Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. Č. atstovams advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, advokato padėjėjui R. B.

atsakovės L. S. atstovei advokato padėjėjai L. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Ž. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Ieškovas A. Č., vadovaudamasis LR CK CK 1.89 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.442 str. 4 d., prašo:

- pripažinti negaliojančia 2007m. rugpjūčio 1 d. A. Č. ir L. S. sudarytą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, reg. Nr.2579;

- taikyti vienašalę restituciją: grąžinti A. Č. nuosavybėn 446/892 dalis nuo 0,0892 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2701/0011: 109 Panevėžio m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 291,91 kv.m., tūris 947 kub.m., pažymėjimas plane 2A1p, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 96%, ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 44 kv.m., tūris 110 kub.m., pažymėjimas plane 1I1ž, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių), kiemo statinių (šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio m;

- iškeldinti atsakovę L. S. iš ½ dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpų: 1-10 (16,78), 1-11 (19,16), 1-12 (21,48), 1-13 (2,06), 1-14 ( 5,94), 1-15 (10,50), 1-16 (16,75), R-5 (16,60), R-6 (4,85), G-1 (32,14) - viso 146,26 kv.m. su visa manta, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos;

- priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad A. Č. sūnus A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). A. Č. šeimos ir vaikų neturėjo. Po sūnaus mirties dėl jo turto paveldėjimo ieškovas kreipėsi į Panevėžio m. 1- ąjį notaro biurą (2007-09-11 notaro pažyma Nr.305) dėl palikimo po sūnaus mirties priėmimo ir sužinojo, kad 2007-08-01, keletą dienų prieš mirtį, jo sūnus A. Č. sudarė su atsakove, savo pussesere L. S., turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, reg. Nr.2579, pagal kurią A. Č. perleido atsakovei jam priklausiusią 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyv. namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., o atsakovė L. S. įsipareigojo išlaikyti A. Č. iki jo gyvos galvos, suteikti jam pilną išlaikymą: materialinį aprūpinimą (maistu, rūbais ir kt.), leisti nemokamai naudotis visu aukščiau nurodytu turtu, slaugyti ligos atveju (esant reikalui aprūpinti vaistais). Paaiškino, jog tuoj pat po sutarties pasirašymo atsakovė L. S. išskrido į Airiją o ieškovo sūnus po kelių dienų, t.y. 2007-08-08, buvo išvežtas į VšĮ Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės stacionarą gydymui, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, jog A. Č. nuo 1986m. turėjo psichikos problemų, jam buvo diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, psichopatinis defektas. A. Č. buvo gydomas Všį Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, Panevėžio ligoninės I psichosomatiniame sk., pastoviai taikytas palaikomasis gydymas dėl psichikos sutrikimų ambulatoriškai. Taip pat buvo gydytas ir priverstinai. Pagal gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose, A. Č. girdėdavo įvairius balsus (klausos haliucinacijos), būdavo pastovios prislėgtos nuotaikos, jautė didelį nerimą, savo būklės atžvilgiu trūkdavo kritikos, jis neadekvačiai vertino ir savo sveikatos būklę. A. Č. mastė lėtai, sunkiai socialiai adaptuotas, paskutiniais gyvenimo metais daug laiko praleisdavo gulėdamas lovoje, nuo 1993m. visiškai nedirbo. 1992-12-15 A. Č. Kauno VI MSEK nustatyta trečia invalidumo grupė, pagrindinė priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė - šizofrenija priepuolinė eiga, psichopatijai panašus defektas. Vėliau ekspertų komisija tyrė A. Č. dar septynis kartus. Psichinė liga progresavo. A. Č. 1998-12-02 Kauno VI MSEK atlikta pakartotinė psichiatrinė ekspertizė (akto Nr.3097). Diagnozuota nepertraukiama ligos, paranoidinės šizofrenijos, su mąstymo sutrikimais, klausos haliucinacijos, psichopatizacija. Funkcijų sutrikimai įvardinti kaip ryškūs, nustatytas pilnas nedarbingumas. Nustatyta antra invalidumo grupė. 1999-12-06 ta pati MSEK pakartojo minėtą diagnozę, tame tarpe ir nepertraukiamą ligos eigą. 1999-12-06 papildomai A. Č. diagnozuota depresija (akto Nr.3753). Be šių susirgimų ginčijamo sandorio sudarymo metu A. Č. sirgo ketvirtos stadijos vėžiu, kas buvo jo mirties priežastis.

