- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-173-593/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25064-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. D.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. D., pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityta visa ar iš dalies A. D. atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendį.
Šiuo nuosprendžiu taip pat kaltu pripažintas ir V. S. bei išteisintas R. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. D. nuteistas už tai, kad apgaule užvaldė svetimą turtą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susisiekė su V. S. ir nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti pinigus, V. S. paprašius R. L. leisti pasinaudoti jo banko sąskaita, A. D. 2023 m. birželio 21 d. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio „Volvo S80“ variklio galvutės pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju I. A., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti variklio detalę už 220 eurų, R. L. paprašius R. R. leisti pasinaudoti jos AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita bei pastarajai sutikus, sąskaitos numerį perdavus V. S., o pastarajam persiuntus A. D., kuris 2023 m. birželio 22 d. apie 08.44 val., pasinaudojo telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju I. A. ir nurodė pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. birželio 22 d. apie 09.26 val., I. A. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus pinigus 220 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią R. R., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, pinigus V. S. 2023 m. birželio 22 d. 09:55 val. ir 09:56 val. išgryninus banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) variklio detalės neišsiuntė, pinigų negrąžino tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir V. S. naudai įgijo I. A. priklausantį turtą – 220 eurų, padarydamas 220 eurų turtinę žalą.
2. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S. ir nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti pinigus, V. S. paprašius R. L. leisti pasinaudoti banko sąskaita, A. D. 2023 m. birželio 23 d. apie 18 val. socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą dėl automobilio „Volvo“ dyzelinio variklio purkštukų pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju M. B., pasinaudojęs „Messenger“ programėle melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti dyzelinio variklio purkštukus už 200 eurų, R. L. paprašius R. R. leisti pasinaudoti jos AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita bei pastarajai sutikus, sąskaitos numerį perdavus V. S., o pastarajam persiuntus A. D., kuris susisiekė su nukentėjusiuoju M. B., nurodė pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. birželio 23 d. apie 18.40 val. M. B. iš savo AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 200 eurų į nurodytą banko AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią R. R., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos jai 2023 m. birželio 22 d. 16.43 val., bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, „Volvo“ dyzelinio variklio purkštukų nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir V. S. naudai įgijo M. B. priklausantį turtą – 200 eurų, padarydamas 200 eurų turtinę žalą,
3. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, pastarajam paprašius T. J. leisti pasinaudoti jo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris, 2023 m. birželio 26 d. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio vairo (duomenys neskelbtini) pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) apie 9 val. 18 min., pasinaudojęs telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju D. G. melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti vairą už 350 eurų, nurodė pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. birželio 26 d. apie 10.58 val., D. G. iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 350 eurų į nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią T. J., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos T. J. pervedus į A. D. nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią (duomenys neskelbtini), vairo nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo D. G. priklausantį turtą – 350 eurų, padarydamas 350 eurų turtinę žalą,
4. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S., kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, V. S. paprašius Ž. P. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. birželio 27 d. apie 10.30 val. socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini), rado skelbimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) priekabos kablio pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs „Messenger“ programėle, susisiekė su nukentėjusiuoju A. D., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti priekabos kablį už 160 eurų, nurodė pinigus nukentėjusiajam pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. birželio 27 d. apie 10.58 val. pervedus A. D. iš savo AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 160 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 m. birželio 27 d. 11:06 val. V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, automobilio (duomenys neskelbtini) priekabos kablio nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei V. S. naudai įgijo A. D. priklausantį turtą – 160 eurų, padarydamas 160 eurų turtinę žalą,
5. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S., kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, V. S. paprašius Ž. P. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. birželio 29 d. socialiniame tinkle „Facebook“, rado skelbimą dėl automobilio Audi A6 C6 galinių žibintų pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) apie 17 val. 43 min. pasinaudojęs „Messenger“ programėle susisiekė su nukentėjusiuoju E. K., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti jam žibintus už 240 eurų, nurodė nukentėjusiajam pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. birželio 29 d. apie 10.58 val. E. K. iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 240 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 m. birželio 29 d. 18:39 val. V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, žibintų nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei V. S. naudai įgijo E. K. priklausantį turtą – 240 eurų, padarydamas 240 eurų turtinę žalą,
