- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-19-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12822-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- K. P., T. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „ (duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
nuteistajam K. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam T. V., jo atstovui pagal įstatymą V. V. ir gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinus už juos paskirtas bausmes K. P. paskirta 2 ( dviejų ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 ( dvejiems ) metams, įpareigojant K. P. per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. bei per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti bausmės pradėti dirbti arba pradėti mokytis.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2017-05-10 iki 2017-09-12.
K. P. skirtas kardomąsias priemones intensyvią priežiūrą bei asmens dokumento paėmimą nuspręsta palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš K. P. bei nepilnamečio D. V. priteista civilinei ieškovei UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2 860,31 Eur turtinės žalos. Nepilnamečiui D. V. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar pajamų, pakankamų žalai atlyginti, išieškojimas nukreiptas į jo įstatyminių atstovų turtą.
Šiuo nuosprendžiu nepilnametis D. V., pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepateiktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su nepilnamečiu D. V. 2017 m. kovo 17 d., apie 02 val., 35 min., tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadindami svetimą turtą įsibrovė į patalpą, t. y., parduotuvę, iš kurios pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: K. P. metė akmenį ir išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, dviejų durų stiklus, kurių bendra vertė 150 Eur, tada abu kaltinamieji pro išmuštą durų stiklą įsibrovė į parduotuvės vidų. K. P. pasikėsino pavogti loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nepavyko atjungti loterijos terminalo įrangos nuo elektros maitinimo. Tada K. P. tyčia sudaužė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė 2 663,34 Eur, o D. V. tuo metu pagrobė butelį viskio „Teachers“, 0,7 l talpos, kurio vertė 10,99 Eur ir du butelius viskio „Jack Daniels“, 0,7 l talpos, kurių bendra vertė 35,98 Eur. Kaltinamieji K. P. ir D. V. bendrai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 46,97 Eur ir sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 2 813,34 Eur, tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nuteistojo K. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant.
3. Nuteistasis K. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir K. P. išteisinti, konstatuojant, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
3.1. Skunde K. P. teigia, kad pirmos instancijos teismas pasisakydamas dėl veikų kvalifikavo konstatavo, kad išdaužto UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", durų stiklo vertė yra 150 Eur. BK 190 straipsnyje nurodyta, kad nedidelės vertės turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 2017 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 707 dėl LRV 2008-10-14 nutarimo Nr. 103 L „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. bausmių ir nuobaudų dydis 50 eurų. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 3 straipsnio nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, švelninantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju išdaužyto stiklo vertė turėjo būti skaičiuojama pagal švelninantį įstatymą ir šiai sumai neviršijus 3 MGL dydžio, veiksmai atitiktų tik administracinio nusižengimo požymius, todėl neturėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kitas inkriminuotas, kaip pasikėsintas pagrobti ir sunaikintas turtas – loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalas priklauso ne parduotuvei, o yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sugadinto turto, kuris būtinas kvalifikuojant veiką pagal BK 187 str. nėra pareiškusi. K. P. vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstas, nes nėra veikos kvalifikavimui įstatyme numatytų privalomų elementų (pareiškimo, vertės).
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skunde K. P. teigia, kad apylinkės teismas kaltu jį pripažino remdamasis tik bendrakaltinamojo parodymais, kuris apeliantą apkalba, neatsižvelgė į tai, kad K. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nusikaltimo nepadarė ir yra to asmens apkalbamas. Teismas neįvertino D. V. parodymų prieštaringumo faktinėms aplinkybėms. Teigia, kad K. P. pažinojo savaitė iki nusikaltimo, kad įvykio metu K. P. buvo su juoda striuke, nors vaizdo kameromis fiksuota, kad asmuo ėmęs terminalą nuo prekystalio, dėvi mėlynus džinsus ir mėlyną viršutinę dalį. Nustatyta, kad nuteistasis D. V. palaikė ir palaiko santykius su Ž. V., tačiau neatlikta šių asmenų telefoninių kontaktų analizė, patikėta liudytoju apklausto Ž. V. parodymais, kad jis su D. V. jokių nusikaltimų nepadarė.
Šalies argumentai
3.3. Skunde jis nurodo, kad viso bylos tyrimo nuosekliai teigė, kad jis negalėjo įvykdyti vagystės 2017 m. kovo 17 d., nes 2017 m. kovo 12 d. išvyko į Vokietiją ir dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ iki balandžio mėnesio, kaltinamojo D. V. net nepažįsta. K. P. versiją patvirtina ir eilė byloje ištirtų įrodymų. Kad vagystės įvykdymo dieną jis buvo Vokietijoje patvirtino ne tik liudytojai A. G., I. P., R. S., M. R., G. K., bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateikti dokumentai, kuriuose fiksuota, kad K. P. Vokietijoje dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., „Ecolaine bilietai, kuriuose keleiviu įvardintas K. P., vaizdinė medžiaga iš „Facebook“, kurioje jis yra nufotografuotas darbo vietoje Vokietijoje, jo priklausantis telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo aktyvuotas 2017 m. kovo 18 d. ir veikė Vokietijoje. Kiti byloje surinkti įrodymai nebuvo pakankamai jo kaltei pagrįsti: portreto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nepakanka duomenų asmens identifikavimui, įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai nebuvo tirti, taip pat neatlikta D. V. telefoninių pokalbių ir kontaktų analizė.
