- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2-2041/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HAGO“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities VMI, V. D.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „HAGO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies, kuria uždarajai akcinei bendrovei „HAGO“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-6431-578/2010 pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ir AB SEB banko ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „HAGO“, tretieji asmenys - Vilniaus apskrities VMI ir V. D., dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iškelti UAB „HAGO“ bankroto bylą, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Tačiau 2010 m. rugsėjo 13 d. ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė teismui pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad atsisako ieškinio iškelti bankroto bylą UAB „HAGO“. Nurodė, kad skola VSDF biudžetui sumokėta, pretenzijų atsakovui neturi.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2010 m. liepos 10 d. rezoliucija civilinę bylą Nr.B2-6431-578/2010 sujungė su civiline byla Nr.B2-6553-578/2010 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui UAB „HAGO“ dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo ieškovas AB SEB bankas reikalavo iškelti UAB „HAGO“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Ieškovas nurodė, kad suteikė atsakovui 5 000 000 Lt kreditą, tačiau atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009 m. rugsėjo 28 d. kreditavimo sutartį nutraukė. Tokiu būdu atsakovo įsiskolinimas AB SEB bankui sudaro 5 084 322,35 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje V. D., kuris prašė UAB „HAGO“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Avere“. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 5193,96 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi priėmė ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio atsakovui UAB „HAGO“ atsisakymą ir bylą nurodyto ieškinio dalyje nutraukė, tačiau iškėlė UAB „HAGO“ bankroto bylą, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Avere“.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal AB SEB banko ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo 2007 m. vasario 9 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr.1450708010055-21, kurios pagrindu, ieškovui 2009 m. rugsėjo 28 d. vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį, atsakovo skola ieškovui sudaro 5 084 322,35 Lt (b.l.74-130).
Vilniaus apskrities VMI viršininkas 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimus išieškoti iš atsakovo turto 68 687,28 Lt ir 72 003,38 Lt mokestines nepriemokas (b.l.168-169). 2010 m. liepos 20 d. atsakovas buvo skolingas valstybės biudžetui 153 719,14 Lt (b.l.167).
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo UAB „Švaros formulė“ naudai 5193,96Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l.204-205). 2010 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Švaros formulė“ perleido V. D. reikalavimo teisę į atsakovo 5193,96 Lt skolą (b.l.206-208).
Pagal UAB „HAGO“ balansą 2010 m. birželio 30 d. įmonės turtas ir gautinos sumos sudaro 10 932 128 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 371 857Lt (b.l.178-179). Tačiau atsakovo balanse 2010 m. birželio 30 d. neteisingai apskaityta skola AB SEB bankui, nes į balansą įtraukta tik negrąžinta kredito dalis ir nesumokėtos palūkanos iki kreditavimo sutarties nutraukimo. AB SEB bankui 2009 m. rugsėjo 28 d. vienašališkai nutraukus 2007 m. vasario 9 d. kreditavimo sutartį, atsakovas savo balanse 2010 m. birželio 30 d. turėjo apskaityti 5 084 322,35 Lt pradelstą skolą AB SEB bankui. Teisingai apskaičius skolą AB SEB bankui, atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų ne tik AB SEB bankui, Vilniaus apskrities VMI ir V. D., bet ir kitiems savo kreditoriams, įskaitant darbuotojus (ĮBĮ 4 str. 1 – 3 p. p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis vien šiais metais Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme atsakovui iškelta 11 civilinių bylų, iš kurių 4 dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad ir skolas moka ne pats atsakovas, o jas už atsakovą sumoka UAB „Netneta“ (b.l.189-193, 222, 236, 237). Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, UAB „HAGO“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
