- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- II-667-865/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01856-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S., G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. liepos 21 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2021 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustačius, jog B. S. priešingą teisei veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, tai yra jaunesnis negu 16 metų, pažeisdamas KET 9, 126 punktų reikalavimus: B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 21 d. apie 18.43 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu pro automobilį nepaliko vietos saugiai pravažiuoti pro transporto priemonę, dėl to atsitrenkė ir apgadino automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu prašo įvertinti 2021 m. balandžio 21 d. įvykio aplinkybes, kadangi automobilio „Lexus“ vairuotoja būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, veikdama jai puikiai žinomoje vietovėje, galimai buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, kaip atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl anot pareiškėjų, ji prisidėjo prie eismo įvykio atsiradimo.
Eismo įvykis įvyko uždarame gyvenamųjų namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso gyvenamajai zonai. Įvykio dieną dviračio vairuotojui buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis kieme buvo su dar dviem vaikais ir suaugsiu asmeniu. Jo tėvas tuo metu buvo namuose, virtuvėje, pirmame aukšte, prie pat lango, pro kurį matosi kieme būnantys vaikai. Jo mama su antru sūnumi ruošėsi eiti į lauką. Staiga išgirdo tėvo riksmą ir išbėgo į lauką. Pamatė verkiantį ir iš išgąsčio apsišlapinusį sūnų. Automobilio „Lexus“ vairuotoja tuo metu kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pirma jie norėjo nuraminti vaiką ir apžiūrėti sužeidimus, todėl grįžo namo. Išoriniai sužeidimai nebuvo dideli – „mėlynė“ ant smakro ir nubrozdinta ranka. Vaikui nurimus jį patikrino, perrengė. Kai vaikai išėjo pas kaimynę, kad nusiramintų, pareiškėjai patys buvo ištikti šoko, su liudytoju pradėjo kalbėtis dėl įvykio. Liudytojas akcentavo, kad po eismo įvykio išlipusi „Lexus“ vairuotoja net nepriėjo prie vaiko, nepaklausė kaip jis jaučiasi. Ji pirmiausia pasidarė automobilio nuotraukas ir kažkam skambino mobiliuoju telefonu. „Lexus“ vairuotoja atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo vaiką. Įvykio dieną buvo sugedę automatiniai kiemo vartai. Dešinėje pusėje prie tvoros, pirmoji parkavimo vieta yra tuščia, t. y. kelias pravažiavimui yra platesnis. Dėl šių aplinkybių, „Lexus“ vairuotoja galimai įvažiavo į kiemą visiškai nepristabdžiusi, galimai didesniu nei 20 km/h greičiu. Įvažiuojant į kiemą, kairėje pusėje įrengta stoginė, kuri uždengia kairiąją kiemo pusę, iš kurios ir išvažiavo B. S.. Todėl sustoti, apsidairyti būtina ne tik dėl vaikų, bet ir dėl transporto priemonių. „Lexus“ vairuotoja yra nuolatinė gyventoja, todėl žinojo gyvenvietės ypatumus – stoginė užstojanti matymą, žaidžiantys vaikai, pėstieji būnantys kieme. Pareiškėjų teigimu, eismo įvykyje B. S. nebuvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl praleisti dviratininką turėjo „Lexus“ vairuotoja. B. S. nurodė, kad nepastebėjo atvažiuojančio automobilio, taipogi jo negirdėjo (automobilis hibridinis, dirba labai tyliai). B. S. nedėvėjo šalmo ir šviesa atspindinčios liemenės, nes nebuvo važiuojama keliu, o kieme. Taip pat, pabrėžė, kad buvo mėginta susisiekti su tyrėja, tačiau nesėkmingai. Aplinkybių patikslinimui susisiekta nebuvo, buvo gauta tik nutartis. (b. l. 2-9)
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Pažymi, kad B. S. įvykio metu važiavo keliu, o ne uždarame gyvenamųjų namų kieme. Iš surinktos medžiagos, Institucija nustatė, kad dviračiu važiavusio B. S. veiksmai – B. S. važiuodamas nepaliko vietos saugiai pravažiuoti pro transporto priemonę, to pasėkoje, atsitrenkė ir apgadino automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieštaravo KET 9, 126 punktų reikalavimams ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 1).