3.4. Skunde K. P. teigia, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje nesant jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo, patikimu jo kaltės įrodymu teismas laikė tik prieštaringus D. V. parodymus, o liudytojų A. G., M. R., R. S., G. K. parodymais nesivadovavo, laikė juos galimai melagingais, nors jie atitiko tiek paties K. P. parodymus, tiek paminėtą rašytinę medžiagą. Apelianto vertinimu, šiuo atveju teismas nesiekė nustatyti objektyvią tiesą, o tik formaliais pagrindais konstatavo, kad visi apeliantą teisinantys įrodymai yra melagingi.
3.5. Skunde apeliantas pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės. Jis teigia, kad be to, jog ignoruojant rungtyniškumo principą ir akivaizdžiai formaliai taikant įstatymą jam buvo užkirstas kelias ne tik į teisingą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, tačiau net ir skiriant bausmę, teismas nesvarstė galimybės parinkti jam švelnesnę iš sankcijose numatytų alternatyvių bausmių, tačiau nepagrįstai skyrė pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. V. prašė K. P. skundą atmesti, jo gynėja M. Vietaitė paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra, nuteistojo K. P. gynėja advokatė R. B. prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti, tačiau prašė nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio dalyje pagal nustatytas faktines aplinkybes.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kad loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įranga priklausė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o yra UAB „(duomenys neskelbtini)” turtas ir būtent šiai bendrovei padaryta 2 663,34 Eur turtinė žala, prokurorė pakeitė kaltinimą K. P. ir D. V.. Apeliacinės instancijos teisme, pakeitus kaltinimą, K. P. ir nepilnametis D. V. kaltinti tuo, kad 2017 m. kovo 17 d., apie 02.35 val. veikdami bendrai, tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadindami svetimą turtą įsibrovė į patalpą, t. y., parduotuvę, iš kurios pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Įrodyta, jog pradžioje K. P. metė akmenį ir išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, dviejų durų stiklus, kurių bendra vertė 150 Eur. Tada abu kaltinamieji pro išmuštą durų stiklą įsibrovė į parduotuvės vidų. Nustatyta, jog K. P. pasikėsino pavogti loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nepavyko atjungti loterijos terminalo įrangos nuo elektros maitinimo. Tada K. P. tyčia sudaužė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą ir taip sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, kurio vertė 2 663,34 Eur, o D. V. tuo metu pagrobė butelį viskio „Teachers“, 0,7 1 talpos, kurio vertė 10,99 Eur ir du butelius viskio „Jack Daniels“, 0,7 1 talpos, kurių bendra vertė 35,98 Eur. Kaltinamieji K. P. ir D. V. bendrai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 46,97 Eur ir sugadino svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” turtą bendrai už 2 813,34 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
7. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str., tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Kartu įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
8. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, jog tyrimo metu nenustatytas asmuo ir nepilnametis D. V., veikdami bendrai, 2017 m. kovo 17 d., apie 2.35 val. tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą , t. y. nenustatytas asmuo metė akmenį ir išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, dviejų durų stiklus, kurių bendra vertė 150 Eur, taip sugadino svetimą turtą. Tada nenustatytas asmuo ir D. V. pro išmuštą durų stiklą įsibrovė į parduotuvės vidų, pasikėsino pavogti loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nepavyko atjungti loterijos terminalo įrangos nuo elektros maitinimo. Tada tyčia sudaužė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą ir taip sugadino svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, kurio vertė 2 663,34 Eur. Po to jie pagrobė butelį viskio „Teachers“, 0,7 1 talpos, kurio vertė 10,99 Eur ir du butelius viskio „Jack Daniels“, 0,7 1 talpos, kurių bendra vertė 35,98 Eur. Tokiu būdu jie bendrai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 46,97 Eur ir sugadino svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” turtą bendrai už 2 813,34 Eur.
9. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. P. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, iš esmės rėmėsi ne neginčijamais įrodymais, o nenuosekliais nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. V. parodymais, kuriuos laikė neginčijamu apelianto kaltės įrodymu, dėl ko K. P. atžvilgiu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, pasisakė tik dėl dalies ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, juos įvertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, o nuosprendyje pasisakydamas tik dėl dalies duomenų, vadovavosi ne visuma įrodymų, o prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados dėl K. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas yra nepagrįstos, netinkamai motyvuotos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties naikintinas apylinkės teismo nuosprendis toje dalyje, kurioje K. P. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir priimtinas jo atžvilgiu naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 326 str. 3 d.).
Dėl įrodymų vertinimo
10. Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. P. kaltės yra grindžiamos iš esmės tik D. V. parodymais, kurie nėra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad be šio kaltinamojo parodymų byloje daugiau nėra jokių tiesioginių K. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti neginčijamą išvadą, jog K. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje rėmėsi ne neginčijamais įrodymais, o prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys., taip pat neįvertino duomenų, kurie paneigia K. P. galimybę dalyvauti nusikaltime kaltinime nurodytu laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, papildomai apklaustas D. V. parodė, kad su K. P. susipažino gatvėje tą pačią dieną, kai apiplėšė parduotuvę. Vaikščiojo parke, kur K. P. pasiūlė jam užsidirbti pinigų t. y. apiplėšti parduotuvę. Jis patvirtino tyrimo metu ir apylinkės teisme duotus parodymus, kad abu nuėjo prie parduotuvės „Ramunė“, K. P. akmeniu išdaužė durų stiklą, bandė paimti loterijos aparatą, bet jis neatsijungė, todėl jį numetė, o D. V. paėmė kelis butelius alkoholio ir jiedu pabėgo. Teigė, kad pažinties su K. P. aplinkybių neprisimena, todėl prašė vadovautis pirmosios instancijos teisme jo duotais parodymais. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis jau patvirtino, kad iki plėšimo K. P. pažinojo apie metus laiko, tačiau pripažino, jog vagystę padarė ir turtą sugadino kartu su K. P..
