Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas N. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro L. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. neteisėtai, tai yra neinformavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą bei nepateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, pažeisdamas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 35 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, ir VMI prie LR FM Viršininko 2013-06-25 įsakymo Nr. VA-36 punktą 9.5, kur nurodyta, kad kiti individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, siekdamas gauti pajamų, versliškai ėmėsi komercinės veiklos, o būtent laikotarpyje nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01, veikdamas tyčia, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, 98 atvejais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. Įsakymu Nr. 497 Dėl krovininių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių, patvirtintų Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 7 p. nuostatas, kuriame nurodyta, kad „Vykdyti krovinių tarptautinius vežimus už atlyginimą gali vežėjai, turintys nustatytos formos licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, ir kurių transporto priemonės turi atitinkamą licencijos kortelę“, neteisėtai pasinaudodamas UAB "A. M. transportas" turimomis licencijomis kortelėmis tarptautiniams pervežimams automobiliams kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) N. R. kaip fizinis asmuo vykdė krovinių tarptautinius vežimus už atlyginimą, neturėdamas patvirtintos licencijos ir iš šios veiklos gavo – 38100 Eur pajamų.

Kaltinamasis N. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog jis iš seniau yra pažįstamas su A. M. kuris turi transporto įmonę ir verčiasi teikdamas įvairias transporto pervežimų paslaugas. Kurio tai pokalbio metu jam A. M. pasakė, kad automobilių gabenimas dideliais tralais tapo nerentabilus ir jis nebežino ką toliau reikia daryti su šiais pervežimais. Jo žmona, tuo laiku nuosavybės teise turėjo keletą automobilių ir tralų, kuriais buvo galima vežti iki keturių automobilių, tačiau neturėjo licencijos šiai veiklai, o A. M. turėjo tik didžiuosius tralus kuriais buvo galima vežti iki 9 lengvųjų automobilių ir licenciją šiai veiklai. Pokalbio metu buvo nuspręsta, kad A. M. išsinuomos iš jo žmonos jos turimus automobilius ir priekabas, kuriais galima vežti iki 4 lengvųjų automobilių, o N. R. rūpinsis jų technine priežiūra. Taip pat pokalbio metu A. M. buvo kilusi mintis kurti bendrovės padalinį, kuris užsiimtų automobilių pervežimais mažais tralais, nes vežant mažais tralais, galima greičiau ir operatyviau įvykdyti klientų užsakymus ir šio padalinio vadovu skirti jį. 2017 m. po to, kai buvo pasirašytos jo žmonos turimų automobilių ir priekabų nuomos sutartys, A. M. jas perėmė ir pradėjo jais teikti automobilių pervežimo paslaugas. Jis taip pat būdavo supažindinamas su teikiamomis paslaugomis ir žinodavo, kada koks automobilis vyksta pagal A. M. bendrovės užsakymą ir kada automobiliai neturi darbo. Jis su pažįstamais seniau teikė automobilių pervežimo paslaugas ir dauguma asmenų, kurie verčiasi automobilių prekyba Marijampolės apskrityje, pažinojo jį ir kreipdavosi į jį su prašymais parvežti ar nuvežti automobilius tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Matydamas, kad A. M. juo pasitiki, kad išsinuomoti automobiliai pastoviai nėra apkrauti darbu, tad jis nusprendė pats, A. M. nežinant, priimti užsakymus iš užsakovų ir juos vykdyti o gautas pajamas pasilikti sau, jas naudojant kurui, vairuotojų atlyginimams, o kas likdavo pasiimdavo pats. Jis pats asmeniškai duodavo nurodymus vairuotojams iš kur paimti ir kur nuvežti automobilius ir jis pats asmeniškai atsiskaitydavo už darbą su jais, apie tai nežinant A. M.. Atlygį iš užsakovų paimdavo jis, arba jo nurodymu vairuotojai, kurie vėliau gautus pinigus perduodavo jam. Dėl kratos metu jo vietoje rastų "Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių" (CMR), kurie atspauduoti UAB "A. M. transportas" spaudu ir kitų dokumentų susijusių su pervežimais, paaiškino, kad šie rasti dokumentai susiję su jo organizuotais ir įvykdytais automobilių pervežimais, apie kuriuos nežinojo A. M. ir, už kurių pervežimus jis asmeniškai gavo pajamų. Tam, kad A. M. nesužinotų, kad buvo vykdomi pervežimai, jis šių dokumentų A. M. neperdavė. Kadangi CMR nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, tad jų pastoviai būdavo pas vairuotojus, jie būdavo užantspauduoti bet neužpildyti. Jis vairuotojams sakydavo, kad kada paims automobilį pervežimui reikia tikslai užpildyti jo VIN, šalį iš kurios paimtas automobilis, šalį į kurią vežamas automobilis, savo kaip vairuotojo rekvizitus, o kitus rekvizitus gali užrašyti kokius nori, tad teigti, kad CMRe nurodytas užsakovas yra tikras jis negali. Vieno automobilio parvežimas iš Europos ar nuvežimas į Europos šalį užsakovams kainuodavo ne mažiau kaip 150,00 Eur. Ši kaina nepriklausydavo nuo šalies iš kurios ar į kurią būdavo vežama. Dėl kratos metu rastų CMR kuriuose nurodytas maršrutas Lietuvoje, parodė, kad atskirai už automobilio pervežimą Lietuvos teritorijoje atlygis nebūdavo imamas, kadangi būdavo taip, kad automobilis būdavo parvežamas iš Europos ir iškraunamas Marijampolėje, po to kitą dieną ar kitu laiku, nuvežamas pervežimo užsakovui. Šiam pervežimui Lietuvoje būdavo išrašomas kitas ,,Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis" ir kaip jau minėjo už šitą pervežimą atlygis nebūdavo imamas. Pervežimus vykdydavo tie vairuotojai kurių vardai ir pavardės nurodyti "Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose" ir jie buvo vykdomi tomis datomis, kuris nurodytas CMRuose. Jo žmona J. R., apie jo vykdomus pervežimus nieko nežinojo ir jokiais pervežimais nesidomėdavo ir nesirūpindavo, viskuo rūpinosi jis. Jis suvokia, kad pasinaudodamas A. M. pasitikėjimu, pasinaudodamas tuo, kad A. M. išsinuomojo jo žmonos turimus automobilius ir priekabas, išėmė jiems licencijas verstis krovinių pervežimu, jis vykdė veiklą neįsteigęs įmonės ir iš šios veiklos gavo pajamų. Padaręs nusikalstamą veiką nuoširdžiai gailisi, pasižada padengti savo veiksmais padarytą žalą valstybės biudžetui (4 tomas, b.l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Iš 2018-12-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad buvo atlikta N. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu fiksuoti N. R. ir A. M. pokalbiai patvirtina galimai apgaulingą A. M. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą bei N. R. galimai neteisėtą veiklą (1 tomas, b.l.131-135).