Pareiškėjas M. S. teisimo posėdyje parodė, kad yra B. S. tėvas. Bylai reikšmingu laiku jis buvo savo namuose ir baigęs darbą ruošiesi išeiti į lauką su šeima – žmona su mažuoju sūnumi tuo metu rengėsi, o vyresnysis sūnus B. S. jau buvo išbėgęs į kiemą. Sūnus nebuvo paliktas be priežiūros, jį prižiūrėjo kaimynas T. L., kadangi tuo metu kieme buvo kartu su savo dukra. Jis tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jam būnant virtuvėje išgirdo garsą, pasižiūrėjo per langą ir pamatė patį faktą – sustojusį kaimynės automobilį ir stovintį sūnų. Pirma mintis buvo, kad įvyko susidūrimas. Greitai išbėgo į lauką ir pamatė apsišlapinusį sūnų. Jį paėmė ir nunešė į namus, o pats grįžo aiškis įvykio aplinkybių. Ant vaiko nebuvo didelių sužalojimų, buvo nubrozdinta ranka ir smakras. Kaimynė iškvietė policiją, o greitąją medicinos pagalbą iškvietė jis, kadangi automobilio vairuotoja registruojant eismo įvykį jos atsisakė. Nurodė, kad iš eismo įvykio dviratį patraukė jis, po to kai nunešė namo vaiką, tam, kad nesimėtytų viduryje kiemo jau užfiksavus visus pažeidimus ir įvykio aplinkybes. Dviračio ratas buvo visiškai sulankstytas. Iš pradžių galvojo, kad galbūt dėl atsitrenkimo, tačiau gamintojai nurodė, kad dviračio ratas galėjo būti pervažiuotas. Ant automobilio taip pat matėsi apgadinimai. Įbrėžimai matėsi ant kairės pusės galinių durelių. Kaimynas T. L. pasakojo, kad jo sūnus važinėjosi dviračiu kieme, kai tuo metu į kiemą įvažiavo kaimynė. Kaimynas pamatė į kiemą atvažiuojantį automobilį ir sušuko jo sūnui stot, bet sūnus sukosi ir nesuspėjo sustabdyti dviračio. Namo kieme yra automatiniai vartai, prie kurių automobiliai sustoja tam, kad jie atsidarytų, tačiau tą kartą jie kaip tik buvo sugedo, todėl kaimynė į kiemą įvažiavo visiškai nepristabdžiusi ir, kaip kaimynas jam nurodė, važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu. Mano, kad tai ir buvo priežastis nelėmusi susidūrimą. Dviratis buvo vaikiškas, nedidelis, nesiekiantis vieno metro aukščio.
Pareiškėja G. S. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, vakare, M. S., B. S. tėtis, užbaiginėjo darbą virtuvėje prie lango, pirmame aukšte. Virtuvės langas yra į vidinį kiemą, kuriame žaidė vaikai. Ji tuo metu abu savo vaikus rengė į lauką. B. S. apsirengė pirmas ir paprašė išeiti į lauką. Ji išėjo į lauką ir pamatė lauke esantį kaimyną T. L. su dviem savo vaikais, todėl paprašė jo pažiūrėti sūnų. Tuo metu, kai rengėsi su antruoju sūnumi, vyras pro juos tiesiog išbėgo į lauką. Tada ji pamatė kieme stovintį automobilį ir apsišlapinusį sūnų. Jai M. S. padavė vaiką ir nuėjo su juo namo. Vaiko smakras buvo mėlynas, ant kairės rankos buvo nubrozdinimai. Po to iškvietė greitosios medicinos pagalbą, medikai apžiūrėjo vaiką, rimtesnių sužalojimų nenustatė, o dėl smegenų sukrėtimo liepė vaiką stebėti namuose. Ji po įvykio matė automobilį 3-4 m atstumu. Ant automobilio matėsi įdubimas kairėje pusėje prie galinio rato. Kai įvyko susidūrimas, ji negirdėjo trenksmo ar garso. Įvažiavimo į kiemą vartai nuo žiemos buvo sugedę, remiantis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, automobilio vairuota į kiemą įvažiavo nepristabdžiusi, dėl to, jos nuomone, ir įvyko susidūrimas.
Suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdyje parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jai važiuojant viešpataujančiu servitutu, kuris skirtas transporto priemonių judėjimui, o tiksliau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)namų kieme, jai įsukus į savo namų kiemą, pajuto smūgį į savo automobilio kairiojo šono galinę dalį. Ji iš karto sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad atsitrenkė vaikas su dviračiu. Įvykio metu ji važiavo nedideliu greičiu 10-12 km/h, į priekį, tiesiai. Anksčiau kieme nepastebėjo jokio važinėjančio dviratininko. Pribėgo prie vaiko ir paklausė, ar viskas gerai, ar nieko neskauda. Vaikas buvo apsišlapinęs. Iš suaugusiųjų kieme buvo tik vienas vyras, kuris sėdėjo kieme ant suoliuko su vaiku, kaip vėliau paaiškėjo, ir turėjo prižiūrėti B. S.. Vaiko tėvų kieme tuo metu nebuvo. Vaiko tėvas tik vėliau išbėgo į kiemą. Ji paklausė jo, ar reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis atsisakė ir vaiką nusinešė namo. Daugiau informacijos apie vaiko būklę jai nebuvo suteikta. Pažymėjo, kad į kiemą įsuko važiuodama nedideliu greičiu, jokių stabdymo žymių ant dangos nebuvo, policijos pareigūnai įvykio vietoje jų taip pat neužfiksavo. Norėjo pabrėžti, kad toje vietoje didelio greičio neįmanoma išvystyti, kadangi yra vartai ir ten nuolat stovi automobiliai, todėl važiuojant pro tą vietą tenka labai atsargiai laviruoti, antraip būtų apgadintos ten stovinčios transporto priemonės. Atkreipė dėmesį į tai, jog dviratis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, buvo patrauktas ir nei vienoje iš pateiktų nuotraukų jo nesimato. Dviratį patraukė vaiko tėvas. Jos automobilio apgadinimai nuotraukose puikiai matosi. Taip pat nurodė, kad vaikas kieme važinėjosi dviračiu be šalmo ir liemenės. Visa laimė jokių sunkių sužalojimo nepatyrė. Savo automobilio apgadinimus ji apžiūrėjo tik įsitikinus, kad vaikas yra tėvų priežiūroje ir yra saugus, tada iškvietė pagalbą per 112. Į įvykio vietą pareigūnai atvyko gal po poros valandų, greitoji medicinos pagalba taip pat buvo atvykusi. Medikai apžiūrėjo vaiką ir po kelių minučių jis pabėgo iš greitosios medicinos pagalbos automobilio. Įvykis įvyko šviesiu paros metu, tuo metu buvo labai graži diena. Ji anksčiau buvo parašiusi laišką, kad tėvai neleistų vienų vaikų žaisti kieme, nes dažnai kieme jie būna palikti be priežiūros. Jos vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini) m., yra pavyzdinga vairuota, nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl įvykio ji taip pat patyrė šoką ir stresą.
Liudytojas T. L. teismo posėdyje parodė, kad G. S., M. S. ir L. L. yra jo kaimynai. Įvykis įvyko 2021 m. balandžio 21 d. apie 18.40 val. bendrijos “(duomenys neskelbtini)” kieme. Tą vakarą jis buvo išėjęs su savo dviem vaikais pabūti lauke į kiemą, kadangi jo vaikai yra panašaus amžiaus kaip ir pareiškėjų, tai neretai pasikviečia vieni kitus pažaisti į lauką. Taip buvo ir tą kartą. M. S. išnešė vyresnėliui sūnui dviratį į lauką ir grįžo namo aprengti mažojo. Teritorija aplink namus užadara, yra automatiniai vartai, bet jie buvo sugedę ir neveikė – jie visą laiką buvo atviri. Anksčiau automobilis privažiavęs prie jų turėdavo sustoti, paspausti pultelį ir tik tada galėjo atsidaryti. Kieme nuolatos žaidžia vaikai ir visi apie tai žino. L. L. net norėjo uždrausti jiems žaisti. Bendrijos teritorija bendra, tačiau vienas kiemas aukščiau, kitas žemiau. Tuo metu, kol M. S. buvo grįžęs namo, jis pamatė, kad į kiemą atvažiuoja automobilis. Jo nuomone, važiavo apie 30 km/h greičiu. Dar spėjo pagalvoti, kad arba automobilis privažiuos ir sustos, arba vaikai spės sustoti, kadangi tiek jo vaikas, tiek B. S. buvo kiemo gale. Kai pamatė, kad automobilis nestoja, o vaikas pradėjo apsisukinėti, jis sušuko: „Atsargiai, B.! Mašina važiuoja.