12. K. P. apeliacinės instancijos teisme laikėsi tokios pat nuoseklios pozicijos, kaip ir tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme, kad jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė. Šis kaltinamasis kaip ir apylinkės teisme teigė, jog D. V. nepažįsta, niekad su juo nebendravo, o nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne Lietuvoje, o Vokietijoje ir ten dirbo. Jis nurodė, jog nesupranta, kodėl D. V. jį apkalbėjo. Mano, kad tai susiję su kitu asmeniu, pravarde „Ž.“, kuris buvo apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme. Jis šiuo metu neprisimena tikslios datos, kada išvažiavo į Vokietiją, tačiau byloje yra bilietai, kiti dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti, kada jis išvyko į Vokietiją ir kiek laiko ten buvo.
13. K. P. tiek tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat neigė dalyvavęs jam inkriminuojamoje vagystėje bei svetimo turto sunaikinime. Nurodė, jog nuo 2017 metų kovo vidurio iki balandžio pradžios jis buvo išvykęs į Vokietiją, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusioje darbus Vokietijoje, todėl nusikaltimo negalėjo padaryti Lietuvoje ir nepadarė. Kaltinamojo D. V. nepažįsta, niekada nėra jo matęs ir bendravęs. Nežino, kodėl D. V. sako, jog jis kartu su juo dalyvavo nusikaltime. Kategoriškai teigė, jog vaizdo įraše iš parduotuvės, su D. V. užfiksuotas kitas asmuo, o ne jis. Tokios pozicijos jis laikėsi viso bylos tyrimo metu nuo pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad byloje nebuvo paneigti K. P. teiginiai apie tai, jog kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu šis kaltinamasis buvo išvykęs į kitą valstybę - Vokietiją. Priešingai, teisme ištirti duomenys patvirtina, jog K. P. 2017 m. kovo 17 dieną buvo Vokietijoje, ten dirbo, o apylinkės teismas, neišanalizavęs byloje esančių duomenų, jų tinkamai neaptaręs nuosprendyje, remdamasis tik prielaidomis, konstatavo, jog K. P. galėjo grįžti iš Vokietijos kaltinime nurodytu laiku bei, padaręs nusikalstamas veikas, vėl sugrįžti į Vokietiją. Tokias išvadas kolegija daro remdamasi teisme ištirtais įrodymais, kurie nei tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo paneigti objektyviais duomenimis.
15.1. Liudytoja A. G. tiek tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jau trys metai yra K. P. draugė, todėl tikrai žino, jog vagystės metu K. buvo Vokietijoje. Ji nurodė, jog jie abu sistemingai bendravo, skambindavo vienas kitam, o 2017 m. kovo 11 d. ji išlydėjo jį iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, kadangi K. P. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), iš kur turėjo išvykti dirbti į Vokietiją. Jam būnant Vokietijoje ji su K. P. bendravo tik per feisbuką, nuvykęs jis parašė jai, kad yra Vokietijoje. K. P. namo grįžo tik per Velykas - balandžio mėnesį, parsivežė 700 eurų uždarbio, parvežė jai dovanų. Kaltinamojo D. V. nepažįsta ir nėra mačiusi.
15.2. Liudytojas M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba darbų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka darbus Vokietijoje. Pas juos dirbantis K. P. tėvas paprašė įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo sūnų. Kiek pamena, į darbą iš Lietuvos K. P. atvyko 2017 m. kovo 11 ar 12 dieną. Atsimena, kad jis atvyko į Vokietiją savaitgalį, o pirmadienį jau pradėjo dirbti. Tabelyje pažymėta, kad kovo 13 d. jis jau dirbo. L. R. pasitiko K. P. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje. Kartu su juo atvažiavo dar du darbininkai - S. K. ir R. S.. Juos visus tris M. R. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur jie dirbo. Sutartį dėl K. P. įdarbinimo pasirašė įmonės vadovas R. A. ir pranešė M. R., kad K. P. gali dirbti. K. P. dirbo Vokietijoje apie mėnesį laiko. Teigė, jog K. P. 2017 m. kovo 17 ir 18 d. negalėjo būti Lietuvoje, nes tuo metu buvo ir dirbo Vokietijoje.
15.3. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme 2017 m. lapkričio 7d. posėdyje patvirtino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su K. P. bei dar vienu darbininku, jis išvyko dirbti į Vokietiją 2017 m. kovo 11 d.. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į (duomenys neskelbtini), o iš ten jau su K. P. ir dar vienu darbininku privačiu mikroautobusu su vairuotoju važiavo į (duomenys neskelbtini) Lenkijoje. Iš ten autobusu jie vyko į (duomenys neskelbtini), o iš jo, atrodo, į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko darbų vadovas M. R. ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį kur jie ir dirbo. Pasak jo, dirbti pradėjo 2017 m. kovo 13d. Tikrai kovo 17 d. K. P. buvo kartu su juo Vokietijoje, kadangi jie kartu dirbo, o savaitgalį praleido kartu. Darbo sutartį direktorius R. A. jam ir K. P. Vokietijoje pasirašyti davė tik po dviejų savaičių.
Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad 2017 m. kovo 11 d. kartu su K. P. važiavo į Vokietiją dirbti - iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Autobuse susipažino su K. P. ir išsiaiškino, kad jie abu važiuoja kartu dirbti Vokietijoje. (duomenys neskelbtini) juos abu bei dar vieną vaikiną paėmė mikroautobuso vairuotojas G. K. ir nuvežė per (duomenys neskelbtini) muitinę į (duomenys neskelbtini). Iš ten jie trise autobusu vyko į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) važiavo į darbo vietą mažame mieste, kurio pavadinimo jis nepamena. Pradėjo dirbti nuo pirmadienio - 2017 m. kovo 13 d. kartu su K. P.. Baigė dirbti 2017 m. balandžio 8 d. ir tą dieną kartu su K. P. išvyko iš Vokietijos. Juos parvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. ( t. 1, b. l. 68). Taigi šios tyrimo metu atliktos apklausos metu R. S. nurodė kiek kitas aplinkybes t. y., kad jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) stoties į (duomenys neskelbtini), kur juos G. K. ir paėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini).
