Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-756-253/2016

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui B. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje nustatyta, kad 2000-08-19 atsakovas B. J. ant B. J. individualios įmonės sąskaitos blanko padarė įrašą apie tai, kad yra skolingas A. B. (ieškovui) 18 000 Lt, įrašą pasirašė skolininkas B. J. ir kreditorius A. B.. Atsakovas B. J. byloje neneigė fakto ir patvirtino aplinkybę, kad pasiskolino iš ieškovo A. B. nurodytą pinigų sumą. Tarp ginčo šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nurodydamas, kad atsakovas skolos negrąžino. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei įstatymo nustatytus ieškinio senaties terminus, taip pat išėjo už ieškinio reikalavimų ribų.

Dėl ieškinio senaties termino

Nagrinėjamoje byloje atsakovas B. J. ieškinio reikalavimams prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, netinkamai taikė CK 1.127 str. 1 d., nepagrįstai netaikė CK 1.127 str. 2 d. ir netinkamai nustatė, jog ieškovo reikalavimui priteisti skolą ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009‑07-01.

Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. bei CK 1.125 str. 1 d., šiuo atveju ieškinio reikalavimas pareikšti ieškinio senaties terminas yra10 metų. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 str. 1 d. numatančioje, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 str. 2–5 d. nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 str. 1 d. suformuluotos bendrosios taisyklės išimtys.

CK 1.127 str. 2 d. numato, kad atvejais, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju 2000-08-19 atsakovo B. J. ieškovui A. B. išduotame rašytiniame dokumente, kuriame padarytas įrašas apie pinigų pasiskolinimą, skolos grąžinimo terminas nenurodytas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas skolą žadėjo grąžinti per metus laiko. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas A. B. paaiškino, kad paskolindamas pinigus jų grąžinimo termino nenurodė, nes pinigų nereikėjo, galvojo, kad kai reikės, tada ir paprašys, tačiau 2001 m. atsakovas jau buvo išvažiavęs į užsienį. Atsakovas B. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nurodė, jog nebuvo susitarę dėl paskolintų pinigų grąžinimo termino, atsakovas planavo grąžinti pinigus maždaug per metus. Esant tokioms aplinkybėms, kai šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus skolos grąžinimo termino, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.127 str. 2 d. nuostatą ir apeliacinio skundo argumentą dėl šios nuostatos netaikymo atmeta kaip nepagrįstą.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ginčo atveju vadovavosi CK 1.127 str. 3 d. Įstatymas numato, kad tais atvejais, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento (CK 1.127 str. 3 d.).

Atsakovas B. J. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovui teisė kreiptis į teismą atsirado dar 2001 m., kai ieškovas, kaip šis pats nurodė ieškinyje, telefonu atsakovui pareiškė tokį reikalavimą ir dėl to jau 2001 m. ieškovui paaiškėjo aplinkybė, jog jo teisė atgauti skolą yra pažeista ir kad tarp šalių kilo ginčas. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymą apie tai, kad ginčo teisinių santykių laikotarpiu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Lietuvoje, tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pats patvirtino, kad buvo išvykęs iš Lietuvos į užsienį ilgam laikui – nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2013 m. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakovu susisiekė telefonu 2001 m. pabaigoje, prašė grąžinti skolą, o atsakovas paaiškino, kad pinigų neturi ir pažadėjo užsidirbęs pinigų skolą grąžinti dalimis. Tokie ieškovo aktyvūs veiksmai norint atgauti paskolintus pinigus ir atsakovo skolos pripažinimas bei žadėjimas grąžinti pinigus reikštų, kad skolininkas neturėjo pagrindo tikėtis, jog paskolos davėjas atsisako savo teisės į pinigų susigrąžinimą, o paskolos davėjui buvo pagrindas manyti, kad jo teisės pažeidimas bus pašalintas gera skolininko valia. Aplinkybė, kad atsakovas savo veiksmais skolą pripažino, reikštų, kad ieškinio senaties terminas turi būti laikytinas nutrauktu 2001 m. pabaigoje ir prasidėtų iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės buvusios pagrindu ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 2-3 d.).

Kita vertus atsakovas B. J., duodamas paaiškinimus byloje dėl aplinkybės, kada ieškovas pirmą kartą paprašė skolą grąžinti, nurodė, jog skolos grąžinimo ieškovas neprašė iš esmės iki šalių susitikimo 2009 m. Ieškovas A. B. byloje davė paaiškinimus, kad su atsakovu susitiko 2009 m. ir prašė grąžinti pinigus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutiko grąžinti pinigus, kai pagerės situacija. Atsakovas B. J. patvirtino ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad 2009 m. buvo susitikęs su ieškovu ir šis pareikalavo skolos grąžinimo, tačiau nurodė ieškovui pasakęs, jog reikėtų suskaičiuoti ir suvesti skolas, kuris kuriam yra skoloje. Taigi 2009 m. ieškovo pareikalavimas atsakovui vykdyti prievolę buvo aiškiai išreikštas. Šalims byloje pripažįstant aplinkybę, kad ieškovas A. B. 2009 m. pareikalavo atsakovo įvykdyti neterminuotą prievolę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada senaties termino pradžios momentą ieškinio reikalavimams pareikšti skaičiuoti nuo 2009 m. (CK 1.127 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui priteisti skolą nepraleistas, todėl konstatuotina, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį šioje byloje atmestas pagrįstai.

