- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- 1-1848-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2024 m. balandžio 14 d., apie 5.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkotesteriu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracijos.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad išvakarėse prieš vairuodamas automobilį išgyveno emocinę krizę dėl nutrūkusios santuokos, išgėrė vyno ir alaus bei vaistų – „Xanax“, siekdamas nusiraminti, tačiau viskas suveikė ne taip, kaip tikėjosi, jis pats savęs nesukontroliavo ir dėl pačiam nesuprantamų priežasčių sėdo būdamas neblaivus už automobilio vairo. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio ir yra įsitikinęs, kad toks jo elgesys nebepasikartos. Šiuo metu yra visiškai atsisakęs alkoholio, daug laiko skiria aktyviam laisvalaikiui – daug sportuoja, kas jam padeda nuraminti emocijas, taip pat labai daug bendrauja su T. A., kurį ir prašo skirti jo laiduotoju. Su T. A. pažįstami jau daugiau nei metus, jie labai daug bendrauja, jis T. A. išsipasakojo apie savo dvasinius išgyvenimus, kartu jie bando išspręsti jo psichologinius sunkumus. Yra įsitikinęs, kad būtent T. A. jam gali padaryti teigiamą įtaką, kadangi jam T. A. yra autoritetas, yra ne tik kaip dvasinis Tėvas, bet per nuoširdų nuolatinį bendravimą tapo beveik kaip tikras tėvas. Jie dabar bendrauja kiekvieną sekmadienį, taip pat susiskambina telefonu.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. S. nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 1 val., pas savo draugę vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo alkoholinį gėrimą – vyną. Pabuvęs su drauge nusprendė jam priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl nusprendė sėsti už vairo neblaivus, negali paaiškinti savo veiksmų, jam labai gėda. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais. Pareigūnai stabdė jo vairuojamą automobilį. Priekyje jo važiavo automobilis „BMW“, kurio vairuotojas išsigandęs staigiai pradėjo stabdyti ir tuo metu jis atsitrenkė į automobilio „BMW“ galinę dalį. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Jis policijos pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (T. 1, b. l. 69-71).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. F. nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 05.30 val., jis važiavo adresu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Per šoninį veidrodėlį pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis, kuris įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, todėl jis iškart įjungė dešinį posūkį ir pasuko į šalia esančią aikštelę. Tuo metu pajautė, kaip kažkas įvažiavo į jo automobilio galą. Iškart sustojus užgesino variklį ir išlipo iš automobilio. Pamatė automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame už vairo sėdėjo vyras apie 35 metų, su akiniais, baltu megztiniu. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, pamatė, kad jis galimai neblaivus, nes judesiai buvo nekoordinuoti. Vėliau sužinojo, kad vairuotojas pripūtė į policijos alkotesterį apie 1.75 prom. (T. 1, b. l. 37-38).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. 2024 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja S. Ž. ir Lietuvos policijos mokyklos kursante A. S. iš anksto nustatytame maršrute su tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 14 d., apie 05.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „VOLVO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo pirma eismo juosta, priartėdamas tai prie dešiniojo kelkraščio, tai arčiau skiriamosios juostos, automobilio važiavimo greitis buvo nepastovus, automobilis pagreitėdavo, po kurio laiko stipriai sumažindavo greitį. Toks vairuotojo elgesys kelyje sukėlė įtarimų, kad automobilį gali vairuoti galimai neblaivus vairuotojas, todėl įjungus garsinį signalą bei mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius pradėjo stabdyti automobilį ties (duomenys neskelbtini). Automobilio „VOLVO“ vairuotojas išgirdęs garsinį signalą neįvertino saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje atsitrenkė į automobilio galinę dalį bei jį apgadino. Sustojus ir pribėgus prie automobilio „VOLVO“, vairuotojo vietoje sėdėjo E. S., atidarius automobilio dureles, automobilio salone buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Vairuotojo paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis nesugebėjo nieko atsakyti, atrodė pasimetęs. Klausimą pakartojus dar kartą, asmuo atsakė, kad prieš valandą laiko gėrė alkoholinį alų. Bendraujant su vairuotoju, buvo jaučiamas iš jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli. Panaudojus alkotesterį „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0165, patikros sertifikato Nr. 2065331, pirmu pūtimu 05.36 val. E. S. buvo nustatytas 1,79 prom. girtumas, po 22 minučių, tai yra 05.58 val. buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas. Kaip vėliau nustatyta, automobilio „BMW“ vairuotojas yra A. F., asmuo buvo blaivus (T. 1, b. l. 9).
