam automobiliui iš kairiojo (žiūrint Vėžaičių kryptimi) kelkraščio judant į važiuojamąją dalį įstrižai atbuline eiga.

Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos eismo įvykio ekspertizės 2009 m. gruodžio 11 d. akte ir išvadose, atsakant į kolegijos nutartimi pateiktą klausimą, koks buvo motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ ir automobilio „Volkswagen Passat“ susidūrimo mechanizmas, kokioje kelio vietoje tai įvyko, kokia buvo automobilio padėtis šio susidūrimo metu, ar motociklo atsitrenkimo metu automobilis stovėjo, judėjo (jeigu taip, kuria kryptimi), nurodyta, kad nesant galimybės nustatyti vietos, kurioje motociklas „Kawasaki ZX- 9R“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“ (dėl to, kad nebuvo užfiksuotos motociklo sudaužyto priekinio žibinto, automobilio galinio lango, bagažinės lango ir galinio žibinto stiklų išsibarstymo zonos), nustatyti, ar motociklo atsitrenkimo metu automobilis judėjo ar stovėjo, negalima (t. 3, b. l. 47–52). Dėl nurodytų objektyvių duomenų nebuvimo abejoti šia ekspertizės išvada nėra pagrindo, o remtis vienais kurių – ar žuvusiojo G. M. pažįstamų E. Š., V. P., J. S. parodymais dėl V. M. automobilio, motociklo atsitrenkimo į jį metu judėjimo atgaline eiga, ar liudytojo E. B. – parodymais dėl šio judėjimo priekine eiga ir konstatuoti kurią nors automobilio judėjimo kryptį būtų nepakankama ir neobjektyvu. Be to, kolegija akcentuoja, kad net ir esant tokiems liudytojų parodymams, apeliacinės instancijos teismo nutartyje skirti eismo įvykio ekspertizę viso proceso metu keltam klausimui, ar G. M. vairuojamas motociklas atsitrenkė į stovintį ar judantį V. M. automobilį bei nurodytoms ekspertizės išvadoms, prokuroras, nukentėjusysis ar jo atstovas prašymo pakeisti kaltinime nurodytą aplinkybę, kad V. M. kliūtį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, nepateikė. Taigi, nesant LR BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės, kolegija neturi formalaus, o dėl anksčiau nurodytų priežasčių taip pat ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad G. M. vairuojamo motociklo atsitrenkimo metu V. M. vairuojamas automobilis judėjo ir spręsti minėtos eismo įvykio ekspertizės sąlyginę išvadą (jeigu automobilis judėjo), kad tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio vairuotojas V. M., važiuodamas įžambiai kelio Kartena–Vėžaičiai važiuojamosios dalies link kelkraščio, užtvėrė kelią priešpriešiais link Kartenos važiavusiam motociklui, kurį vairavo G. M..

Pažymėtina, kad ir ši išvada ekspertizės akte siejama su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Ekspertizės akte nurodyta, kad jei tuo momentu, kada automobilis „Volkswagen Passat“ pradėjo važiuoti link kelio Vėžaičiai–Kartena dešiniojo kelkraščio, motociklas „Kawasaki ZX- 9R“, kurį vairavo G. M., nuo vietos, kurioje susidūrė su automobiliu, buvo didesniu kaip 71 m atstumu, tai motociklininko G. M. veiksmai – laiku nestabdė motociklo, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu, kada jis tokią galimybę turėjo, – techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Jei motociklo vairuotojas G. M. prieš eismo įvykį važiavo didesniu kaip 90 km/val. greičiu, tai jo veiksmai – viršijo leistiną maksimalų šiame kelio ruože greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu – techniniu požiūriu taip pat buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu.

Tik liudytojai E. B. ir J. S. davė parodymus apie atstumą, kuriuo iki susidūrimo vietos buvęs G. M. vairuojamas motociklas tuo momentu, kai V. M. vairuojamas automobilis pradėjęs važiuoti (kaip minėta anksčiau, jie nurodė skirtingas kryptis), tačiau šį atstumą jie nurodė skirtingai bei apytikriai. Liudytojas E. B. parodė, kad automobiliui dar nespėjus privažiuoti kairiojo kelkraščio, į tebejudančio automobilio galinę dešinę dalį trenkėsi priešpriešais atvažiavęs motociklas, kurio vairuotojas tik likus gal 50 metrų atstumui iki automobilio nuleido motociklo priekinį ratą ir stabdė motociklą. Liudytojas J. S. parodė, kad jam važiuojant keliu Kartena–Vėžaičiai savo motociklu apie 100 metrų atstumu paskui V. M. automobilį, šiam pervažiavus į priešingos eismo juostos kelkraštį, šio automobilio traukimosi atgaline eiga momentu priešais motociklu važiavęs G. M. iki automobilio buvęs ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Taigi šie liudytojų nurodyti duomenys apie transporto priemonių atstumą yra skirtingi, apytikriai, kitų patikimų duomenų apie tai nėra. Todėl nebūtų pagrindo konstatuoti, kad minėtu momentu G. M. vairuojamas motociklas iki susidūrimo vietos su automobiliu vietos buvo mažesniu kaip 71 metro atstumu ir ši aplinkybė būtų pašalinusi G. M. galimybę laiku stabdyti ir išvengti susidūrimo. Be to, kaip minėta, šią aplinkybę privalomai reikėtų sieti su V. M. automobilio judėjimo sąlyga. Taip pat, kaip jau minėta, G. M. galimybės išvengti susidūrimo praradimas nurodytomis aplinkybėmis ir sąlygomis tiesiogiai siejamas su leistino maksimalaus greičio viršijimu.