Prieštaravimai R. S. parodymuose teisme ir tyrimo metu – iš kurio miesto jie išvyko į Suvalkus – paaiškinami tuo, jog nuo tyrimo metu duotų parodymų ir parodymų teisme praėjo ilgas laiko tarpas. Tą patvirtino ir pats liudytojas, nurodęs, jog prieš teismo posėdį jis buvo pamiršęs kai kurias kelionės aplinkybes, todėl apie vykimo į Vokietiją maršrutą kalbėjosi su bendradarbiu A. S., kuris vyko į Vokietiją kiek anksčiau, klausė jo, kaip šis važiavo į Vokietiją. A. S. jam ir nurodė, jog pats vyko į Vokietiją iš (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Todėl teisme liudytojas ir nurodė tokį maršrutą. Teismas vadovaujasi R. S. tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie neprieštarauja K. P. ir G. K. nurodytam vykimo į Vokietiją maršrutui. Be to, R. S. teisme nurodyti teiginiai, kad vyko per (duomenys neskelbtini) į Miuncheną, o iš ten į Marientalį, yra nelogiški, nes nuo Berlyno iki Magdeburgo yra apie 150 km (nuo Magdeburgo iki Marientalio apie 60 km), iki Miuncheno apie 600 km. Tad jis negalėjo vykti į Marientalį iš Miuncheno, nes taip vykstant, papildomai reikėtų nuvažiuoti virš 1000 km. Tokie liudytojo teiginiai prieštarauja ne tik K. P. ir G. K. parodymams, bet ir duomenims esantiems prie bylos prijungtuose elektroniniuose bilietuose, kuriuose nurodyta, jog K. P., R. S. ir K. bilietai buvo nupirkti iš (duomenys neskelbtini) į Berlyną, o iš Berlyno į Magdeburgą (ne Miuncheną). Tokį R. S. parodymų teisme ir tyrime neatitikimą galima paaiškinti tuo, jog nuo tyrimo metu duotų parodymų praėjo daugiau nei aštuonių mėnesių laiko tarpas, o teisme šis liudytojas parodymus davė vykimo maršrutą aptaręs su A. S., kuris kartu su jais 2017 m. kovo 11d. nevyko.
15.4. Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2017 m. kovo 11 d. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties vežė į (duomenys neskelbtini) Lenkijoje S. K., R. S. ir K. P.. Darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. A. prašymu ieškojo M. R.. G. K. elektroniniu paštu iš R. A. gavo šiems asmenims skirtus elektroninius autobuso bilietus, jų vykimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuriuos jis jiems perdavė (duomenys neskelbtini), prieš pat išvykstant. Dar (duomenys neskelbtini) jiems davė pasirašyti ir darbų saugos dokumentus.
Iš 2017 m. kovo 10 d. 16.27 val. elektroninio laiško kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. A. e-paštu (duomenys neskelbtini).lt G. K. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame G. K. nurodyta: „Griovėjai į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 18.15“ . Šiame laiške taip pat nurodyta, jog R. A. siunčia elektroninius autobuso bilietus, nupirktus K. P., R. S. ir S. K. vardu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 11 d. 18.15 val., ir bilietus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 12 d. 8.00 val. Iš kitų R. A. atsiųstų dokumentų kopijų matyti, kad pagal Darbo apskaitos žiniaraštį K. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. kovo 13 d. Jo registracija Vokietijos darbo inspekcijoje atlikta 2017 m. kovo 20 d. 2017 m. balandžio 4 d. gautas K. P. prašymas atleisti iš darbo. (1 t., b. l. 81–92, 95).
15.5. Iš apžiūros protokolo (2 t., b. l. 1-7) matyti, jog 2017-05-12 apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „Gsmart“, paimtą iš K. P. 2017-05-10 asmens kratos metu (2 t., b. l. 105–106) , jame rasta SIM kortelė „Labas“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus susirašinėjimo programėlę „Mesenger“, rastos K. P. ir R. S. žinutės vienas kitam 2017-03-14, 2017-03-15 ir 2017 m. kovo 19. R. S. savo išsiustoje žinutėje 2017-03-19 rašo K. P. „Pas ka“, o K. P. atsako „Pas drauge o ka“.
Apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, jog K. P. telefone rastas 2017-03-15 07.15 val. susirašinėjimas su R. S., patvirtina, jog ir šio susirašinėjimo metu K. P. nurodė, jog jis yra pas draugę Marijampolėje. 07:15 val. Kolegija negali sutikti su tokiais apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais teiginiais, nes šių dviejų žinučių tekstai nėra tiek informatyvūs, kad galima būtų padaryti tokią pat išvadą, kokią padarė apylinkės teismas t. y. kad K. P. šio susirašinėjimo metu patvirtino, jog 2017-03-15 K. P. buvo pas draugę Marijampolėje.
15.6. Iš 2017 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo bei 2017-06-05 pažymos (t. 2 b. l. 12-23 matyti, kad laikotarpyje nuo 2017-03-14 iki 2017-03-19 K. P. priklausantis mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvus tik 2017 m. kovo 18 d. nuo 19:19:47 val. iki 2017-03-18 19:30:05 val. ir veikė jis Vokietijai priklausančiose celėse, (fiksuota 12 prisijungimų prie bazinių stočių Vokietijoje (2 t., b. l. 23).