Iš 2024 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, jog alkotesteriu „Alcotest 7510“ 2024 m. balandžio 14 d., 05.36 val., nustatyta, kad E. S. iškvėptame ore yra 1,79 prom. etilo alkoholio koncentracijos, 05.58 val., nustatyta, jog iškvėptame ore yra 1.75 promilės etilo alkoholio koncentracijos (T. 1, b. l. 27-28).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, jog automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)n VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. S. (T. 1, b. l. 81).
Iš „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 6940 Eur su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje E. S. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir vaistus dėl nusiraminimo, po ko, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. F. parodymai apie tai, kad į jo automobilį atsitrenkė E. S. vairuota transporto priemonė, o kaltinamajam išlipus, matė nekoordinuotus jo judesius, policijos pareigūno E. T. 2024 m. balandžio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog patruliuojant buvo pastebėtas E. S. įtartinai vairuojamas automobilis, o patikrinus blaivumą, nustatyta, jog kaltinamasis yra neblaivus bei 2024 m. balandžio 14 d., 05.34 val., Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog pirmuoju patikrinimu E. S. iškvėptame ore yra 1,79 prom. etilo alkoholio koncentracijos, o antruoju patikrinimu jo iškvėptame ore nustatyta 1,75 prom. etilo alkoholio koncentracijos. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. S. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, E. S. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, E. S. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau visas jam paskirtas baudas sumokėdavo laiku, kas leidžia spręsti, jog E. S. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teismo posėdyje E. S. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. E. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. S. laiduotoju prašo būti paskirtas (duomenys neskelbtini) T. A. (pasaulietiškai – K. G.). Teismo posėdyje jis paaiškino, kad su kaltinamuoju yra pažįstami daugiau nei metus, kaltinamasis lankėsi mišiose, atliko išpažintis, o po to tarp jų atsirado ilgesni pokalbiai, kuomet jie aptaria E. S. dvasines problemas. Iki nagrinėjamo įvykio jie bendravo du kartus per mėnesį, tačiau įvykus šiam įvykiui jie pradėjo bendrauti žymiai daugiau, jis yra kaltinamajam autoritetas, tikrai tiki, kad per pokalbius gali kaltinamajam padaryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus jam papasakojo kitą dieną po įvykio, jie daug kalbėjo apie šį įvykį. Nurodė, kad kaltinamasis su juo gali bendrauti ne tik cerkvėje, bet ir paskambinti ir dieną, ir naktį, ir tokiu būdu sulaukti patarimo ar palaikymo. Jis yra įsitikinęs, kad kaltinamajam darys teigiamą įtaką, o pats kaltinamasis jau yra įvertinęs savo netinkamą elgesį.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su T. A. (pasaulietiškai – K. G.), sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo: (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinantis E. S. elgesį, todėl su kaltinamuoju daug bendraujantis ir patariantis, darantis teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. A. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant T. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant T. A. (pasaulietiškai – K. G.) atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą su 500 Eur užstatu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. S. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.75 prom.), kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimas minimumui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,75 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. balandžio 16 d. (T. 1, b. l. 73-76).
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. S. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. S. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5‑ojo skyriaus prokuroras 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. liepos 15 d. apribotos E. S. nuosavybės teisės į automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant draudimą minėtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kadangi automobilis „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
E. S. (E. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. A. (pasaulietiškai – K. G.) atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją T. A. (pasaulietiškai – K. G.) per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. S., už kurį laiduota, per 1 (vienų) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos (užstatas grąžinamas teisme gavus užstatą įmokėjusio asmens prašymą).
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir E. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.