Apskųstame nuosprendyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą nustatyta, kad G. M. važiavo gerokai viršydamas leistiną toje vietovėje 90 km/val. greitį, iškėlęs priekinį motociklo ratą, tai neabejotinai sutrukdė jam laiku pastebėti kaltinamojo manevrus kelyje ir sudarytą jo, motociklininko, važiavimo juostoje kliūtį. Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada dėl G. M. žymaus leistino važiavimo greičio viršijimo visiškai sutinka. Liudytojas E. B. parodė, kad motociklininkas, pakėlęs priekinį motociklo ratą, iki to momento, kai pastebėjo automobilį ir ėmė stabdyti, važiavo apie 140–160 km/val. greičiu. Dėl tokio greičio jam nepakako atstumo motociklą sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Liudytojai J. D. ir E. Š. parodė, kad G. M. vairuojamas motociklas iki susidūrimo galėjo judėti tikrai ne mažesniu kaip 100 km/val. greičiu.

Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo ir jo gynėjo buvo pateiktas vaizdo įrašas kompaktiniame diske, nurodant, kad šioje laikmenoje užfiksuotas G. M. vairuojamo motociklo judėjimas iki susidūrimo su V. M. automobiliu, šį įrašą įvykio metu padaręs R. K.. Pastarasis asmuo šias aplinkybes patvirtino, parodė, kad nurodytoje vietoje filmavęs efektingesnius, o toks buvo ir žuvusiojo, važiavimus motociklais. Pateiktame įraše užfiksuotas paskutinis žuvusiojo motociklininko važiavimas prieš pat susidūrimą su automobiliu.

Be to, teismui gynėjas pateikė specialisto E. I. išvadą. Joje, remiantis nurodytu vaizdo įrašo ir kitos bylos duomenų tyrimu, nurodyta, kad prieš pat eismo įvykį vaizdo medžiagoje fiksuotą atstumą tarp dviejų signalinių stulpelių motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ vairuotojas G. M. įveikė vidutiniu 145 km/val. greičiu. Jeigu šį atstumą jis įveikinėjo greitėdamas, tai jo greitis ties paskutiniu signaliniu stulpeliu buvo didesnis kaip 145 km/val. (t. 2, b. l. 101–107).

Taip pat apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė vaizdo įrašą kompaktiniame diske, kuriame, be kita ko, įvykio vietoje užfiksuoti sudaužyto motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ prietaisų skydelio spidometro ir tachometro rodmenys. Iš įrašo matyti, kad spidometras užstrigęs ties 140 km/val. padala, tachometras – ties 8000 padala. Nuteistasis V. M. parodė šį įrašą gavęs iš to paties R. K.. Pastarasis, papildomai apklaustas teismo posėdyje, patvirtino šį vaizdo įrašą įvykio vietoje padaręs. Tai, kad pateiktame įraše užfiksuoti su nagrinėjamu eismo įvykiu susiję vaizdai, jokių abejonių nekelia.

Be to, teismui gynėjas pateikė specialisto E. I. išvadą. Joje, remiantis nurodytu vaizdo įrašo ir kitos bylos duomenų tyrimu, nurodyta, kad vertinant po eismo įvykio motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ prietaisų skydelyje užsifiksavusių rodmenų (spidometro rodmenys ties 140 km/val. padala, tachometro – ties 8000 aps./min. padala) pagrįstumą, buvo atliktas eksperimentas su tokios pat markės ir modelio motociklu, kaip ir dalyvavęs tiriamajame eismo įvykyje. Atlikto eksperimento metu (ant specialaus stovo) ir atlikus skaičiavimus nustatyta, kad variklio 8000 aps./min. ir 139 km/val. greičio rodmenų santykis pasiekiamas esant įjungtai 3 pavarai. Konstrukciniai motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ prietaisų skydelio ypatumai (rodyklių užsifiksavimas nutraukus maitinimą), galimybė per transmisijos perdavimo skaičius tarpusavyje susieti ir pagrįsti po eismo įvykio motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ spidometre ir tachometre užsifiksavusius rodmenis, taip pat tai, jog susidūrimo metu stipriai apgadinta priekinė motociklo dalis prietaisų skydelio srityje duoda pagrindą tvirtinti, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje motociklo spidometro ir tachometro rodyklės užsifiksavo nutrūkus prietaisų skydelio maitinimui ir labiausiai tikėtina, kad tai įvyko motociklo atsitrenkimo į automobilį metu. Todėl daroma išvada, kad motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ važiavimo greitis susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Passat“ metu buvo apie 140 km/val. (t. 3, b. l. 65–70).