Ginčijamos sutarties atveju atsakovė gavo visą sutartyje įvardintą A. Č. turtą o A. Č. - iš atsakovės negavo nieko netgi paskutinėmis gyvenimo dienomis. CK 6.442str.4d. imperatyviai reglamentuoja, kad sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas asmeniui, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimt dienu nuo sutarties sudarymo, negalioja. A. Č. mirė praėjus 9 dienoms nuo ginčijamos sutarties pasirašymo. Nurodo, kad sutartis naikintina kaip atsakovės nevykdyta, neatitinkanti teisingumo ir sąžiningumo principų bei imperatyvių teisės normų reikalavimų. Ieškovui pareiškus atsakovei žodines pretenzijas dėl ginčijamos sutarties sudarymo ir A. Č. turto užvaldymo, atsakovė prašė neginčyti sutarties, teigė „išpirksianti" jos pagal šią sutartį gautą turtą, tačiau to nepadarė iki šiol.

Mirusysis A. Č. ir atsakovė L. S. 2007-08-01 pasirašė turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį (reg. 2579) (toliau - sutartis), pagal kurią A. Č. perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei L. S., o atsakovė L. S. įsipareigojo išlaikyti A. Č. iki jo gyvos galvos. Paaiškino, kad ginčijamas sandoris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas A. Č. niekada nesidomėjo savo sūnaus sveikatos būkle, niekada juo nesirūpino, nelankė, todėl ieškinyje išdėstytos aplinkybės iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių.

Ieškovo argumentai, jog atsakovė L. S. net nesiruošė vykdyti sutarties, jog atsakovė privertė A. Č. sudaryti sutartį, kad galėtų užvaldyti jo turtą bet kokiomis priemonėmis, siekė A. Č. pripažinti neveiksniu kaip ir atsakovės pasinaudojimas ieškovo liga, yra nepagrįsti.

Tarp atsakovės L. S. ir mirusiojo A. Č. buvo normalūs santykiai. Tai, kad medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog A. Č. konfliktuodavo su teta, kuri nėra šios bylos proceso dalyvė, nesuponuoja išvados, jog atsakovė siekė užvaldyti turtą. Atsakovė L. S. jau daug metų rūpinosi A. Č., lankė jį ligoninėse, pirko medikamentus, sekė jo sveikatos būklę, tenkino jo būtiniausius poreikius, ėmėsi visų priemonių, jog jam būtų suteiktos visos reikalingiausios ir būtiniausios medicininės paslaugos. Mano, jog dar iki sutarties pasirašymo atsakovės rūpinimasis A. Č. įgavo nuolatinės priežiūros pobūdį. Mirus A. Č., visas laidojimo išlaidas padengė atsakovė L. S.. Atsakovė L. S. neveiksnumo A. Č. bylos neinicijavo, pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-236-07/2003 dėl pripažinimo A. Č. neveiksniu buvo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius. Kadangi A. Č. sirgo psichine liga, jo pasakymai apie konfliktus yra subjektyvaus pobūdžio, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, todėl jie nėra ir negali būti vertinami, nes jų patikimumo nėra galimybės patvirtinti.

Su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, jog A. Č. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CK 1.89 str.1 d.). Tai, kad pastarasis sirgo vėžiu, neatėmė iš jo nuovokos, gebėjimo valdyti veiksmų ar suprasti jų reikšmę. Kiekvienas sandoris yra sudaromas laikantis sutarčių laisvės principo, kiekvienas sandoris yra sandorio šalies valios išreiškimas. Ginčijamos sutarties 13 p. nurodyta, jog sutarties šalims paaiškintas LR Civilinio kodekso 6.460, 6.461, 6.464 str. turinys, o sutarties 17 p. nustato, jog sutartis yra šalių perskaityta, suprastas turinys ir pasekmės ir, kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta. Notarinį veiksmą atlikusiam notarui nekilo jokių abejonių dėl A. Č. būklės, dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Notaras, remiantis notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančiomis teisės normomis, pirmiausia įsitikino dėl sandorio šalių tikrosios valios buvimo, dėl jų gebėjimo suvokti sandorio teisines pasekmes, ir tik tuomet patvirtino sutartį, Pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, atsakovės atstovės nuomone, nėra.

Sutarties turinys buvo išaiškintas, šalys patvirtino, kad suprato sandorio turinį ir kitas esmines sąlygas, todėl, atsakovės atstovės nuomone, pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu nėra.