Skirdamas bankroto administratorių teismas pažymėjo, kad duomenų, jog siūlomų bankroto administratorių (UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, UAB „Avere“) kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms, teismas neturi. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį reikalavimą Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė teismui pranešimus, kuriais pritaria UAB „HAGO“ administruoti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ ir UAB „Avere“ (b.l.231-233). Tačiau pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą teisė skirti bankrutuojančiai įmonei administratorių priklauso teismui. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovavosi tiek pačių administruoti UAB „HAGO“ pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt ir, įvertinus administruoti UAB „HAGO“ pasiūlytų asmenų darbo patirtį ir krūvį, susipažinus su informacija apie jų baigtas ir vykdomas įmonių bankroto procedūras, UAB „HAGO“ bankroto administratoriumi nusprendė skirti UAB „Avere“ (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „HAGO“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti kelti UAB „HAGO“ bankroto bylą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nenurodė, kokia iš viso yra pradelsta skola ir kas ją sudaro, o skola bankui buvo apskaitoma tiek ilgalaikiuose, tiek trumpalaikiuose įsipareigojimuose, nes bendrovė tikėjosi, jog pavyks rasti kompromisą tęsiant kreditavimo sutartį. Tuo tarpu 2010 m. birželio 30 d. balanse nebuvo įtrauktos tik SEB banko ieškinyje nurodytos sankcijos, t. y. 70 623,64 Lt bauda ir 60 458,07 Lt delspinigių (viso 131 081,71 Lt), tačiau dėl šių sumų bendrovė jokių sąskaitų nėra gavusi ir neaišku, už ką jos paskaičiuotos. Be to, minėtos sumos skiriasi nuo AB SEB banko 2010 m. gegužės 19 d. įspėjime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų sumų, o su sankcijų paskaičiavimu atsakovas nesutinka.
2. Dalis banko skolos jau įeina į balanso eilutę „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“, o teismas šių sumų neatmetė ir, pridėdamas visą banko ieškinyje nurodytą sumą (5084322,35 Lt), nepagrįstai padidino skolą bankui 466 698,00 Lt suma, kuri jau buvo įtraukta prie „Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų“ (236 138,00 grąžintino kredito dalis ir 230 460,00 Lt palūkanų).
3. Eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ privalo būti nurodomos visos per visus metus mokėtinos sumos, tačiau tai nereiškia, kad šie įsipareigojimai jau pradelsti. Tuo tarpu spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo teismas privalėjo vadovautis įrodymais būtent apie pradelstus įmonės įsipareigojimus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Visgi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nėra nei tirta, nei nurodoma, kokie yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, nors UAB „HAGO“ pateikė visus duomenis tai įvertinti.
4. Pagal iki 2010 m. rugsėjo 17 d. pateiktus duomenis, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma yra 255 131,84 Lt, o prie šios sumos pridėjus įsiskolinimą bankui (255 131,84 + 5 084 322,35 Lt), gauta suma (5 339 454,19 Lt) neviršija pusės bendrovės turto vertės (10 932 128 Lt).
5. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nes nuo pat bylos iškėlimo teisme UAB „HAGO“ nuolat mažina savo skolą ir tai akivaizdžiai įrodo vieno iš ieškovų VSDFV Vilniaus skyriaus atsisakymas nuo ieškinio pažymint, jog UAB „HAGO“ sumokėjo visą skolą (34 571,94 Lt).
6. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme šiais metais buvo iškeltos civilinės bylos, tačiau nesiaiškino, kokia tų bylų situacija, baigtis, ar yra atsiskaityta su bylas iškėlusiais kreditoriais. Taigi tokia abstrakti informacija negali būti ir nėra pagrindu kelti bankroto bylą.
7. Pranešimą apie V. D. įtraukimą trečiuoju asmeniu UAB „HAGO“ gavo tik 2010 m. rugsėjo 16 d., t. y. vieną dieną iki teismo posėdžio, todėl atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į tokį trečiojo asmens prašymą ir buvo užkirsta galimybė taikiai užbaigti bylą šioje dalyje. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Švaros formulė“ dar nėra atsiėmusi dokumentų iš antstolio V. B., kuris tebėra šiai sumai areštavęs UAB „HAGO“ sąskaitą ir rezervavęs joje iš paslaugų pirkėjų gautą sumą.
8. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį UAB „HAGO“ gavo tik 2010 m. rugsėjo 27 d., t. y. paskutinę jos apskundimo termino dieną.
9. Pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „HAGO“ pateiktų įrodymų apie tai, kad užtikrinant vienintelio likusio ieškovo šioje byloje AB SEB banko reikalavimą, UAB „HAGO“ yra įkeitusi statinius ir kitą turtą, kurių vertė yra dvigubai didesnė už paimtą paskolą ir už dabar reikalaujamą grąžinti jos vertę (iš viso yra įkeista turto už 12 213 682 Lt). Tokiu būdu ieškovo reikalavimai yra visiškai apsaugoti, o tikslai siekiant likviduoti veikiančią įmonę, visiškai neaiškūs.
10. Iš atsakovo pateiktų įrodymų aišku, kad įmonė yra moki, o ieškovas turi galimybes spręsti civilinius skolinių įsipareigojimų santykius ir kitais būdais. Be to, šiuo metu viešbučių rinka jau atsigauna, sugrįžta seni klientai, atsigauna turizmo sektorius, todėl bendrovė mano, kad turi visas galimybes vykdyti įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies, kuria UAB „HAGO“ iškelta bankroto byla, spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas ilgą laiką vengė vykdyti įsipareigojimus pagal 2007 m. vasario 9 d. kreditavimo sutartį, todėl jau 2009 m. rugsėjo 28 d. ji buvo nutraukta, o bendras kredito gavėjo įsiskolinimas bankui 2010 m. birželio 21 d. buvo 5 084 322,35 Lt. Atitinkamai tai, kad ieškovui yra įkeista nekilnojamojo turto, nepaneigia fakto, jog egzistuoja atsakovo įsipareigojimai ne tik ieškovui, bet ir tretiesiems asmenims. Tuo tarpu tik inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovas ėmėsi veiksmų, kuriais labai nežymiai įvykdė įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui taip pat buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis, kuri patvirtina, jog įmonės finansinė padėtis ne gerėja, o blogėja. Atitinkamai, nors atsakovas nurodo, kad įmonė veikia kaip rinkos dalyvis, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad dėl tolimesnės įmonės veiklos tik didinami skoliniai įsipareigojimai bei vis daugiau trečiųjų asmenų nukenčia dėl nesavalaikio atsiskaitymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo V. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad formaliai vertinant UAB „HAGO“ mokumą, ji yra moki bendrovė, nes pradelsti įsipareigojimai (5 323 557,89 Lt) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (5 466 064,00 Lt), tačiau vertinant tikrąją UAB „HAGO“ finansinę padėtį, galima daryti vienareikšmiškas išvadas, jog UAB „HAGO“ yra nemoki bendrovė, nes skirtumą tarp pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir pusės į balansą įrašyto turto vertės sudaro labai nedidelis skirtumas lyginant su turto ir įsipareigojimų verte. Be to, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavė didžiausias UAB „HAGO“ kreditorius AB SEB bankas, o UAB „HAGO“ nuostolis už 2009 metus sudarė 983 009,00 Lt. Atitinkamai UAB „HAGO“ šiuo metu veiklos, susijusios su viešbučių veikla, nevykdo, o visas įmonės turtas išnuomotas UAB „Netneta“. Tuo tarpu išieškojimą neteismine tvarka yra pradėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija (150 760,05 Lt), o visas UAB „HAGO“ priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, įskaitant pinigines lėšas, yra areštuotas. Be to, atsakovas nevykdo įsipareigojimų savo darbuotojams (V. N., I. C., K. K.), kas sudaro atskirą pagrindą iškelti bankroto bylą. Atitinkamai pažymėtina, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. AB SEB bankui nutraukus kreditavimo sutartį su atsakovu, pastarasis įmonės balanse visą 5 084 322,35 Lt skolą privalėjo perkelti į trumpalaikius įsipareigojimus, o to nepadaręs pažeidė finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus bei tyčia piktavališkai iškreipė UAB „HAGO“ finansinius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Atitinkamai iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties aišku, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į AB SEB banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (T. 1, b. l. 74, 75), atsakovui UAB „HAGO“ bankroto bylą iškėlė būtent ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustačius įmonės nemokumą.