15.7. Iš 2017 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal A. G. mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių pokalbių bei SMS pranešimų išklotinių analizę, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 20 d. A. G. su įtariamuoju K. P., kurio mobilaus ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), bendravo nuo 2017-03-09, 22:01 val. iki 2017-03-12, 12:28 val., SMS pranešimais bei įeinančiais bei išeinančiais pokalbiais. 2017 m. kovo 11 d. 16.42 val. vienas jų pokalbis truko 151 sekundę, kitas prisijungimas fiksuotas 20.44 val., truko 3 sekundes, o 2017 m. kovo 12 d. 12.28 val. buvo bandyta skambinti, tačiau pokalbis nevyko. (2 t., b. l. 27-28). Aptarti duomenys patvirtina tiek A. G., tiek ir K. P. teiginius, kad nuo 2017 m. kovo 11d. iki 2017 m. kovo 20d. jiedu tarpusavyje nesikalbėjo ir žinučių vienas kitam nerašė, kadangi K. P. buvo užsienyje.
15.8. Iš Darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. P. kopijos matyti kad ji buvo pasirašyta 2017 m. kovo 10 d. tarp bendrovės direktoriaus R. A. ir K. P.. Joje nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2017 m. kovo 10 d., darbuotojas K. P. pradeda dirbti šioje bendrovėje 2017 m. kovo 13 d. ( t. 1, b. l. 82-84).
15.9. Iš 2017 m. birželio 7 d. G. K. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com. pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad G. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią darbininkui, dirbančiam pagalbiniu darbininku, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos kopiją, kurioje K. P. yra pasirašęs, kaip instruktuotas asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelėje yra duomenys apie tai, kad K. P. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės ( 1 t., b. l. 128-136).
15.10. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės I. P. iš buhalterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2017 m. 03-04 mėn., 1 SD pranešimo formas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią iš Sodros duomenų bazės, apdraustų asmenų už nurodytą laikotarpį sąrašą, matyti, kad K. P. darbo pradžia fiksuota ne 2017 m. kovo 13 d., o nuo 2017 m. kovo 27 d. Jis atleistas iš darbo 2017 m. balandžio 10 d. Pagal pateiktą apdraustų asmenų nuo 2017 m. kovo 1 d. iki gegužės 25 d. sąrašą, 2017 m. kovo 27 d. įdarbintas ne tik K. P., bet ir R. S. bei S. K.. (2 t., b. l. 108-125).
15.11. Iš 2017 m. gegužės 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo I. P. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui pateikė pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą apie apdraustojo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią (1SD pranešimas) nuo 2017 m. kovo 27 d. Duomenys pateikti programiniu būdu ir įrašyti į registro duomenų bazę 2017 m. kovo 30 d. 12:25 val. (1 t., b. l. 145).
15.12. Iš K. P. fotonuotraukos, pateiktos iš socialinio tinklo „Facebook“, matyti, kad K. P. per programėlę „Mesenger“ 2017 m. kovo 17 d. 16.29 val. įdėjo ir išsiuntė savo fotonuotrauką su statybine uniforma, apsaugine kauke.
15.13. Apklaustas liudytoju D. V. brolis J. V. teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad jo brolis jam papasakojo, kad apiplėšė su draugu parduotuvę. Brolis sakė draugo pravardę "Ž.“. Jis yra jį matęs, tačiau teisme posėdžio metu jis nenurodė, kad K. P. ir yra tas jo draugas „Ž.“.
15.14. Teisme apklaustas liudytoju Ž. V. patvirtino, jog jį draugai vadina „Ž.“ , jam 27 metai. Jis draugavo su D. V., kartais susitikdavo, kartu išgerdavo alkoholio. Kai nebūdavo ką valgyti, kartu tikrindavo konteinerių dėžes. Lankydavosi pas jį namuose. Tėvas neleisdavo jiems bendrauti. D. jam yra užsiminęs, kad yra apiplėšęs parduotuvę. Jie yra abu buvę ir parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokioje vagystėje jis nedalyvavęs.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų A. G., M. R., R. A., R. S. ir G. K. parodymais, nes jie nuoseklūs, sutampa detalėse. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. R., R. S. ir G. K. būtų suinteresuoti duoti melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, kad padėtų K. P. išvengti atsakomybės.
16.1. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų nelaikė patikimais ir jais nesivadovavo, laikė juos galimai melagingais vien dėl to, kad liudytoja A. G. yra K. P. draugė, liudytojas M. R. yra K. P. tėvo pažįstamas. Teismas padarė išvadą, jog šie liudytojai yra suinteresuoti byloje duoti kaltinamajam naudingus parodymus. Tačiau tokios išvados teismas nemotyvavo ir nepagrindė kokiais tai objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai vien dėl jų santykio su kaltinamuoju ar nukentėjusiuoju, savaime negali būti laikomi nepatikimais. Jų teisingumą lemia atitikimas kitiems byloje nustatytiems ir patvirtintiems faktams bei duomenims. Taigi, tokia apylinkės teismo išvada yra deklaratyvi, pagrįsta tik spėjimais, yra menamo pobūdžio ir todėl negali būti laikoma pagrįsta. Liudytojų R. S. ir G. K. parodymus teismas laikė prieštaringais. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi šių liudytojų parodymus, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apylinkės teismo nuosprendyje – jų parodymai iš esmės dėl visų aplinkybių sutampa, be to juos patvirtina ir kiti šiame nuosprendyje aukščiau aptarti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teisme R. S. nurodė į (duomenys neskelbtini) vykęs iš (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyko iš (duomenys neskelbtini), ką patvirtino liudytojai A. G., G. K. ir pats K. P.. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas galėjo geriau prisiminti kelionės aplinkybes, o vien dėl šio netikslumo teisme duoti parodymai negali būti laikomi prieštaringais ir nepatikimais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie liudytojai būtų anksčiau pažįstami ar draugai su K. P.. Priešingai, jie anksčiau vienas kito nepažinojo ir, bylos duomenimis, vėliau nebendravo, tad negalima teigti, jog jie yra suinteresuoti padėti K. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
16.2. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir R. A. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).lt 2017 m. kovo 10 d. G. K. išsiųstas elektroninis laiškas, įvardintas „Griovėjai į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 18.15“, su kuriuo kartu buvo atsiųsti ir elektroniniai autobusų bilietai K. P., R. S. ir S. K.. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis nelaikė atitinkančius tikrovės, nemotyvuotai nurodė, kad patys bilietai dar nepatvirtina fakto, kad K. P. iš tiesų važiavo juose nurodytu laiku ir maršrutais. Teismas, nepateikdamas jokių patikimų įrodymų, nuosprendyje pasisakė, jog bilietai galimai yra suklastoti. Tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Atsižvelgus į tai, kad bilietai K. P. ir kitų asmenų vardu buvo pirkti kovo 10 dieną, t. y. prieš savaitę iki nusikalstamos veikos padarymo, kad jie pirkti ir perduoti elektroninėms priemonėmis, kurių duomenų suklastoti ar įkelti į elektroninę erdvę atgaline data negalima, toks skundžiamo nuosprendžio argumentas visiškai nelogiškas ir nepagrįstas..
16.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. A. atsiųsto Darbo apskaitos žiniaraščio, pagal kurį K. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. kovo 13 d., ir I. P. pateikto Darbo apskaitos žiniaraščio, pagal kurį jis dirbo nuo 2017 m. kovo 27 d., duomenis. Tačiau pirmojo žiniaraščio duomenimis apylinkės teismas nuosprendyje nesivadovavo, pripažino juos prieštaraujančiais teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o antrojo, pateikto I. P., duomenis laikė patikimais ir faktines aplinkybes atitinkančiais įrodymais. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, kadangi ji padaryta visiškai neanalizavus surinktų įrodymų viseto. Iš liudytojos I. P. parodymų matyti, kad išvadą, jog K. P. bendrovėje dirbo nuo 2017 m. kovo 27 d., teismas padarė todėl, kad būtent tą dieną I. P. iš direktoriaus gavo duomenis apie naujus darbuotojus. Ši liudytoja, kurios parodymai buvo pagarsinti, pabrėžė, kad K. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai dirba nuo 2017 m. kovo 27 d. t. y. nuo tada, kuomet apie jo įdarbinimą buvo pranešta „Sodrai“. Šiame kontekste svarbią reikšmę turi jos parodymai apie tai, kad jai su vadovu R. A. pastoviai būdavo problemų, kadangi informaciją apie asmenų įdarbinimą ir kitus dokumentus ji iš jo gaudavo labai pavėluotai, dėl ko negalėdavo tvarkingai ir laiku sutvarkyti apskaitos. Anot jos, ne kartą buvo atvejų, kai vadovas R. A. jai pateikė įmonėje įdarbintų darbuotojų duomenis gerokai vėliau, nei juos buvo įdarbinęs, todėl pranešimai Sodrai buvo išsiųsti jiems jau dirbant. Kodėl taip vyko, ji nežinanti, tik spėjanti, kad vadovas pamiršo duomenis atsiųsti. Dirbančiųjų darbo laiko žiniaraščius jai įmonės vadovas pateikdavo mėnesio pabaigoje. Iš šiuo atveju, jos vadovas, 2017 m. kovo 27 d. jai atsiuntęs duomenis apie K. P. ir kitus naujus darbuotojus, prašė apie jų įdarbinimą pranešti „Sodrai“ atgaline data. Tačiau ji paaiškino, kad taip yra neįmanoma padaryti, nes įdarbinimas laikomas pradėtu nuo tos dienos, kai „Sodra“ gauna duomenis. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad be K. P., socialinio draudimo pradžios data 2017 m. kovo 27 d. yra dar 13 asmenų, įdarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie, pagal paties R. A. pateiktą Darbo apskaitos žiniaraštį, jau buvo pradėję dirbti daug anksčiau. Šie duomenys patvirtina ir R. S. parodymus, kad jie su K. P. pradėjo dirbti kovo 13 d., o darbo sutartį direktorius R. A. jam ir K. V. pasirašyti davė tik po dviejų savaičių. Visi šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. A. duomenis apie visus kovo mėnesį įdarbintus asmenis bendrovės buhalterei išsiuntė mėnesio pabaigoje, t. y. 27 dieną, todėl akivaizdu, kad faktinė darbų pradžia ir oficiali, pagal Sodros duomenis, jiems visiems nesutapo.
17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl D. V. parodymų vertinimo. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas vadovavosi tik teisme jo duotais parodymais, laikė juos teisingais ir patikimais ir kitus nustatytus duomenis, kurie nesutapo su jo parodymais, laikė neteisingais. Įvertinus D. V. viso bylos tyrimo eigoje duotus parodymus, matyti, kad jie nebuvo visiškai nuoseklūs.
