Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-08-27 · Administracinė byla Nr. I-2844-281/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-27
Bylos Nr.
I-2844-281/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00982-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos
Pareiškėjas
UAB „Finiens“
Kategorijos
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2844-281/2012Proceso Nr. 3-61-3-00982-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.10; 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-08-27Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos atstovei Renatai Barkovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Finiens“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Finiens“ 2012-04-04 teismui padavė skundą, kuriame buvo reiškiami du alternatyvūs reikalavimai, t. y. prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-13 raštu Nr. (12.14-30-8)-46-6620 įformintą atsisakymą atleisti UAB „Finiens“ nuo 41000 Lt PVM baudos ir priimti naują sprendimą – atleisti UAB „Finiens“ nuo 41000 Lt PVM baudos; įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti neteisėtai išieškotą 41000 Lt PVM baudą ir sumokėti palūkanas, lygias delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, už laikotarpį nuo 41000 Lt PVM baudos išieškojimo iki nepagrįstai išieškotos sumos grąžinimo; tuo atveju, jei teismas manytų, kad skundžiamu sprendimu nebuvo išnagrinėtas prašymas dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos, prašo: 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-13 raštu Nr. (12.14-30-8)-46-6620 įformintą atsisakymą nagrinėti UAB „Finiens“ prašymą dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos; įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti UAB „Finiens“ prašymą dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos; įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti neteisėtai išieškotą 41000 Lt PVM baudą ir sumokėti palūkanas, lygias delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, už laikotarpį nuo 41000 Lt PVM baudos išieškojimo iki nepagrįstai išieškotos sumos grąžinimo. (b. l. 1-6).

2012-04-10 nutartimi skundas priimtas dalyje dėl reikalavimų: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-13 raštu Nr. (12.14-30-8)-46-6620 įformintą atsisakymą nagrinėti UAB „Finiens“ prašymą dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti UAB „Finiens“ prašymą dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos (b. l. 12-13).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu atsisakyti nagrinėti iš esmės pareiškėjos prašymą atleisti bendrovę nuo baudos. Nurodė, kad į mokesčių administratorių kreipėsi, siekdamas realizuoti Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 3 p. numatytą galimybę pradėti naują mokesčių administravimo procedūrą, taikomą visiems mokesčių mokėtojams be išimčių. Atleidimo nuo baudų tvarka numato du atvejus – 25 p. ir 27 p., kada prašymas gali būti paliktas nenagrinėtu, tačiau šiuo atveju nei faktinė situacija, nei teisinis ginčijamo sprendimo pagrindas neatitiko minėtų punktų. Be to, toks prašymas negali būti paliktas nenagrinėtu ir kitų teisės aktų pagrindu. Dėl to atsakovės sprendimas neteisėtas, nes priimtas viršijant kompetenciją ir nesilaikant teisės aktų nuostatų.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-17).

Nurodė, kad pareiškėja ir Inspekcija pasirašė susitarimą, tokiu būdu pareiškėja prarado teisę ginčyti mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio apskaičiavimo teisingumą ir prisiėmė iš susitarimo kylančias pareigas. Susitarimo sudarymo metu jau buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos kaltės, turėtas ar turimas mokesčių permokas ar skirtumus.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2011-12-28 pareiškėja ir Inspekcija pasirašė susitarimą Nr. (4.65)-257-1 dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio. Šalys susitarė, kad bendrovė privalo sumokėti 600 000 Lt PVM ir 41 000 Lt PVM baudą (b. l. 20-26).

2012-02-23 pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama sumažinti 600 000 Lt PVM nepriemoką turima PVM permoka bei atleisti bendrovę nuo 41 000 Lt PVM baudos (b. l. 19).

2012-03-13 Inspekcija raštu Nr. (12.14-30-8)-46-6620 nurodė pareiškėjai, kad ši yra sudariusi susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, susitarimo sudarymo metu buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos kaltės, turėtas ar turimas mokesčių permokas ar skirtumus, todėl nagrinėti pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo baudos mokėjimo nėra pagrindo (b. l. 18).

2012-04-04 pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2012-03-13 Inspekcija raštu Nr. (12.14-30-8)-46-6620, padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (b. l. 36-40).

2012-05-14 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos raštu Nr. (24.6-31-5)-R-4220, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 71 str., pagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškėjos prašymą atleisti nuo baudos (b. l. 34-35).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo baudos teisėtumo.

Atleidimo nuo baudos instituto normos yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 141 str., kurio 3 dalis numato, jog nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato mokesčių administratorius, šiuo atveju – tokia tvarka yra įtvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtinta Atleidimo nuo baudų tvarka (toliau – ir Taisyklės).

Pagal MAĮ 141 str. 1 d., atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Pagal MAĮ 141 str. 2 d., nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Taisyklių 23 p. numatyta, kad atskirą prašymą bei kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus mokesčių administratorius turi išnagrinėti ir priimti sprendimą per Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, numatytą terminą, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius jį gauna. Pagal Taisyklių 32 p., sprendimas turi būti įformintas atskirame Sprendime dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių (FR1002 forma), išskyrus atvejus, kai atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių klausimas sprendžiamas: mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti procedūros metu; mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo metu; mokestinio ginčo metu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius nesprendė prašymo iš esmės, konstatavęs, kad pareiškėja yra sudariusi susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio.

Pagal MAĮ 71 str. 1 d., mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Analogišką nuostatą įtvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 patvirtintos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių 18 p.

Pažymėtina, kad, mokesčių mokėtojui pagal MAĮ 71 str. 1 d. sudarius susitarimą teisminio proceso metu, vertinama, jog mokesčių mokėtojas minėtame susitarime išreiškė valią dėl skundo atsisakymo, ir byla nutraukiama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-2837/2011, 2012 m. sausio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-56/2012). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog MAĮ 71 str. 1 d. pagrindu sudarytas susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio vienareikšmiai užkerta kelią bet kokiems tolesniems ginčams tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Pažymėtina, jog bendrąja tvarka, vadovaujantis MAĮ 67 str., mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. MAĮ 71 str. 1 d. nuostatos iš esmės įtvirtina bendros taisyklės išlygą, leidžiant mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui susitarti, tačiau kartu nustatoma, kad ginčai dėl tokio susitarimo ir juo apibrėžtų prievolių nebegali kilti.

Remiantis oficialiai skelbiamu MAĮ komentaru, net ir sudarius atitinkamą susitarimą, mokesčių mokėtojui išlieka teisė kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių esant MAĮ numatytiems pagrindams, taip pat naudotis kitomis MAĮ nustatytomis teisėmis. Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka MAĮ 71 str. 1 d. nuostatas, draudžiančias ginčus dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo. Pareiškėja nagrinėjamu atveju ne ginčija mokestinės prievolės, nustatytos susitarimu, dydžio ar jos teisingumo, o prašo išspręsti klausimą dėl galimybės taikyti atleidimo nuo baudos institutą. Tai, ar egzistuoja atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindai, mokesčių administratorius turėtų vertinti nagrinėdamas pareiškėjos prašymą iš esmės. Dėl to Inspekcija įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti UAB „Finiens“ prašymą dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos (ABTĮ 90 str.).

Pažymėtina, kad pareiškėja, formuluodama skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas atsakovės raštas yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjos prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Finiens“ skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti UAB „Finiens“ prašymą dėl atleidimo nuo 41000 Lt PVM baudos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė