- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1-776-543/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13672-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. S. 2018 m. kovo 24 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš buvusią sugyventinę R. K., sudavė du smūgius delnu į galvos sritį, po to suėmęs už plaukų stipriai tempė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – autobusų stotyje t. y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu pašalinių asmenų akivaizdoje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš R. K., sudavė du smūgius delnu į galvos sritį, po to suėmęs už plaukų stipriai tempė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą, taip pat, tokiais savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. S. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja kaip sugyventiniai pragyveno daugiau nei dvidešimt metų. Gyvenant jiems gimė dukra. Prieš du metus pradėjo nesutarti, nes sugyventinė tapo pavydi, nuolat priekaištaudavo, ieškodavo įvairiausių būdų susipykti. Jau kelis mėnesius iki šio įvykio negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, jis gyvena ir dirba Alytuje, tuo tarpu nukentėjusioji gyvena Alytaus rajone. Kovo 24 d. ryte jis važiavo autobusu iš Krosnos į Alytų. Nukentėjusioji su savo dukra į autobusą įlipo Simne. Atvykus į Alytų, ji pirmoji išlipo iš autobuso ir jo palaukė, jam išlipus, jau prie autobuso pradėjo jį kolioti, priekaištauti, reikalavo grąžinti skolą. Einant link autobusų stoties ir autobusų stoties teritorijoje abu garsiai barėsi, vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu, o kai priėjo stoties teritorijoje esančios parduotuvės kasas, nukentėjusioji jam per galvą sudavė rankoje turėta rankine ir delnu sudavė į veidą. Tuomet jis labai supyko dėl tokio nukentėjusiosios elgesio ir du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą bei patampė už plaukų. Išsigandęs dėl to kas įvyko, sėdo į taksi ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pasielgė tik dėl to, jog nukentėjusioji jo atžvilgiu elgėsi neadekvačiai, pati sukėlė konfliktą, sudavė jam rankine bei delnu, todėl išprovokuotas tokių nukentėjusiosios veiksmų, padarė šiuos nusikaltimus.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad su kaltinamuoju kaip sugyventinai pragyveno 24 metus, tačiau paskutinius metus labai pykdavosi, nesugyvendavo, o nuo 2018 m. vasario mėnesio galutinai išsiskyrė, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Kovo 24 dieną ryte atsitiktinai kaltinamasis, ji ir jos dukra vyko vienu autobusu į Alytų. Tik išlipus iš autobuso, kaltinamasis ją pradėjo kolioti, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, o einant autobusų stoties teritorijoje pro esančią maisto prekių parduotuvę, pradėjo ją stumdyti. Supykusi dėl tokio buvusio sugyventinio elgesio, sudavė jam rankine, tuomet kaltinamasis delnu sudavė du smūgius į galvą ir stipriai patempė už plaukų. Dėl kilusio triukšmo iš šalia esančios vaistinės išėjo vaistininkė, prie kasų stovėję pirkėjai taip pat stebėjo konfliktą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, pasekmes junta iki šios dienos, nes vartoja raminamuosius vaistus, dažnai skauda galvą. Prašo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Iš protokolo pareiškimo matyti, kad 201-03-24 ryte nukentėjusioji R. K. su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad kovo 24 d. autobusų stotyje buvęs sugyventinis A. S. sudavė du smūgius ranka į galvos sritį ir tampė už plaukų (b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta – autobusų stotis, iš kurios koridoriumi patenkama į Maximos parduotuvę, esančią autobusų stoties teritorijoje (b. l. 18-21, 22-23).
Specialisto išvadoje Nr. G 267/2018 (06) konstatuota, kad R. K. kliniškai nustatyta galvos sumušimas, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos, todėl nėra galimybės kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mąstą (b. l. 45).
Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad esanti patalpa, kurioje buvo padarytos nusikalstamos veikos, yra iš autobusų stoties vedantis koridorius tarp Maximos parduotuvės ir Eurovaistinės patalpų. Patalpoje matyti praeinantys bei prie kasų stovintys pašaliniai asmenys. Įrašo eigoje matyti kaip kaltinamasis su nukentėjusiąja stumdosi, R. K. atsitraukusi nuo kaltinamojo suduoda jam rankine, jiems besiginčijant, suduoda delnu į veidą, po to kaltinamasis pasiveja nukentėjusiąją, du kartus delnu suduoda į galvos sritį, pagriebęs už plaukų, lenkia prie žemės. Matyti, kad iš vaistinės patalpų išeina vaistininkė, prieina kita patalpoje buvusi moteris.
Visų šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Nors naujai pateiktame kaltinime prokuroras nurodė, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl jo veiką prašė kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad iki šių nusikaltimų padarymo kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė ir šeimyninių santykių neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, jog nuketėjusioji R. K. pirmoji pavartojo smurtą kaltinamojo atžvilgiu, sudavė jam rankine, vėliau delnu į veidą, šiuos nukentėjusiosios veiksmus vertina kaip rizikingus BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to ji patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl nusikaltimo pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, nes jautė fizinį skausmą, dėl to patyrė pažeminimą bei išgyvenimus, taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas tik fizinis skausmas, nėra duomenų, kad padaryti nesunkūs nusikaltimai nukentėjusiajai būtų sukėlę liekamuosius reiškinius, į tai, kad nukentėjusiosios elgesys buvo rizikingas, pavartodama smurtą kaltinamojo atžvilgiu, paskatino pastarąjį nusikalsti, taip pat įvertinant teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei, siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajai nustatytina 100 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, kaltinamajam konstatuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas (b. l. 90-92), atsižvelgiama ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina nusikaltimų sankcijose numatyta bausmės rūšis laisvės apribojimas, savo dydžiu artimesnė sankcijose numatytam minimumui.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje ir nubausti:
-pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
-pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Remiantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. R. K. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.