6. Be to, A. D. apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S., kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, V. S. paprašius Ž. P. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. birželio 28 d. socialiniame tinkle „Facebook“, rado skelbimą dėl automobilio „VW Passat“ purkštukų pirkimo, apie 15.16 val. pasinaudojęs telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju R. M., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti 4 purkštukus už 180 eurų, nurodė nukentėjusiajam pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. birželio 29 d. apie 11.45 val. pervedus iš D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) 180 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 m. birželio 29 d. 11:51 val. V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, žibintų nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei V. S. naudai įgijo D. M. priklausantį turtą – 180 eurų, padarydamas 180 eurų turtinę žalą,
7. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S., kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, V. S. paprašius Ž. P. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. birželio 30 d. socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini), rado skelbimą dėl automobilio AUDI A4 priekinio žibinto pirkimo, apie 12.09 val. pasinaudojęs telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju D. D., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti automobilio detalę už 300 eurų, nurodė pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. liepos 1 d. apie 13.07 val. D. D. iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 300 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 m. liepos 3 d. 10:58 val. V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, automobilio AUDI A4 žibinto nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei V. S. naudai įgijo D. D. priklausantį turtą – 300 eurų, padarydamas 300 eurų turtinę žalą,
8. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S., kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, V. S. paprašius Ž. P. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. birželio 25 d.. socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio „VW Tiguan“ automobilio lubų pirkimo, apie 13.29 val. pasinaudojęs „Messenger“ programėle susisiekė su nukentėjusiuoju L. L., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti automobilio VW Tiguan lubas už 180 eurų bei multimediją už 140 eurų, nurodė nukentėjusiajam pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. liepos 2 d. 14.31 val. L. L. pervedus iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 m. liepos 2. 15.43 val. V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, automobilio VW Tiguan lubų bei multimedijos nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei V. S. naudai įgijo L. L. priklausantį turtą – 320 eurų, padarydamas 320 eurų turtinę žalą,
9. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., 2023 m. birželio mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su V. S., kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, V. S. paprašius Ž. P. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. liepos 2 d. socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) turbinos pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) apie 18.12 pasinaudojęs telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju T. M., melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti automobilio detalę už 210 eurų, nurodė nukentėjusiajam pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. liepos 2 d. apie 21.05 val. T. M. iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 210 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią Ž. P., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 m. liepos 2 d. 21:11 val. V. S. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninus, automobilio „AUDI A3“ turbinos nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei V. S. naudai įgijo T. M. priklausantį turtą – 210 eurų, padarydamas 210 eurų turtinę žalą,
10. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2023 m. liepos mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, pastarajam paprašius T. M. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. liepos 6 d. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio galinių žibintų pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) apie 17.53 val. pasinaudojęs telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), susisiekė su nukentėjusiuoju R. M. melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti žibintus už 200 eurų, nurodė pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. liepos 7 d. apie 18.14 val. nukentėjusiajam R. M. pervedus iš draugės D. D. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į nurodytą banko sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią T. M., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, V. K. sąskaitą, kuri juos išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini), žibintų nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo R. M. priklausantį turtą – 200 eurų, padarydamas 200 eurų turtinę žalą,
11. Be to, A. D. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2023 m. liepos mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė surasti asmenį, į kurio sąskaitą pervesti pinigus, pastarajam paprašius T. M. leisti pasinaudoti jo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita pervedant į ją pinigus, pastarajam sutikus, sąskaitos numerį nusiuntė A. D., kuris 2023 m. liepos 7 d. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio vairo kolonėlės pirkimo, pasivadinęs vartotoju (duomenys neskelbtini) apie 16.49 val. pasinaudodamas programėle „Messenger“ susisiekė su nukentėjusiuoju J. N. melagingai žadant pristatyti automobilio detalę, žinant, kad detalė nebus pristatyta, sutarė parduoti vairo kolonėlę už 600 eurų, nurodė pinigus pervesti į jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. liepos 7 d. apie 17.14 val. nukentėjusiajam J. N. pervedus iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų į nurodytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią T. M., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos T. M. 2023 m. liepos 7 d. pervedė į V. K. sąskaitą, kuri juos išgrynino bankomate adresu (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. liepos 12 d. 14.58 val. pasinaudojęs telefonu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju J. N. ir nurodė likusius pinigus pervesti į kitą jo nurodytą sąskaitą, 2023 m. liepos 12 d. 12.27 val. J. N. iš savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 300 eurų į nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią E. T., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuriuos 2023 liepos 12 d. 14.22 val. bankomate išgryninus, vairo kolonėlės nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo J. N. priklausantį turtą – 600 eurų, padarydamas 600 eurų turtinę žalą.
12. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
13. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti nuteistojo A. D. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. (toliau – ir apeliantas) prašo sušvelninti bausmės dydį arba skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantas remiasi baudžiamuoju įstatymu bei teismų praktika ir nurodo, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o teismas, skiria bausmę vadovaudamasis specialiosios dalies sankcija ir bendrosios dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, dalyvavimo formą bei atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Pažymima, jog skiriant bausmę visoms aplinkybėms turi būti suteikiama vienoda teisinė reikšmė, o pasirinkta bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, proporcinga ir atitikti teisingumo principą.
14.2. Skunde nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas privalo motyvuoti skiriamą bausmę – tiek jos rūšį, tiek dydį. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir nurodo, jog pagal teisinės valstybės principus teismo sprendimas turi būti aiškus, suprantamas ir viešas, kad nė viena šalis ar proceso dalyvis neturėtų spėlioti, kodėl buvo priimtas toks, o ne kitoks sprendimas, motyvacija turi būti pilna ir nuosekli, atspindinti visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes pagal BK 54 straipsnį, įskaitant tiek kaltininko atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, kad sprendimo pagrindai būtų teisiškai tvirti ir proporcingi padarytai nusikalstamai veikai.
14.3. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad pagal BK 61 straipsnį teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti visus atsakomybę lengvinančius ir sunkinančius faktorius – jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – ir suteikti joms vienodą teisinę reikšmę, o įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi motyvuotai pasirinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, pagrindžiančiai paaiškindamas, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, taip užtikrinant bausmės individualizavimą ir proporcingumą padarytai nusikalstamai veikai.
14.4. Remiantis teismų praktika, apeliantas nurodo, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja, kad teismas parinktų kaltininko resocializacijai tinkamas bausmių rūšis ir dydžius, užtikrintų proporcingą ir teisingą bausmę bei laikytųsi teisingumo principo, kuris reikalauja tinkamai individualizuotos bausmės, atsižvelgiant į bylai reikšmingus kriterijus ir nusistovėjusią praktiką. Nurodoma, jog teisinga bausmė nustatoma vertinant objektyvias aplinkybes, subalansuojant skirtingų interesų santykį, ir visoms individualizuojamoms aplinkybėms turi būti suteikiama vienoda teisinė reikšmė, be jokios dominuojančios aplinkybės, kad būtų užtikrinta bausmės paskirtis ir proporcingumas.
14.5. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui dviejų metų laisvės atėmimo bausmę už nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, nepaisė teisingo bausmės skyrimo principų ir teismų praktikos, todėl bausmė buvo pernelyg griežta ir neproporcinga bylos aplinkybėms. Pažymima, kad pagal BK 54 straipsnį teismas turi vertinti visus bylos duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, kaltininko asmenybės ypatybes ir kitas aplinkybes, kad bausmė būtų adekvati ir proporcinga, o recidyvo buvimas turi būti vertinamas kartu su kitais individualizavimo kriterijais ir negali automatiškai lemti maksimalios bausmės, o teismas privalo aiškiai pagrįsti, kaip ši aplinkybė paveikė bausmės dydį, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
14.6. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismas savo motyvacijoje recidyvą nurodė kaip pagrindinę sunkinančią aplinkybę, tačiau nepaaiškino, kaip ji, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalos dydį, lėmė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, jog pagal teismų praktiką, vien recidyvo faktas negali automatiškai lemti maksimalios bausmės, o sprendime turi būti aiškiai parodytas ryšys tarp visų individualizavimo kriterijų ir skiriamos bausmės dydžio, kad būtų užtikrintas proporcingumas ir teisingumas. Apeliantas teigia, jog proporcingumo principas reikalauja, kad teismas skirdamas bausmę pasirinktų dydį, adekvatų nusikaltimo pavojingumui ir padarytai žalai, nepažeidžiant asmens teisių daugiau nei būtina; jis draudžia taikyti maksimaliai griežtą sankciją vien dėl įstatymo ribos, kai tai nesuderinama su bylos aplinkybėmis, ir numato, kad, esant galimybei, turi būti svarstomos alternatyvios priemonės, tokios kaip trumpesnė bausmė ar jos švelninimas, ypač kai žala yra nedidelė.
14.7. Apelianto teigimu, vienas svarbiausių argumentų dėl netinkamos bausmės dydžio taikymo šiame kontekste yra tai, kad padarytos žalos dydis ir nusikalstamos veikos pavojingumas iš esmės atitinka nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią BK numato tam tikrą bausmių skalę, suteikiančią galimybes ne tik laisvės atėmimo bausmei, bet ir lengvesnėms sankcijoms ar mažesniam laisvės atėmimo laikui. Nurodoma, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad recidyvo faktorius turi būti ne tik konstatuojamas, bet aiškiai motyvuojama, kaip jis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis lemia konkrečią bausmę, o be tokios motyvacijos teismas turėjo svarstyti galimybę skirti mažesnę ar švelnesnę sankciją, užtikrinant proporcingumą.
