Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 11-12) prašydamas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 4961,24 eurų.

2. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 14-16) atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 34-39) panaikino minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. R. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kitą minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 38A) priėmė pareiškėjo J. R. skundą ir dalyje dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos, neišmokėtos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, dalį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

3. Pareiškėjas priimtą skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsniais, remiasi Konstitucijos 23, 48, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (b. l. 1–2, 11-12).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (būtent pagal šį straipsnį ir mažinta pareiškėjo valstybinė pensija) neprieštarauja Konstitucijai, todėl atsakovė nurodo, kad su pareiškėjo skundu ir su jame pateiktais motyvais nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjas nuo 1999 m. gegužės 1 d. neterminuotai įgijo teisę į valstybinę pensiją; paskirtos valstybinės pensijos dydis sudarė 1047 Lt (Ministerijos 1999 m. gegužės 21 d. išvada Nr. 15306 (b. l. 20), kuri nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius (Tarnybos 2015 m. sausio 14 d. pažyma Nr. 11DP(P)-358 „Apie 2010-2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 5, 24)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 2 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, kompensuoti sumažintą pensijos dalį (b. l. 6, 21), 2015 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1D-673 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o mažinimo pagal laikinojo įstatymo 5 straipsnį nenagrinėjo (b. l. 3-4, 22-23).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas ta apimtimi, kuria grindžiamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjui kompensuojamos pensijos dalį ir šio įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Pareiškėjo turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.