Dėl įrodymų tyrimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, jog už skolą ieškovas iš atsakovo įmonės paėmė medienos produkcijos, pjūklų galandimo stakles, motopjūklą, o tai, apelianto nuomone, yra tolygu skolos padengimui. Matyti, kad skundžiamame sprendime šis atsakovo atsikirtimas įvertinas ir pažymėta, jog atsakovas nepagrindė šių savo atsikirtimų juos patvirtinančiais įrodymais.

Minėtas aplinkybes atsakovas nurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ieškovas A. B. šių aplinkybių nepatvirtino. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iš atsakovo paėmė daiktus, taip pat duomenų, jog atsakovas turtą ieškovui perleido šalių susitarimu kaip skolos (paskolos sumos) dengimą (CK 6.436 str. 1 d.).

Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo pinigų arba rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Nagrinėjamu atveju paskolos dalykas buvo pinigai. Tuo atveju, kai paskola suteikta pinigais, ji ir grąžinama pinigais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas, kaip kreditorius, būtų patvirtinęs skolininko prievolės grąžinti paskolą įvykdymą (CK 6.65 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskolos sandorį patvirtinančio dokumento originalą teismui pateikė ieškovas. Tad prievolę patvirtinantis skolos dokumentas skolininkui negrąžintas ir buvo pas kreditorių.

Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės prievolės grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas paskolos sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę paskolos dalyką susigrąžinti. Skolininkui tenka pareiga įrodyti, kad jis paskolą grąžino. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad paskolos dalyką (pinigus) ieškovui grąžino. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas A. B. turi teisę reikalauti, o atsakovas B. J. turi pareigą grąžinti pasiskolintą pinigų sumą ir pagrįstai ieškovui priteisė 5 217 Eur skolą iš atsakovo.

Dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo.

Apeliantas teigia, kad skundžiamu sprendimu netinkamai, t. y. išeinant už ieškinio reikalavimo ribų, nustatytas priteisintų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Nors pareiga skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą (t. y. procesines palūkanas) yra nustatyta įstatymo, bet procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti.

Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 str., reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga.

Nustatyta, kad patikslintu ieškiniu ieškovas A. B. prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos negrąžintos paskolos sumos nuo teismo sprendimo byloje priėmimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokį ieškinio reikalavimą ieškovo atstovas palaikė ir teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje. Ieškovo reikalavimas patenka į įstatyme nustatytą laikotarpį, už kurį skaičiuotinos procesinės palūkanos. Kadangi ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, reikalavo priteisti procesines palūkanas iš atsakovo nuo teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu, išeinant už ieškovo reikalavimo ribų, procesinės palūkanos nepagrįstai priteistos nuo bylos iškėlimo teisme. Atsižvelgiant į tai, ši teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad 5 procentų metinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2016-02-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo.

Pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pareiškęs prašymą priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą Palangos miesto apylinkės teisme. Apelianto B. J. nuomone, teismas galėjo ieškovui priteisti tik išlaidas už vieną atstovavimo valandą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą atsikirtimų dėl šių apelianto argumentų neteikė.

CPK 98 str. 1 d., numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš 2016-01-13 sąskaitos faktūros, pagrindžiančios ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, duomenų matyti, kad 400 Eur išlaidos patirtos už atstovavimą Palangos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2‑39‑588/2016 (įskaitant vykimą į teismą ir iš jo). Tad iš pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad į atstovavimo išlaidų sumą įtrauktos išlaidos už advokato kelionę į teismą. Kitokio pobūdžio išlaidos atskirai neišskirtos ir nedetalizuotos.

Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015‑03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 3 punktu, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; be to, šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjusio teismo vietovėje nebuvo reikiamos specializacijos advokato ar, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Kadangi nenustatyta tokių paslaugų teikimo būtinumo Rekomendacijų 3 punkto prasme, be to, pažymėtina, kad minėtos išlaidos tinkamai nepagrįstos, teismui nepateikta įrodymų, pagrindžiančių patirtas kelionės išlaidas (kuro kvitų ir pan.), šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, ir pripažintinas pagrindas mažinti ieškovo atstovavimo išlaidų dydį.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vyko vienas posėdis, jis truko apie 50 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2016 m. I ketvirtį, užpraėjusį ketvirtį (2015 m. III ketvirtis) skaičiavimo pagrindu esantis dydis sudarė 735,1. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 7, 8.19, 9 bei10 punktų nuostatas, konstatuotina, kad atstovavimas Palangos miesto apylinkės teisme truko 1 valandą ir maksimali atlygintinų išlaidų advokatui suma sudaro 73,51 Eur (0,1 x 735,1). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, dėl to jų dydis mažintinas iki 73,51 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, šalių ginčą išsprendė teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Tačiau nustačius netinkamą proceso teisės normų pritaikymą dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento bei ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atsakovo B. J. apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų iš esmės atmestas. Pagrįstais pripažinti tik procesinio pobūdžio argumentai, iš esmės nekeičiantys aplinkybės, kad ginčas byloje išspręstas ieškovo naudai, dėl to atsakovui B. J. bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo A. B. apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.). Ieškovas A. B. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 400 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, dėl to, atsižvelgiant į minėtus argumentus, jog, netenkinus atsakovo skundo dėl materialinių reikalavimų, apeliacinės instancijos teisme procesinis sprendimas iš esmės priimtas ieškovo naudai, minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimą pakeisti:

nurodyti, kad ieškovui A. B. iš atsakovo B. J. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 5 217 Eur sumos skaičiuotinos nuo teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2016-02-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

sumažinti ieškovui A. B. iš atsakovo B. J. priteistą atstovavimo išlaidų sumą iki 73,51 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo B. J. ieškovui A. B. 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.