14.8. Apelianto nuomone, dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo įvertinti ne tik recidyvo reikšmę, bet ir visumą bylos aplinkybių: padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnių baudžiamųjų priemonių galimybę be proporcingumo principo reikalavimus, tokiu būdu aiškiai parodant, kad bausmės dydis ir jos pobūdis yra tinkami, proporcingi ir motyvuoti, atitinka teisės principus ir praktiką, o ne vien deklaratyviai konstatuojant recidyvą be pakankamo motyvuoto ryšio su dviejų metų laisvės atėmimo sankcijos pasirinkimui. Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju turi būti keičiamas paskirtos laisvės atėmimo dydis, t. y. mažinamas į proporcingesnį, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teismų praktiką, kurios esmė yra užtikrinti teisingą bausmės individualizavimą ir proporcingumą.
15. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti:
Atsiliepimas
15.1. Atsiliepime nurodoma, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas švelninti ar griežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę.
15.2. Prokuroras teigia, jog Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. D., įvertino jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
15.3. Atsiliepime pažymima, jog A. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anksčiau daug kartų teistas, taip pat teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų A. D., E. K., D. M., D. D., L. L., T. M. atžvilgiu, veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat nusikalto būdamas recidyvistas.
Atsiliepimas
15.4. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, jog parenkant bausmės rūšį bei jos dydį, turi būti įvertinamos ne tik nusikalstamų veikų metu egzistavusios aplinkybės, bet ir kiti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kurie Kauno apylinkės teismo buvo įvertinti pagrįstai. Prokuroro vertinimu, remiantis nuteistojo analogiškų nusikalstamų veikų darymu, matant, kad nuteistasis savo elgesio visiškai nekeičia, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo bausmę. Prokuroro nuomone, paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinkanti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jo asmenybės pavojingumą ir bausmės paskirtį, todėl pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę, nėra. Prokuroras teigia, jog jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis galima būtų nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
16. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti bausmę arba paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
17. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad A. D. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę ar pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo leidėjas nustatė, jog už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
19. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
20. Kauno apylinkės teismas įvertino tai, jog nustatyta A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo sistemingą teisės normų nepaisymą. Pažymėtina, jog praeityje A. D. teistas dvidešimčia teismo nuosprendžių, tame tarpe ir už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad teismo nuosprendžiais konstatuota A. D. kaltė padarius 18 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, iš jų 10, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 7 – BK 182 straipsnio 1 dalį ir 2 kartus – BK 182 straipsnio 4 dalyje. Taip pat jis buvo teistas ir už svetimo turto pasisavinimą (BK 183 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog A. D. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neišnykus ankstesniems teistumams, bendrininkaujant kartu su nuteistuoju V. S..
21. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padarytos veikos pavojingumas. Nuteistasis padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiems buvo padaryta 2980 eurų dydžio turtinė žala, kuri BK 182 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytina nedidelės vertės turtu. Nustatyta, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir po jos padarymo bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. D. per pastaruosius penkerius metus 19 kartų buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe 7 kartus už sukčiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nevengia daryti teisės pažeidimų ir veikti pagal tą patį nusikalstamo veikimo modelį, jo nusikalstami veiksmai yra nukreipti į finansinės naudos siekį, neteisėtą pasipelnymą, svetimą turtą, nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų.
22. Kauno apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. D. yra darbingo amžiaus asmuo, tačiau renkasi lėšas pragyvenimui gauti ne legaliu darbu, o neteisėta veikla. Iš „SoDra“ duomenų matyti, kad paskutinį kartą nuteistasis buvo oficialiai įsidarbinęs tik 2022 m. liepos 12-14 dienomis. Ankstesni jo darbo laikotarpiai taip pat buvo epizodiniai ir trumpalaikiai – trukę nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, daugiausia iki 2–3 mėnesių. Be to, nuo 2019 metų nuteistasis, kaip jau buvo minėta, ne kartą teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus, daugiausia už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis neturi susiformavusios stabilios darbinės patirties ar ilgalaikio teisėto pragyvenimo šaltinio. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis šiuo metu dirbtų ar gautų teisėtas pajamas. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog pagrindinis nuteistojo pajamų šaltinis yra nusikalstamų veikų darymas – sukčiaujant ar kitokiu būdu siekiant pasisavinti kitų asmenų turtą. Tokia nuteistojo elgesio tendencija rodo ne atsitiktinį nusikalstamą elgesį, o susiformavusį gyvenimo būdą, orientuotą į neteisėtą materialinės naudos gavimą, kas taip pat pagrindžia išvadą apie padidintą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
23. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo ankstesnių teistumų duomenys rodo aiškų nusikalstamo elgesio pakartotinumą ir sistemingą įstatymų nepaisymą. Byloje taip pat nenustatyta jokių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie jo elgesio pokyčius ar mažesnę naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Pažymėtina ir tai, kad už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų, tuo tarpu Kauno apylinkės teismas nuteistajam paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. nepilnai penkiais mėnesiais didesnę bausmę už įstatyme numatytą bausmės vidurkį (kuri yra 1 metai 7 su puse mėnesio). Taigi, spręsti, jog bausmė A. D. individualizuota neteisingai pagrindo nėra, ją skiriant, kaip jau buvo minėta pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė yra proporcinga padarytai veikai, pagrįsta ir jos švelninimui pagrindo nėra.
24. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairių rūšių bausmės – laisvės apribojimo (viena iš jų dėl vykdymo sąlygų pažeidimo vėliau buvo pakeista arešto bausme), ne kartą skirtos piniginės baudos (bylos duomenimis, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos), taip pat arešto bei laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistajam 2020 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau, kaip matyti iš aptartų duomenų, nei švelnesnės bausmių rūšys, nei bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistajam teigiamos įtakos nedarė bei neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos baudžiamosios atsakomybės priemonės nepasiekė bausmės tikslų ir nuteistojo elgesio nepakeitė, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra nuoseklus ir sistemiškas. Taigi, kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai parinko A. D. laisvės atėmimo bausmę, padaręs išvadą, jog su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepasieks bausmės tikslų.
25. Gynybos argumentai, jog nuteistasis pats ėmėsi veiksmų keisti savo elgesį – dirba, laikosi resocializacijos plano bei taip rodo norą gyventi sąžiningai – savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys iš esmės pasikeitė ar kad švelnesnė bausmės rūšis galėtų turėti jam teigiamos įtakos. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra analogiško ar panašaus pobūdžio, kurias jis sistemingai daro nuo 2019 metų, šiuo metu nuteistasis už analogišką veiką jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad ankstesnės, švelnesnės bausmės rūšys nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dirbti, laikytis nustatytos tvarkos ir vykdyti resocializacijos plane numatytas priemones yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir įprastas elgesys, kuris savaime nelaikytinas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį bei jų sistemingumą, nėra pagrindo manyti, kad švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas šiuo atveju pasiektų bausmės tikslus ar turėtų nuteistajam teigiamos įtakos.
26. Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė recidyvo aplinkybę. Iš nuteistojo A. D. teistumo duomenų akivaizdu, kad jis daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, visų pirma sukčiavimą, todėl Kauno apylinkės teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti nuteistojo recidyvą. Taip pat atmestini A. D. argumentai, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino konkrečios nusikalstamos veikos pobūdžio, jos pavojingumo, padarytos žalos dydžio, proporcingumo principo bei švelnesnių baudžiamųjų priemonių taikymo galimybių. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai aptarė visas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes ir motyvavo, kodėl būtent tokia bausmė nuteistajam yra skiriama. Pažymėtina ir tai, kad skiriant bausmę vertinama ne tik konkreti nusikalstama veika ir jos padarymo metu egzistavusios aplinkybės, bet ir kiti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įskaitant jo ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų pobūdį, bausmių vykdymo eigą bei tai, ar anksčiau taikytos baudžiamosios atsakomybės priemonės turėjo teigiamą poveikį jo elgesiui. Vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, savaime nepaneigia nuteistojo kaltės, nesumažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti taikant švelnesnę bausmę.
27. Pažymėtina, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai riboja asmens laisvę, skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir į viešąjį interesą – sistemingos sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos skatina nesąžiningų sandorių plitimą, mažina pasitikėjimą civiline apyvarta bei elektronine prekyba, sukelia materialinę žalą nukentėjusiesiems ir didina bendrą nesaugumo jausmą visuomenėje, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas. Todėl nuteistajam paskirta bausmė, įvertinus jos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, laikytina proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir atitinkančia baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.
28. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą už A. D. įvykdytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu skirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, pagrįstai taikytas dalinis bausmių sudėjimas, todėl spręsti, jog paskirtos bausmės (subendrinta bausmė) yra per griežta taip pat nėra jokio įstatyminio pagrindo.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. D. sudaro 52,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neturėjo nuolatinio darbo ir legalių pajamų šaltinio, šiuo metu taip pat nėra duomenų, jog jis dirbtų ar gautų legalias pajamas, taip pat į tai, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. D. valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.