Iš 2018-05-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu išimtas N. R. telefonas bei kompiuteris (1 t., b.l.143-144).

Iš 2018-12-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2017-08-11 per kratą N. R. veiklos vykdymo vietoje Vasaros g. 24B, Marijampolė paimtame kompiuteryje DELL Inspiron 2221 ser. Nr. GX6F0X1 esantys dokumentai galimai susiję su N. R. vykdyta automobilių pervežimo veikla atspausdinti ir pridėti prie apžiūros protokolo. Atspausdintuose dokumentuose užfiksuota informacija, kur reikia pristatyti ar paimti automobilius ir kokius veiksmus atlikti nuvykus į paskirties vietą (1 tomas, b.l.145-175).

Iš 2018-02-28 apžiūros protokolo matyti, kad N. R. veiklos vykdymo vietoje, kratos metu paimti dokumentai, susiję su vykdytais krovinių pervežimais (2 tomas, b.l.2-116).

2018-03-15 apklausiant liudytoju BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais A. M. parodė, kad jo vadovaujama UAB "A. M. transportas" pagrindinė veikla - krovinių pervežimas tarptautiniais maršrutais. Jis vadovauja bendrovei, kurioje dirba apie 200 darbuotojų, turi 85 vilkikus, 17 didelių autovežių, kuriais galima vežti iki 9 lengvųjų automobilių, šia veikla užsiima daugiau kaip 15 metų. UAB "A. M. transportas" turi licenciją verstis šia veikla. 2016 m. vykdant veiklą pastebėjo, kad tapo sunku, klientų reikalaujamais terminais užpildyti didžiuosius tralus automobiliais ir juos pervežti klientų norimais maršrutais. Automobilių pervežimas dideliais autovežiais tapo nerentabilus. Jis buvo pažįstamas su N. R., žinojo, kad jis turi mažųjų autovežių, kuriais galima vežti iki 5 lengvųjų mašinų, tad kažkurio tai pokalbio metu buvo sutarta, kad jis išsinuomos jo žmonai nuosavybės teise priklausančius autovežius ir jo vadovaujama bendrovė vykdys veiklą jais. Taip pat jam buvo kilusi mintis kurti bendrovės padalinį, kuris užsiimtų automobilių pervežimais mažais tralais, nes vežant mažais tralais, galima greičiau ir operatyviau įvykdyti klientų užsakymus, nes tokių užsakymų nuolatos daugėjo. Šio padalinio vadovu norėjo paskirti N. R.. 2017 m. buvo pasirašytos automobilių, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kurios nuosavybės teise priklausė J. R., nuomos sutartys. Tyrimui buvo pateikti prašomi dokumentai, patvirtinantys, kad bendrovės apskaitoje yra užregistruoti duomenys apie įvykdytus pervežimus ir atsiskaitymą už juos. Jis, kaip bendrovės vadovas, bendrovėje užsiima bendrovės strategija, naujų rinkų paieška, veikiančių sutarčių vykdymu ir pats asmeniškai ne visą laiką gali sukontroliuoti visus jo bendrovės nuosavybės teise turimais ir išsinuomotais automobiliais vykdomus pervežimus. Atsakydamas į klausimą, dėl apklausos metu parodytų A. M. vadovaujamos bendrovės spaudais patvirtintų 2017 m. išrašytų Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių automobiliams kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kurie, kratų metu pas N. R., paaiškino, kad N. R. per jo pasitikėjimą ir jam nežinant, šiais jo bendrovės išsinuomotais iš N. R. žmonos automobiliais, vykdydavo veiklą pervežant automobilius klientų norimais maršrutais. Jis pripažįsta, kad jis kaip bendrovės vadovas, neužtikrino, kad bendrovės išsinuomoti automobiliai būtų naudojami tik bendrovės veikloje ir jais įvykdyti pervežimai būtų įtraukti į bendrovės apskaitą. Apie šiuos pervežimus jam, kaip bendrovės vadovui, nebuvo žinoma ir jis apie juos sužinojo po atliktų kratų pas N. R. iš jo. Po to kai jis sužinojo apie vykdytus pervežimus, išsiaiškino, kad atlyginimo bendrovė vairuotojams už šiuos atliktus reisus nemokėjo, su vairuotojais atsiskaitydavo N. R. (3 tomas, b.l. 168-169).

Liudytoja G. Š. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiaja finansininke dirba nuo 2008 m. Jai apskaitą tvarkyti padeda dvi apskaitininkės: A. S., kuri pagrinde veda bendrovės kasą ir tvarko su tuo susijusius pirminius dokumentus, bei atsakinga už darbuotojų priėmimą ir atleidimą, ir V. M., kuri išrašinėja PVM sąskaitas, suveda į apskaitą gautas PVM sąskaitas. Ji, kaip vyriausioji finansininkė, yra atsakingą už visą apskaitos tvarkymą, tad reikalui esant atlieka ir apskaitininkių darbą, bei pateikia visas reikalingas deklaracijas ir pažymas valstybės įgaliotoms institucijoms. Atsakydama į klausimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir pil. N. R. bei jo žmonos J. R. ūkinių komercinių santykių, nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" ir N. R., o vėliau R.sudarė jų nuosavybės teise turėtų krovininių automobilių nuomos sutartis, pagal kurias UAB "A. M. transportas" išsinuomoja krovininius automobilius ir juos naudoja bendrovės veikloje. Kada tiksliai buvo sudarytos sutartys ir kokie automobiliai buvo išsinuomoti G. Š. dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Ji tyrimui yra pateikusi visas nuomos sutartis, kuriose ir yra nurodyti visi duomenys susiję su automobiliais. Vairuotojai, kurie dirba su šiais automobiliais, yra įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini)". Kas konkrečiai duoda nurodymus vairuotojams kur važiuoti ir kokias užduotis atlikti, kurie dirba su minėtais išsinuomotais automobiliais ji nežino (3 tomas, b.l. 163-164).