17.1. Kaltinamasis D. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su K. P., kuris pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Kartu vaikščiojo iki 2 val. nakties. Kartu nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tada K. P. metė akmenį ir išdaužė parduotuvės durų stiklą, jam liepė imti alkoholinių gėrimų, o pats griebė terminalo „(duomenys neskelbtini)“ aparatą. Jis paėmė kažkiek alkoholinių gėrimų, o K. P. nepavyko pavogti aparato. Tada jis išbėgo iš parduotuvės, o iš paskos išbėgo ir K. P.. Netoliese jam K. P. padavė 20 Eur, jis atidavė alkoholinius gėrimus ir jie išsiskyrė. Paaiškino, jog su K. P. atsitiktinai susipažino maždaug savaitė iki vagystės. Po vagystės jie daugiau nesimatė. Niekas iš jo artimųjų ar draugų nėra matę jo su K. P.. Teigė, kad vagystės metu jis buvo su mėlyna striuke, o K. P. su juoda striuke, nepamena, ar pastarasis buvo su kepure ir pirštinėmis, ar ne. Apklaustas įtariamuoju pirmą kartą jis nurodė, kad su K. P. iki nusikaltimo padarymo buvo pažįstamas apie metus laiko ( t. 2 , b. l. 54-55). Antrą kartą apklaustas įtariamuoju D. V. parodė, kad su K. P. susipažino per bendrus draugus, atsimena vieno pravardė buvo „Ž.“. Su K. P. susitikdavo į mėnesį apie du kartus. Jo brolis J. kartais matydavo D. V. kartu su K. P. mieste, broliui nepatiko, kad D. V. su juo bendrauja. O apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis nurodė dar kitas aplinkybes – kad su K. P. susipažino tik tą pačią vagystės įvykdymo dieną, anksčiau jo nepažinojo. Parodymų pakeitimo priežasčių D. V. negalėjo argumentuotai paaiškinti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, tik nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jaudinosi. Abejonių dėl jo parodymų patikimumo kelia ir kitų asmenų parodymai.
17.2. Liudytojas J. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra D. V. vyresnis brolis. Jis nurodė, jog pradžioje brolis D. neigė dalyvavęs vagystėje, tačiau policijoje pas tyrėją sužinojo, jog jau prisipažino. Kaltinamojo K. P. anksčiau su broliu nėra niekad matęs. Perskaičius D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad J. A. yra keletą kartų matęs D. V. su K. mieste ir, kad su juo draudė bendrauti dėl daromos blogos įtakos, liudytojas patikslino, kad brolį mieste matydavo ne su K. P., o su kitu D. V. draugu, kurio pravardė yra „Ž.“, ir jis suprato, kad su šiuo asmeniu brolis įvykdė vagystę ( t. 3, b. l. 39).
17.3. D. V. įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas V. V. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog pradžioje sūnus D. neigė dalyvavęs vagystėje, tačiau jis peržiūrėjęs vaizdo įrašą pastebėjo, kad asmuo su gobtuvu ant galvos labai panašus į sūnų. Vėliau sūnus pripažino, kad jis dalyvavo vagystėje. Sūnus pradžioje sakė, kad vogė ne su K. P., bet antrojo asmens neįvardijo. V. V. pamanė, kad sūnus buvo su asmeniu pravarde „Ž.“, nes anksčiau matė jį su sūnumi, ir norėjo pakalbėti, kad šis atstotų nuo sūnaus ir nevestų jo iš kelio. Vėliau, išėjęs iš tyrėjos kabineto, sūnus jam pasakė, kad vogė su kažkokiu K.
17.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pakankamai nenuoseklūs D. V. parodymai tiek teisme, tiek ir paaiškinimai savo artimiesiems, neturėtų būti laikomi neginčijamu K. P. kaltės įrodymu. Juolab, kad jų ne tik nepatvirtino jokie kiti duomenys, tačiau priešingai – jie ją paneigia.
18. Be D. V. parodymų, išvadą, kad K. P. nusikaltimo padarymo metu buvo Lietuvoje ir vagystę iš parduotuvės įvykdė kartu su nepilnamečiu D. V., teismas grindė ir kitais byloje surinktais duomenimis:
18.1. Liudytojo P. Ž. pirmosios instancijos teisme parodymais, kad pagal iškvietimą jis atvyko į įvykio vietą, į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Rado išdaužtą durų stiklą, viduje buvo išvartyti daiktai, terminalas „(duomenys neskelbtini)“ nuverstas ant grindų. Rado apsaugos darbuotoją. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pastebėjo, jog iš veido bruožų vienas iš vagystę įvykdžiusių asmenų, kuris buvo striuke ir kepure su snapeliu - panašus į K. P.. Pastarąjį pažinojo iš anksčiau, nes yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ apsaugoje ir matęs jį ne kartą parduotuvėje. Teismas taip pat vadovavosi parduotuvės darbuotojos B. M. parodymais, jog pagal vaizdo įraše užfiksuotą vaizdą, vienas iš vagystėje dalyvavusių asmenų (su kepure) panašus į K. P.. Teisme peržiūrėjus šį vaizdo įrašą iš parduotuvės, teisėjas nuosprendyje konstatavo, kad asmuo su kepure, pavaizduotas įraše, vizualiai panašus į K. P..
18.2. 2017 m. kovo 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. D. tarnybinio pranešimo duomenimis, kuriame nurodyta, jog jis kartu su vyresniuoju patruliu P. Ž. ir tyrėja R. R. 2017-03-17 patruliavo nustatytu maršrutu, kai apie 02 val. 35 min. per radijo ryšį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) suveikė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ signalizacija. Nuvykus minėtu adresu, rado „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją. Atvykus parduotuvės darbuotojai, kartu peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašą ir pastebėjo, kad vagystę ir parduotuvei žalą įvykdė du asmenys. Vienas iš asmenų vaizdo kameros įraše galėjo būti K. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 3).