“. Vaikas kaip ir sureagavo, pakėlė galvą, apsidairė, todėl jis pagalvojo, kad jį išgirdo. Jis taip pat pagalvojo, kad ir kaimynė sustos, kadangi taip pat turi dukrą ir žino, kad kieme gali būti vaikų, tačiau kaimynė nepristabdė. Dėl to ir įvyko eismo įvykis, kadangi vaikas jo neišgirdo, o ir kaimynė nesustojo. Be to, kairėje pusėje yra šiukšlių konteineriai ir pastogė pastatyta. Vaikas kieme važiavo dviračiu vingiuodamas ir jau suko vairą į dešinę, kai tuo pat metu į kiemą įriedėjo automobilis ir taip B. S. su dviratuku tiesiai į galinį ratą įvažiavo. Tada vaiką išcentrinė jėga metė į automobilį ir griuvo ant žemės. Kaimynė iš karto sustabdė automobilį, gal metrą, gal pusę metro pavažiavo, matyt, kol suprato, kas įvyko. Iš karto išlipo, apsidairė ir pamatė, kad vaikas guli, nekreipdama dėmesio į tai pribėgo prie automobilio pažiūrėti, kas atsitiko. Matėsi automobilio įlenktas sparnas. Pamačiusi tai, iš karto pasakė, kad kvies policiją ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu išbėgo M. S., B. S. tuo metu gulėjo ant žemės ir matėsi ant žemės skystis. Išbėgęs M. S. pasiėmė vaiką ant rankų ir parsinešė namo. Jis tuomet paėmė dviratuką ir pastatė prie namo sienos, kad netrukdytų pravažiuoti. Girdėjo, kad kaimynė kalbėdamasi telefonu nurodė, kad reikalinga tik policija, greitosios medicininės pagalbos nurodė, kad nereikia, ir kad ją išsikvies patys tėvai.
Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tą kartą buvo gautas iškvietimas, kad vaikas važiuodamas dviračiu atsitrenkė į automobilį. Į įvykio vietą vyko su kolegomis D. A. ir R. Ž.. Kai jie atvažiavo, vaikas jau buvo namuose, dviratis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas, atremtas į sieną. Šalia buvo automobilis ir vairuotoja. Automobiliui buvo įlenktos durelės ar sparnas. Atsimena, kad greitoji medicinos pagalba buvo atvažiavusi apžiūrėti vaiko. Jie įformino įvykį ir nusiuntė tolesniam nagrinėjimui, kadangi sprendimo vietoje nepriėmė. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos.
Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad susidūrė dviračiu važiavęs vaikas ir automobilis. Atvažiavę į įvykio vietą pastebėjome stovintį automobilį, kurio buvo apgadinta kairės pusės galinė dalis ar galinės durelės. Dviratis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas. Vairuotoja sakė, kad ji tiesiog važiavo ir pajuto smūgį į dureles. Vaiko nematė, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kad apžiūrėtų vaiką. Daugiau įvykio aplinkybių neprisiminė.
Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad tą kartą buvo gautas iškvietimas, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis ir vaikas su dviračiu. Atvykus į vietą rado stovintį automobilį bei vaiko tėvus, automobilio vairuotoją ir kitus asmenis. Vėliau paaiškėjo, kad vaikas žaisdamas kiemo teritorijoje atsitrenkė į važiuojantį automobilį. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negalėjo.
Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad apie patį įvykį nieko papasakoti negali, kadangi šioje byloje ji atliko administracinio pobūdžio darbą (sukėlė nuotraukas iš sistemos). Įvykio ji netyrė. Apie priimtą sprendimą nieko nežinojo.
Vyr. patrulio G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. 18.43 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) D. A. minėtu adresu, juos pasitiko automobilio „Lexus“ vairuotoja, kuri paaiškino, kad važiuodama kiemo teritorijoje pajuto smūgį į galinę kairę dalį ir iškart sustojo. Išlipus pamatė, kad į jos vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė vaikas su dviračiu. Vairuotoja teigė, kad tėvai su vaiku nuėjo namo, pagalbos atsisakė. Po kiek laiko į kiemą išėjo vaiko tėtis, kuris nesutiko su „Lexus“ vairuotojos paaiškinimu ir nebuvo tikras, kad jo vaikas galėjo padaryti tokius automobilio apgadinimus, nesutiko pildyti įvykio deklaracijos, nes vyro teigimu, moteris važiavo greitai. Į įvykio vietą atvažiavusi greitoji apžiūrėjo vaiką, tačiau sužalojimų nenustatė. (b. l. 12)
Eismo įvykio schema ir papildoma informacija, kurie patvirtina eismo įvykio aplinkybes (b. l. 13).