CK 1.91 str. 5 d. atskleidžia "apgaulės" turinį. Ieškinyje ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kokių aplinkybių žinojimas nulemtų A. Č. apsisprendimą nesudaryti sandorio, kokios aplinkybės buvo nuslėptos ir neatskleistos A. Č., kokios kitos esminės aplinkybės egzistavo, sudarančios pagrindą daryti prielaidą jog yra toks sandorio negaliojimo pagrindas. Sudarant sandorį notaras paaiškino sutarties sudarymo pasekmes, sutartis atitiko sutarties šalių valią ir buvo patvirtinta notariškai, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės.

Ieškovo motyvai, jog po sutarties pasirašymo atsakovė L. S. išvyko dirbti į užsienį yra nepagrįsti. Atsakovė išvyko į užsienį ne dirbti, o nutraukti darbo santykių, nes ketino vykdyti sutartį ir nuolat prižiūrėti A. Č.. Atsakovė L. S. sutarties vykdymui pasitelkė artimuosius, nes sutartis to nedraudė. Ta aplinkybė, kad atsakovės mama pasirašė medicininiuose dokumentuose, rodo tai, kad atsakovė L. S. kaip tik visais įmanomais būdais rūpinosi A. Č.. Be to, CK 6.464 str. 2 d. nustato, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartį galima nutraukti rentos gavėjo reikalavimu, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Sutarties pabaigos pagrindu laikytinas CK 6.464 str. 1 d. nurodytas pagrindas.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis - rentos porūšis, reglamentuotas CK XXVI skyriaus ketvirtame skirsnyje. CK 6.460 str. 2 d. nustato, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos šio skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios rentą iki gyvos galvos, jeigu šio skirsnio normos nenustato ko kita. Trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios rentą iki gyvos galvos, nustato tik vieną rentos sutarties negaliojimo pagrindą t.y. CK 6.456 str. 4 d. nustato, jog rentos sutartis, kuri nustato rentą iki gyvos galvos asmeniui, mirusiam sutarties sudarymo metu, negalioja. Tokiu būdu, esant specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijai, taikoma specialioji teisės norma, o ieškovo nurodyta CK 6.442 str. 4 d. nėra taikytina, todėl sutartis negali būti pripažintina negaliojančia CK 6.442 str. 4 d. pagrindu. Atsakovės atstovė mano, kad visi atsakovės L. S. veiksmai rodo jos sąžiningą sutarties vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai ( CK 6.442 str. 4 d., CK 1.89 str.1 d.)

Byloje nustatyta, kad ieškovo sūnus A. Č. ir atsakovė L. S. 2007-08-01 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (b.l.10-11), kuria A. Č. perleido atsakovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 446/892 dalį nuo 0,0892 ha žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių (šulinys, kiemo aptvėrimas), esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui iki gyvos galvos pilną išlaikymą maistu, drabužiais, aprūpinti gyvenamuoju plotu, slaugyti ligos atveju ( esant reikalui aprūpinti vaistais ). Iki ginčijamos sutarties sudarymo 2006-09-07 sutartimi, notarinio reg.Nr.5238, buvo nustatyta bendraturčių R. G. V. (atsakovės motinos) ir A. Č. naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, tvarka ( b.l.175). Pagal ginčijamą 2007-08-01 sutartį atsakovė L. S., perėmusi A. Č. nuosavybę, įgijo teisę naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpomis 1-10(16,78), 1-11(19,16), 1-12(21,48), 1-13(2,06), 1­14(5,94), 1-15(10,50), 1-16(16,75), R-5( 16,60), R-6(4,85), G-1(32,14), viso 146,26 kv.m., kas sudaro 50/100 dalį gyvenamojo namo. Po devynių dienų nuo ginčijamos sutarties sudarymo A. Č. mirė (b.l.12).