18.3. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-50(18), 11K-361(17) išvada, kurioje nurodyta, kad negali nustatyti, ar pateiktoje kompaktinėje plokštelėje, vaizdo faile užfiksuotas asmuo ir tyrimui pateiktoje lyginamojoje medžiagoje užfiksuotas asmuo yra vienas ir tas pats. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs aprašomąją išvados dalį, konstatavo, jog ekspertui nustačius, jog su tiriamuoju yra bendrų išorės elementų požymių, kaip ovali veido forma, smakro pakraščio kontūras, ausų dydis ir t.t., kurie sutampa su tiriamojo asmens, ir kategoriškai nenurodžius, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nėra K. P., ši eksperto išvada nepaneigia kaltinamojo D. V. parodymų, kad jis nusikaltimą įvykdė su K. P..
18.4. Išvadą, kad K. P. nusikaltimo padarymo metu buvo Lietuvoje teismas grindė ir tuo, kad K. P. naudojamas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikų padarymo metu buvo išjungtas, o aktyvuotas tik 2017-03-18, 19:19 val., ir veikė 137 „(duomenys neskelbtini)“ celėse, t. y., Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat, kad jo telefone programėlėje „Mesenger“ rastas 2017 m. kovo 15 d. susirašinėjimas su R. S., kuriame K. P. nurodo, jog yra pas draugę Marijampolėje.
19. Apylinkės teismas šiuos duomenis vertino kaip faktinių aplinkybių visumą, kuri leidžia padaryti išvadą, jog kaltinamasis K. P. nusikaltimo padarymo metu, 2017 m. kovo 17 d., 02 val. 25 min., buvo Lietuvoje ir kartu su nepilnamečiu D. V. įvykdė vagystę iš parduotuvės. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie aptarti duomenys niekaip negali būti laikomi patikimais K. P. kaltės įrodymo šaltiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tokiais menamo pobūdžio, abejonėmis grįstais pamąstymais, kas prieštarauja tiek įstatymo nuostatoms, tiek susiformavusiais teismų praktikai. Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas abejonių nekeliančiais įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę. Baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje tai reiškia, kad teismo diskrecija įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą nėra absoliuti ta prasme, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, pagrįstą visų bylos duomenų nešališku patikrinimu, objektyvių prieštaravimų pašalinimu ir motyvuotų išvadų pateikimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2012 ir kt.).
20. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų K. P. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą svetimo turto vagystę ir svetimo turto sugadinimą. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaudamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįstama, kad neįrodyta, jog nuteistasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 straipsnio 1 dalį, naikintina ir K. P. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
21. Pripažindama, jog K. P. nepadarė veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kolegija nepasisako dėl K. P. skundo argumentų, jog jo sugadinto turto vertė neviršijo 3 MGL dydžio arba 150 Eur turto vertės.
Dėl civilinio ieškinio
22. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju pripažinus, kad K. P. dalyvavimas nusikalstamų veiksmų padaryme neįrodytas, keistina Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl priteisto civilinio ieškinio, pašalinant išteisintojo K. P. solidarią atsakomybę dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
23. Apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad nusikalstamais veiksmais sugadintas loterijos „(duomenys neskelbtini)“ terminalas nuosavybės teise priklauso ne UAB „M(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teisme yra gautas raštas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad dėl terminalo sudaužymo bendrovei buvo padaryta 2663,34 eurų dydžio žala. Tačiau civilinio ieškinio dėl padarytos žalos priteisimo iš kaltų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nepareiškė. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 110 str. reglamentuoja, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. BPK 112 str. 1 d. numato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek iki įrodymų tyrimo pradžios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nėra pareiškusi civilinio ieškinio, ši bendrovė padarytą žalą turį teisę išieškoti iš kaltininkų civilio proceso tvarka, todėl toks ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nenagrinėtinas.
Dėl D. V. padarytų veikų faktinių aplinkybių patikslinimo
24. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad sugadinta buvo “ (duomenys neskelbtini)“ terminalo įranga, priklausanti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)”, todėl nuosprendis šioje dalyje tikslintinas, keičiant tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme nustatytas aplinkybes naujomis. Kadangi K. P. dalyvavimas jam inkriminuotuose nusikaltimuose nepasitvirtino, tačiau akivaizdu, jog nusikalstamas veikas darant dalyvavo du asmenys, nuosprendyje keistinos veikos padarymo aplinkybės, nurodant nustatytas aplinkybes, kad nepilnametis D. V. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį, pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 2 ( dviejų ) metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes apėmimo būdu subendrinus, jam paskirta 2 ( dviejų ) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais, atidėtas 2 ( dvejiems ) metams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. bei per 4 ( keturis ) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti bausmės pradėti dirbti arba pradėti mokytis, ir šioje dalyje priimti K. P. atžvilgiu naują nuosprendį:
K. P. dėl kaltinimų nusikalstamomis veiklomis numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
K. P. skirtas kardomąsias priemonės - intensyvią priežiūrą bei asmens dokumento paėmimą panaikinti ir grąžinti jam asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) esančią byloje.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, panaikinant sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš K. P. bei nepilnamečio D. V. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 860,31 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš D. V. priteisti 196,97 euro turtinei žalai atlyginti, o kitą ieškinio dalį - dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” padarytos 2663,34 eurų turtinės žalos, palikti nenagrinėtą.
Pakeisti apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, kad D. V. jam inkriminuojamas nusikalstamas padarė su K. P. ir pripažinti, jog D. V. nusikalstamas veikas, už kurias atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o sugadino “ (duomenys neskelbtini)“ terminalo įrangą, priklausančią ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.