Šalies argumentai
L. L. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. 18.43 val. jai įvažiuojant į kiemą, į kairią automobilio „Lexus“ galinę dalį, įvažiavo kaimyno vaikas su dviračiu. Pajutusi smūgį ji iškart sustojo. Išlipus iš automobilio pamatė gulintį vaiką ir dviratį. Pribėgo prie vaiko, pasirodė vaiko tėvas tik po kurio laiko. Ji paklausė ar iškviesti vaikui greitąją pagalbą, tačiau jis atsisakė. Vaikas kieme buvo be priežiūros, dviračiu važiavo be šalmo ir be liemenės. Savo automobilio „sužeidimus“ apžiūrėjo tik įsitikinus, kad vaikas su tėvais. Apgadintos kairės pusės durelės, galinis sparnas ir matosi įlenkimas prie degalų bako. Papildydama nurodė, kad vaikai, įskaitant ir šį berniuką, kuris įvažiavo į jos automobilį, nuolat kieme ant pravažiuojamosios kelio dalies, t. y. servituto, būna be priežiūros (b. l. 15).
T. L. paaiškino, kad apie 2021 m. balandžio 21 d. 18.40 val. įvyko eismo įvykis. Jam prižiūrint vaikus, kaimynų sūnus B., netyčia įvažiavo į kaimynės automobilio galinį ratą. Kaimynė į kiemą įvažiavo nepristabdžius, neįsitikinus, kad yra saugu važiuoti, tačiau greičio didelio nebuvo. Vaikui artėjant prie automobilio, jis sušuko „(duomenys neskelbtini) atsargiai, atvažiuoja mašina“. Vaikas pradėjo sukti dviračio vairą į dešinę pusę, todėl jis pamanė, kad jį išgirdo. Dviratukas trenkėsi į automobili galinį ratą, vaikas iškart krito ant žemės. Automobilio vairuotoja išlipusi iš automobilio nekreipė dėmesio į ant žemės gulinį vaiką, apžiūrėjo automobilį, jo apgadinimus, nufotografavo ir kažkam skambino. Tuoj pat iš namų išėjo tėvas ir nusinešė vaiką namo, apžiūrai. Vairuotoja prie partrenkto vaiko net nepriėjo. Jai yra žinoma, kad kieme nuolat žaidžia vaikai, bet neretai per kiemą pralekia dideliu greičiu.
M. S. savo paaiškinime nurodė, kad jo vaikas B. S. privačių namų kieme važiuodamas dviračiu, atsitrenkė į važiuojantį kaimynės automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaimynė įvažinėjo į kiemą, vaikas važiavo kiemo teritorijoje. Galimai automobilis važiavo didesniu greičiu nei leistina. Matomumas vairuotojai buvo geras, oro sąlygos geros. Automobilis hibridinis, veikia tyliai, kas padidina riziką jo neišgirsti. Pirminis smūgis buvo galimai į automobilio galinį ratą ar dureles (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjų skundas netenkintinas.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant įstatymą.
Nagrinėjamoje byloje B. S. veiksmuose buvo nustatyti priešingos teisės veikos, nustatytos ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymiai, už tai, kad jis 2021 m. balandžio 21 d. apie 18.43 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu pro automobilį nepaliko vietos saugiai pravažiuoti pro transporto priemonę, dėl to atsitrenkė ir apgadino automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti KET 9, 126 punktų reikalavimai.
Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). KET 9 punktas nurodo, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“. Taigi vairuotojas, keleivis ir pėsčiasis yra eismo dalyviai, turintys teises ir pareigas, įtvirtintas KET, kurias turi žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas).
ANK 428 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, už dviračių vairuotojų ir kitų eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyti šio straipsnio subjektai, t. y. kelių eisme dalyvaujantys asmenys – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais.