Nustatyta, kad A. Č. ir atsakovės L. S. santykiai buvo konfliktiški, realus nuolatinis išlaikymas A. Č. teikiamas nebuvo, 2007-08-01 sutartis nebuvo pradėta net vykdyti, A. Č. mirė praėjus 9 dienoms po sutarties sudarymo. Šalių konfliktinius santykius iki ginčijamos sutarties sudarymo įrodo bylos rašytiniai įrodymai: A. Č. ranka rašytas laiškas (b.l.135), jo nusiskundimai gydytojams, fiksuoti medicininiuose dokumentuose ( b.l. 95, 96, 97, 98, 99, 103,105,108, 112 ), liudytojų A. A., R. C. paaiškinimai.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Taigi, šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo. Todėl atsakovės argumentas, kad atsakovės rūpinimasis A. Č. iki sutarties sudarymo įgijo nuolatinės priežiūros pobūdį atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Be to, liudytojai A. A. ir R. C. įrodė, jog A. Č. atsakovė pastoviai nesirūpino, jis gyveno savarankiškai, dėl pastovių konfliktų su atsakove jam tik paūmėdavo diagnozuota psichinė liga.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad sutarties sąlygų laikymasis yra itin svarbus. Klausimas, ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidė išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtus sutarties ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Sprendžiant reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teismas aiškinosi A. Č. ir atsakovės L. S. ketinimus ir lūkesčius, turėtus sutarties sudarymo metu, sutarties šalių elgesį nuo sutarties sudarymo, t.y. nuo 2007-08-01 iki A. Č. mirties, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Minėta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis turi išskirtinę socialinę reikšmę, o jos svarbiausia paskirtis yra užtikrinti rentos gavėjo būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą. Tuo tarpu turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą. Nustatyta, kad A. Č. ir atsakovę L. S. siejo artimas giminystės ryšys. Ši aplinkybė svarbi aptariant sutarties sudarymą ir jos nevykdymą. Atsakovės teigimu, sudarydama sutartį ji nesiekė materialios naudos, neturėjo savanaudiškų paskatų, o tik norą pasirūpinti giminaičiu A. Č.. Šalių giminystės ryšys, atsakovės fizinės galimybės sutarties sudarymo metu leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sutartimi prisiėmė ne tik materialų ieškovo išlaikymą - aprūpinti maistu, drabužiais, gyvenamąja patalpa, slauga. Atsakovė L. S., žinodama A. Č. psichinę būklę ( psichine progresuojančia liga A. Č. sirgo nuo 1987 metų , b.l.71) bei gyvenimo būdą, sąmoningai prisiėmė ir kitas su jo priežiūra susijusias pareigas – užtikrinti sveiką, tvarkingą ir saugų gyvenimą tam, kad būtų tinkamai suteikiamas materialus išlaikymas. Tačiau byloje nustatyta, kad nuo pat ginčijamos sutarties sudarymo ( 2007-08-01) A. Č. materialaus išlaikymo iš atsakovės negavo, nes atsakovė tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis, išvyko į Airiją. Šį faktą šalys pripažįsta. Paskutinėmis A. Č. gyvenimo dienomis minimaliai jį prižiūrėjo atsakovės motina, byloje apklausta liudytoja R. G. V.. Iš VšĮ Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės ligos istorijoje esančio „Paciento valios pareiškimo teikiant stacionarines paslaugas" matyti, kad šį dokumentą pildė ir pasirašė ne A. Č., o jo teta, atsakovės motina, Renė G. V., kuri, nurodyta kaip paciento globėja ir atstovė, nes atsakovė L. S. tuo metu buvo užsienyje (b.l.64). Liudytoja R.G. V. paaiškino, jog atsakovė iš Airijos grįžo 2007-08-09. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, per visą ginčijamos sutarties galiojimo laikotarpį atsakovės L. S. Lietuvoje nebuvo ir ji savo pareigų pagal sutartį nevykdė ir faktiškai vykdyti negalėjo. Rentos davėjo pareigų atsakovė savo motinai perkelti neturėjo teisės. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties pažeidimą. O nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis. Be to, CK 6.442 str.4 d. imperatyviai nustatyta, kad sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas asmeniui, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, negalioja. Ginčijama sutartis sudaryta 2007-08-01. Tuoj po sutarties pasirašymo atsakovė L. S. išskrido į Airiją, o ieškovo sūnus A. Č. atsakovės motinos 2008-08-08 buvo atvežtas į VšĮ Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos stacionarą gydymui, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Bylos faktinės aplinkybės, teisinė situacija visiškai atitinka LR CK 6.442 str. 4 d. nuostatas. Nepagrįstas atsakovės atstovės aiškinimas, kad šiuo atveju, esant bendrosios (CK 6.442 str.4 