Šio tyrimo rezultatais iš esmės abejoti kolegija neturi pagrindo. Nuteistasis V. M. parodė, kad tyrimui motociklą „Kawasaki ZX- 9R“ pateikė gavęs iš asmens, pagal skelbimą ketinusio jį parduoti. Iš pateikto šio motociklo registracijos liudijimo ir G. M. motociklo registracijos liudijimo matyti, kad abiejų motociklų techniniai duomenys iš esmės yra tokie patys, skiriasi tik pagaminimo metai (atitinkamai 2001 ir 1998) ir variklio galia (atitinkamai 78 kW ir 72 kW).

Nurodyti duomenys (su įvykiu susiję vaizdo įrašai, specialisto išvados) gauti teisėtais būdais, patvirtina bylai teisingai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegijos pripažįstami įrodymais. Šie duomenys, anksčiau nurodyti liudytojų parodymai yra pagrindas daryti išvadą, kad žuvusysis G. M. iki susidūrimo su V. M. automobiliu motociklą vairavo apie 140 km/val. greičiu, tai yra žymiai viršydamas leistiną greitį (ne didesnį kaip 90 km/val.), padarė KET 172, 175.2 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimus.

Išdėstyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu eismo dalyviai V. M. ir G. M. KET pažeidė. Automobilio vairuotojo V. M. KET padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pervažiuodamas į kelio Kartena–Vėžaičiai važiuojamosios dalies kairiąją pusę ir ten sustojęs, užimdamas dalį važiuojamosios eismo juostos, sudarė kliūtį šioje kelio atkarpoje įvairius sugebėjimus važiuoti demonstravusiam motociklininkui G. M.. Tokie V. M. veiksmai vertinami kaip KET 145 punkte numatytų reikalavimų pažeidimas. Išdėstyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, be jau nurodytų KET reikalavimų pažeidimų, motociklo vairuotojas G. M. pažeidė ir KET 173 punkte numatytus reikalavimus. Šių reikalavimų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis neleistinu greičiu ir būdu – pakėlęs priekinį ratą – vairuodamas motociklą, kaip kliūčiai atsiradus V. M. automobiliui, laiku nestabdė motociklo, nesiėmė priemonių apvažiuoti motociklo eismo juostoje buvusią kliūtį. Spręsdama klausimą, kurio eismo dalyvio padaryti KET taisyklių pažeidimai sąlygojo, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, kolegija atsižvelgia į anksčiau išdėstytas nustatytas įvykio aplinkybes, jog motociklo vairuotojas G. M., žymiai viršydamas leistiną greitį ir vairuodamas eismo saugumui pavojingu būdu, atsitrenkė į sustojusį V. M. automobilį. Eismo įvykio ekspertizės išvadose nurodyta, kad tokiu atveju tai, kad G. M. nesiėmė priemonių apvažiuoti motociklo eismo juostoje buvusią kliūtį, buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Akivaizdu, kad pareiga imtis atsargumo priemonių kilo abiem nurodytiems eismo dalyviams, nes kiekvieno jų elgesys buvo rizikingas, pati situacija eismo požiūriu buvo ypatinga (kaip minėta, vyko neorganizuotas motociklininkų suvažiavimas, kurio metu buvo demonstruojami važiavimo sportiniais motociklais įvairūs sugebėjimai, pasirodymo vieta – kelio atkarpa – niekaip nebuvo apsaugota, eismas kitoms šia kelio atkarpa važiuojančioms transporto priemonėms apribotas nebuvo). Tačiau nesant duomenų teigti, kad V. M. savo automobilį G. M. važiavimo motociklu eismo juostos dalyje pastatė tuo momentu, kai pastarasis buvo per mažu atstumu laiku motociklą stabdyti ar kliūtį apvažiuoti, pašalina galimybę V. M. padarytą pažeidimą priežastiniu ryšiu susieti su kilusiais padariniais. Nurodytoje eismo situacijoje dėl V. M. padaryto KET pažeidimo įvykis nebūtų kilęs, jeigu motociklo vairuotojas būtų laikęsis leistino važiavimo greičio, motociklą vairavęs leistinu būdu. Laikydamasis šių reikalavimų G. M. būtų turėjęs objektyvią galimybę motociklą stabdyti ar jo judėjimo eismo juostos dalyje buvusią kliūtį apvažiuoti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendį V. M. panaikinti, V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. M. panaikinti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus – G. M. rūbus, avalynę ir mobiliuosius telefonus, saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariato sandėlyje pagal kvitą Nr. 0001061, grąžinti A. M..

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Eduardas MaškevičiusVioleta Miliuvienė