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki, tačiau kartu būtina pažymėti, jog įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Tačiau iš skundžiamos nutarties aišku, kad, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisingai apskaičiavus skolą AB SEB bankui, atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir jų santykio su atsakovo turtu iš esmės nenustatinėjo, nors nagrinėjamu atveju tokią galimybę turėjo (T. 1, b. l. 172 – 179, 220 – 228 ir kt.). Atitinkamai, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, skundžiamoje nutartyje nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (T. 1, b. l. 179) negalima prilyginti pradelstiems įsipareigojimams, o dalis skolos ieškovui atsakovo balanse taip pat jau buvo atvaizduota kaip ilgalaikių skolų dalis ir finansinės skolos (T. 1, b. l. 179). Tuo tarpu, nors ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, jog UAB „HAGO“ 2010 m. spalio 25 d. yra skolinga 1 048 970,47 Lt (įskaitant delspinigius), tačiau iš šių duomenų nėra aišku, kokia dalis įsipareigojimų yra pradelsta, nes UAB „HAGO“ 2010 m. birželio 30 d. balanse nurodyta 160 681 Lt žemės išperkamoji vertė kaip ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis ir 36 957 Lt – kaip sukauptos palūkanos (T. 1, b. l. 179). Be to, apeliacinės instancijos teismui vertinat pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nustačius, kad pastarasis pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio iš esmės nenustatinėjo, dėl ko skundžiama nutartis naikintina, apeliacinės instancijos teismas šiuo metu negali imtis pirmosios instancijos teismo vaidmens nagrinėjant ir vertinant minėtą santykį, nes tai, visų pirma, privalo atlikti pirmosios instancijos teismas, kadangi, priešingu atveju, galėtų būti pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė į teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Atitinkamai šiuo metu kalbėti apie galimybės pateikti atsiliepimą į trečiojo asmens prašymą dėl įstojimo trečiuoju asmeniu (T. 1, b. l. 197 – 198) apribojimą ir dėl to pažeistas atsakovo teises nėra prasmės, nes visa tai turės įvertinti pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos UAB „HAGO“ iškėlimo.
Tiesa, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodė, kad vien šiais metais atsakovui iškeltos 11 civilinių bylų, iš kurių 4 – dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Tačiau tiek iškeltos civilinės bylos, tiek tai, kad skolas už atsakovą moka UAB „Netneta“, gali būti tik pagrindu konstatuoti atsakovo finansinius sunkumus, tačiau negali savaime reikšti įmonės nemokumo. Atitinkamai, nors tretysis asmuo V. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog atskirą pagrindą iškelti bankroto bylą UAB „HAGO“ sudaro tai, kad UAB „HAGO“ nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojams, tačiau, kaip jau minėta, bankroto byla pirmosios instancijos teisme buvo iškelta konstatavus UAB „HAGO“ nemokumą. Iš kitos pusės, iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad su visais darbuotojais šiuo metu atsakovas yra atsiskaitęs. Be to, atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo skolos UAB „Netneta“ ir UAB „Naigeda“ dėka yra toliau mažinamos (atsiskaityta su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, UAB „Logas“, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, UAB „VIYP“).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalis, kuria UAB „HAGO“ iškelta bankroto byla, naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos UAB „HAGO“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria priimtas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio atsakovui UAB „HAGO“ (į. k. 120942345) dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakymas ir byla nurodyto ieškinio dalyje nutraukta, palikti nepakeistą, o kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „HAGO“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.