d.) ir specialiosios normos ( CK 6.456 str.4 d.) konkurencijai, CK 6.442 str.4 d. netaikytina. Visų pirma, šios normos tarpusavyje nekonkuruoja, nes reglamentuoja skirtingus dalykus. CK 6.442 str. – tai bendrosios nuostatos apie rentos sutarties terminą, o CK 6.456 str. – tai specialiosios nuostatos apie rentos iki gyvos galvos gavėją. Pažymėtina tai, kad CK 6.456 str.4 d. nustato imperatyviai, kad rentos sutartis negalioja, kai rentos iki gyvos galvos gavėjas miršta sutarties sudarymo metu. A. Č. mirė praėjus 9 dienoms po ginčijamos sutarties sudarymo. Tačiau tai nereiškia, kad rentos iki gyvos galvos sutartis negali būti ginčijama bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Ginčijama sutartis pripažintina negaliojanti ne tik CK 6.442 str.4 d. pagrindu, bet ir CK 1.89 str. pagrindu. A. Č., būdamas sveikesnis ir suprasdamas savo veiksmų reikšmę, niekada neketino savo turto perleisti atsakovei L. S.. A. Č. valia aiškiai atsispindi jo 2002-11-12 rašytame laiške, iš kurio turinio matyti, kad su atsakove Liudmila (laiške Liuda) ir jos motina ( laiške nurodyta teta) jis pastoviai konfliktuoja ( „kariauja“) ir nurodo „ ...jei kas nors atsitiks su manim viską paveldės Andriukas..“ , t.y. išreikšta valia dėl palikimo (b.l.135). Bylos medicininiai dokumentai įrodo ir šalys neginčija, kad A. Č. nuo 1987 metų sirgo psichine liga – šizofrenija, priepuoline eiga. Liga pastoviai progresavo. Nuo 1999-12-06 iki 2001-01-01 nustatyta antra invalidumo grupė, pagrindinė diagnozė – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga su mastymo sutrikimais, depresija. Nuo 2001-12-21 A. Č. neterminuotam laikui pripažintas antros grupės invalidu, pagrindinė priežastis – shizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nuo 2004-1-24 A. Č. invalidumas dėl progresuojančios psichinės ligos ( schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas) prilygintas darbingumo lygiui – 35%. Dėl onkologinio susirgimo A. Č. 2006 gegužės mėnesį buvo operuotas, gydymosi VšĮ Panevėžio ligoninėje laikotarpiu nuo 2007-07-20 iki 2007-07-24 (6 dienos prieš ginčijamos sutarties sudarymą) jam buvo skiriami nuskausminamieji vaistai, dėl vėžinės intoksikacijos dar po dviejų savaičių konstatuotas išsekimas, o praėjus šešioms dienoms po ginčijamos sutarties sudarymo (2007-08-07) esant beviltiškai būklei, nukreiptas į Slaugos ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė (b.l.53-55, 61-64). Šių faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad 2007-08-01 A. Č. sudarydamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl progresuojančios psichinės ligos bei onkologinės ligos, vartojant paskirtus stiprius nuskausminamuosius vaistus, nesuprato savo veiksmų reikšmės. Todėl ginčijama sutartis pripažintina negaliojanti ir CK 1.89 str. pagrindu. Įrodymų byloje, kad atsakovė apgavo A. Č. byloje nėra, todėl ieškovo prašymas pripažinti sutartį negaliojančią CK 1.91 str. pagrindu atmestinas. Teismo įsitikinimu, įvertinus visus bylos įrodymus ( CPK 185 str.) A. Č. 2007-08-01 sutartį sudarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės, o ne suklydus. Todėl prašymas pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu taip pat atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės LR CPK 96 str. 1 d., 98 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu

nusprendžia:

pripažinti negaliojančia 2007m. rugpjūčio 1 d. A. Č. ir L. S. sudarytą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, reg. Nr.2579.

Taikyti vienašalę restituciją: grąžinti A. Č. nuosavybėn 446/892 dalis nuo 0,0892 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 2701/0011: 109 Panevėžio m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 291,91 kv.m., tūris 947 kub.m., pažymėjimas plane 2A1p, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 96%, ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 44 kv.m., tūris 110 kub.m., pažymėjimas plane 1I1ž, ½ dalį kitų statinių (inžinierinių), kiemo statinių (šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

Iškeldinti L. S. iš ½ dalies namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpų: 1-10 (16,78), 1-11 (19,16), 1-12 (21,48), 1-13 (2,06), 1-14 ( 5,94), 1-15 (10,50), 1-16 (16,75), R-5 (16,60), R-6 (4,85), G-1 (32,14) - viso 146,26 kv.m. su visa manta, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt ( du šimtus litų) žyminio mokesčio, 2000 Lt ( du tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų A. Č., a.k (duomenys neskelbtini) naudai ir 3068 Lt ( tris tūkstančius šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.