ANK 428 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Taigi, pagal ANK 428 straipsnio 3 dalies prasmę, tais atvejais, kai kuris nors iš minėtų subjektų (dviračio vairuotojas ar kitas kelių eismo dalyvis) padaro KET pažeidimą, sukėlusį nustatytus padarinius – transporto priemonės ar kito turto sugadinimą (apgadinimą), jam kyla atsakomybė pagal šią teisės normą.
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad tarp automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio įvyko susidūrimas, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Šioje byloje iš esmės keliamas klausimas ne tik dėl B. S. kaltės, bet ir dėl automobilio vairuotojos L. L. kaltės, kitaip tariant, ar automobilio vairuotojos veiksmai galėjo būti eismo įvykio kilimo priežastimi.
Iš eismo įvykio schemos, eismo įvykio dalyvių parodymų ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tai yra gyvenamųjų namų kieme važiuojamojoje kelio dalyje. KET 178 punkte nurodyta, kad eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Šiuo atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu gyvenamųjų namų kieme važiuojamojoje kelio dalyje susidūrė dvi transporto priemonės: automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis. Taigi sutiktina su pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybe, jog gyvenamųjų namų kieme transporto priemonėms ir kitiems eismo dalyviams taikomi eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimai.
KET XXI skyrius (175-178 punktai) nustato eismo dalyvių teises, pareigas ir draudimus gyvenamoje zonoje. Šioje zonoje yra numatytos dvi išimtys taikomos pėstiesiems bei transporto priemonių vairuotojams – gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, o transporto priemonės vairuotojai, įvažiuodami į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms (KET 175, 177 punktai). Šiuo atveju liudytojas T. L., kuris tiesiogiai matė įvykį, tiek teismo posėdžio metu, tiek 2021 m. balandžio 21 d. paaiškinime patvirtino, kad pareiškėjų sūnus B. S., kurį jis prižiūrėjo, važinėjosi kieme (važiuojamojoje kelio dalyje) su dviračiu, kai tuo pat metu pro įvažiavimą įvažiavo automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas kaimynės L. L.. Taip pat T. L. patvirtino, kad pamačius, jog į kiemą įvažiuoja automobilis, B. S. sušuko saugotis, tačiau vaikas, neišgirdęs ar nesupratęs perspėjimo, nesureagavo ir įvažiavo į automobilio kairės pusės galinę dalį ir nugriuvo ant žemės. Iš eismo įvykio schemos bei eismo įvykio nuotraukų taip pat matyti, jog automobilis Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kieme, nukreiptais šviesų žibintais į kiemo priekį. Remiantis liudytoj T. L. bei L. L. parodymais, automobilis iš eismo įvykio vietos nebuvo patrauktas, taip pat nebuvo pakeista jo stovėjimo padėtis. Taigi nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko kieme, kai L. L. vairuojamas automobilis jau buvo iš kelio įvažiavęs į gyvenamąją zoną, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybe, jog automobilio vairuotoja L. L. turėjo duoti kelią dviračio vairuotojui, jų sūnui B. S., kadangi įstatymų leidėjas, kaip minėta, tokios išimties gyvenamoje zonoje automobilio vairuotojams nenumato – pirmenybė duoti kelią kitai transporto priemonei atsiranda tik tada, kada transporto priemonė įvažiuoja į kelią iš gyvenamosios zonos. Taigi automobilio vairuotojai L. L. pareiga, nustatyta KET 177 punkte, šiuo atveju nekilo. Priešingai, vadovaujantis KET 60 punktu dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad B. S. važiuodamas dviračiu bandė išvažiuoti iš kiemo į kelią ar kirsti važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka, kitaip tariant, B. S. veiksmuose nebuvo nustatytos išimtys, numatytos KET 60 punkte, todėl pareiga praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones kilo būtent B. S..
