Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro ( toliau – Užsieniečių registracijos centras ) teikimą dėl Senegalo Respublikos piliečio P. O. S. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau – ir Įstatymas ) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 5 punkto, 5 dalies 10 punkto pagrindais. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁷ straipsnio 1 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: 1) šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais; 2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę ( valstybes nares ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( lot. kraštutinė priemonė ) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Kaip minėta, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis Migracijos departamento prie LR VRM 2022-01-18 sprendimu Nr. 22S58552 įleistas į Lietuvos Respubliką, apgyvendintas VSAT prie LR VRM Pabradės Užsieniečių registracijos centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš teismui pateikto teikimo bei bylos nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip užsieniečio sulaikymo pagrindą nurodė, jog „jis Užsieniečių registracijos centro teritorijoje organizavo ir dalyvavo riaušėse, kurių metu užsieniečiai savo apgyvendinimo sektoriuje su plakatais ir šūksniais reikalavo laisvės, prieglobsčio, medikų dėmesio, vaistų ir susitikimo su Užsieniečių registracijos centro viršininku. Po viršininko bendravimo su užsieniečiais, pastarieji toliau nepakluso pareigūnų reikalavimams išsiskirstyti ir grįžti į savo gyvenamąsias patalpas bei pabandė jėga išversti pagrindinius vartus. Tokiais veiksmais užsienietis pažeidė Lietuvos įstatymus, Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl tokie veiksmai turi būti vertintini kaip keliantys pavojų viešajai tvarkai.“ Įstatymo 116 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas teikimą dėl užsieniečio sulaikymo nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau ir – ABTĮ ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai ( ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis ).

Kaip įrodymas apie P.O. S. dalyvavimą riaušėse prie bylos yra pateiktas VSAT prie LR VRM Apsaugos skyriaus specialisto M. P. 2022-02-07 tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad B sektoriuje apie 40 migrantų išėjo su plakatais, reikalaudami laisvės, prieglobsčio, medikų dėmesio, vaistų, susitikimo su Užsieniečių registracijos centro viršininku. Užsieniečiai po įspėjimo į savo gyvenamąsias patalpas neišsiskirstė , elgėsi agresyviai ir nevykdė pareigūnų reikalavimų, pradėjo rinktis prie B sektoriaus pagrindinių vartų, bandė juos versti. 28 užsieniečiai pagal pridėtą sąrašą ( tame tarpe ir P. O. S. ) buvo sulaikyti. Kaip minėta, užsienietis neigia dalyvavęs riaušėse. Nors neramumai Užsieniečių registracijos centro teritorijoje kilo 2022-02-07, iki bylos nagrinėjimo ( 2022-02-11 ) pareiškėjas nepateikė daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog P. O. S., kaip nurodyta teikime, organizavo ir dalyvavo riaušėse, o pateiktas tarnybinis pranešimas nepatvirtina šio fakto.

Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ( neįrodė ), kad užsienietis P. O. S. organizavo ir dalyvavo riaušėse, tuo pažeidė viešąją tvarką, yra asmuo keliantis grėsmę viešajai tvarkai, todėl teikimas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140¹⁷ str. 1 d., 113 str. 4 d., teismas

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl Senegalo Respublikos piliečiu P. O. S. prisistačiusio asmens sulaikymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.