Be to, automobilio apgadinimų vieta (automobilio kairės pusės galinėje dalyje esantys įlenkimai) patvirtina, kad būtent dviračio vairuotojas pirmas kliudė L. L. vairuojamą transporto priemonę, kadangi apgadinimas buvo smūginio pobūdžio į automobilio galinės dalies dureles. Kitaip tariant, B. S., važinėdamasis kieme su dviračiu, nepastebėjęs jau įvažiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir rėžėsi tiesiai į automobilio „Lexus“ šono galinę dalį. Tai patvirtino ir T. L. nurodydamas, kad po jo perspėjimo B. S. įvažiavo į važiuojančio automobilio kairės pusės galinę dalį. Teismas taip pat atsižvelgdamas į smūgio vietą nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti L. L. nurodytomis aplinkybėmis, jog vaiko, važinėjančio dviračiu kieme, bylai reikšmingu laiku ji nematė. Vadovaujantis liudytojo T. L. parodymais, L. L. įvažiavusi į kiemą važiavo tiesiai, jokio posūkio nedarė, priešais vairuotoją tuo metu vaikų nebuvo, todėl iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, jog L. L. iš tikrųjų galėjo nepamatyti B. S. važinėjančio dviračiu jos kairėje pusėje, kadangi, kaip minėta, pirmas smūgis buvo dviračio vairuotojo į automobilio kairio šono galinę dalį, o ne automobilio vairuotojos į dviratį.
Pareiškėjai taip pat skunde nurodo, kad L. L. važiavo dideliu greičiu, o eismo įvykio, jų nuomone, būtų buvę galima išvengti, jeigu ji būtų sustabdžiusi automobilį ir pradėjusi važiuoti tik įsitikinus, jog daryti saugu, kadangi kiemas jai gerai žinomas ir žinoma, jog kieme dažnai žaidžia vaikai. Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog L. L. važiavo dideliu greičiu, tai yra viršydama leistiną 20 km/h greitį gyvenamoje zonoje. Teismas pažymi, kad jokios automobilio stabdymo žymės kelio dangoje nebuvo fiksuotos. Priešingai, T. L. nurodė, kad L. L. vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis ir vos tik pajutusi smūgį vairuotoja iš karto sustojo. Tą patį nurodė ir L. L.. Taigi tokie pareiškėjų teiginiai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl teigti, jog L. L. pasirinktas važiavimo greitis buvo nesaugus, nėra pagrindo. Net ir tuo atveju, jei automobilio vairuotoja nebūtų elgusis pakankamai atsargiai, kaip to reikalauja KET, tai nesudarytų pagrindo daryti išvados, kad B. S., pažeidusiam KET 60 punkto reikalavimus, nekyla administracinė atsakomybė.
Taigi nustačius, jog B. S., būdamas dviračio vairuotojas, neturėjo pirmenybės prieš automobilį, skundžiamame nutarime pagrįstai pripažinta, kad B. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį pažeisdamas KET (jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, t. y. tarp B. S. veiksmų ir kilusių padarinių buvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys). Todėl nutarime pagrįstai B. S. veiksmuose buvo nustatyti priešingos teisės veikos pažymiai, numatyti ANK 428 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėjų skundo argumentas dėl abipusės kaltės yra prieštaringas ir visiškai nepagrįstas. Abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė gali būti nustatoma tik tais atvejais, kuomet abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai pripažįstami būtinąją eismo įvykio kilimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tik B. S. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad egzistavo tiek B. S., tiek L. L. kaltė. Tai, kad L. L. po eismo įvykio nepasirūpino, jog pareiškėjų vaikui, B. S., iš karto būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, kaip to reikalauja KET 219.5 papunktis, neturi reikšmės teisiniam veikos kvalifikavimui pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį ir savaime nereiškia L. L. kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Pažymėtina, kad iš karto po eismo įvykio visgi buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vaikas buvo apžiūrėtas, rimtesnių sužalojimų nebuvo nustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors B. S. veiksmuose buvo teisingai nustatyti ANK 428 straipsnio 3 dalies požymiai, tačiau nepagrįstai inkriminuotas KET 126 punkto pažeidimas, kadangi šiame punkte nustatyti reikalavimai taikomi motorinių transporto priemonių vairuotojams kelyje. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo daugiabučių namų kieme, susidūrus automobiliui ir dviračiui. Atsižvelgiant į tai, B. S. inkriminuotas KET 126 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas, nurodant, kad B. S. pažeidė KET 60 punkto reikalavimus (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien pareiškėjų nesutikimas su skundžiamu nutarimu savaime neleidžia tenkinti jų skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. S., G. S. skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2021 m. liepos 21 d. nutarimą pašalinant aplinkybę, kad B. S. priešingą teisei veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, padarė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, nurodant, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 60 punkto reikalavimai.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.