2018-09-13 specialisto išvadoje Nr.04/12-2-3-9633 ,,Dėl UAB (duomenys neskelbtini)ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „A. M. transportas“ laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 110 Tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, kurie rasti kratos atliktos pas pilietį N. R. veiklos vietoje), UAB „A. M. transportas“ (direktorius A. M.) įtraukė į apskaitą ir laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 Vokietijoje mokesčiui už kelius pirkimui iš viso 4574,08 Eur pagrįsti panaudojo laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-08-29 įmonės DKV EURO SERVICE Baltikus UAB vardu išrašytas 7 sąskaitas faktūras, kuriose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine ir kiekine išraiška) neatitinka tikrovės bei laikotarpiu nuo 2017-03-03 iki 2017-08-04 mokėjimo nurodymais pagrindė iš viso 3321,91 Eur apmokėjimą įmonei DKV EURO SERVICE, pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine ir kiekine išraiška) neatitinka tikrovės (tarptautines krovinių pervežimo paslaugas suteikė ne UAB „A. M. transportas“), tai nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 str. 1 d., kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ reikalavimų (7, 8, 9, 12, 13 priedai). Todėl pagal minėtų 7 sąskaitų faktūrų rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo (2 tomas, b.l.124-132).

2018-09-14 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-9670 ,,Dėl N. R. ūkinės finansinės veiklos" konstatuota, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini) vardu išrašytus Tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, kurie rasti 2017-08-11 kratos metu N. R. veiklos vietoje ir nurodyti 2017-12-18 Apžiūros protokole, liudytojo N. R. 2018-03-26 liudytojo apklausos protokolą nustatyta, kad pilietis N. R. tarptautiniams krovininių automobilių transportavimui laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytus Tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius 254 automobilių pervežimams, už kuriuos užsakovai sumokėjo iš viso 38100 Eur. Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d. nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo. Pilietis N. R. laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 vykdė veiklą ir 98 atvejais gavo pajamų iš viso 38100 Eur už krovinių tarptautinius vežimus paslaugas neinformavo mokesčių administratoriaus, t. y. neįsiregistravo individualios veiklos mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į piliečių liudytojų apklausos protokolus, jeigu parodymų duomenimis pilietis N. R. laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 vykdė veiklą ir gavo pajamų, tai pilietis N. R. tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė: Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 40 str., kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 27 str. 1 d. nuostatų, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, t.y.: 2017 m. Metinė pajamų deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas, t. y. deklaravo mažiau 13 eilutėje taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamoms pajamoms – 38100 Eur individualios veiklos apmokestinamų pajamų už suteiktas krovinių tarptautinių vežimų paslaugas, 24 eilutėje pajamų mokesčio sumą nuo pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. tarifą – 1905 Eur pajamų mokesčio, bei 2017 m. Metinės pajamų deklaracijos priede Individualios veiklos pajamos (forma (duomenys neskelbtini)) nedeklaravo V6 stulpelyje - 38100 Eur individualios veiklos apmokestinamų pajamų už suteiktas krovinių tarptautinių vežimų paslaugas, V10 stulpelyje 38100 Eur apmokestinamų pajamų. Pagal 2018-08-21 atspausdintą išrašą iš CIS kompiuterinės duomenų bazės VMI – Duomenys apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad pilietis N. R. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė per elektroninę deklaravimo sistemą 2017 m. Metinėje pajamų deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas, t. y. deklaravo mažiau 13 eilutėje taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamoms pajamoms – 38100 Eur individualios veiklos apmokestinamų pajamų, 24 eilutėje pajamų mokesčio sumą nuo pajamų, apmokestinamų taikant 5 proc. tarifą – 1905 Eur, bei 2017 m. Metinės pajamų deklaracijos priede Individualios veiklos pajamos (forma (duomenys neskelbtini)) nedeklaravo V6 stulpelyje - 38100 Eur individualios veiklos apmokestinamų pajamų, V10 stulpelyje 38100 Eur apmokestinamų pajamų. Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX-2535 2 str. 8 p. nurodyta, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys – <...> asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys)“, 10 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad „asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“ (2016-06-29 Nr. XII-2508 galioja nuo 2017-01-01), t. y.: laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-30 nepriskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų) iš viso – 5657,85 Eur (38100x50 proc.x29,7 proc.). Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pilietis N. R. laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-08-30 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir padarė nuostolį iš viso 7 562,85 Eur (1905+5657,85) už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, tai: valstybės biudžetui iš viso 1 905 Eur gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso – 5657,85 Eur (38100x50 proc.x29,7 proc.) socialinio draudimo įmokų (3 tomas, b.l. 64-71).

Iš 2018-11-29 mokėjimo nurodymo Nr.946179 matyti, kad N. R. VMI pervedė 3000 Eur sumą, nurodydamas įmokos kodą 6930 (3 t., b.l.145).

Iš 2018-12-05 mokėjimo nurodymo Nr.946495 matyti, kad N. R. VMI pervedė 4563 Eur sumą, nurodydamas įmokos kodą 6930 (3 t., b.l.153).

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš BK straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda nustačius tam tikrus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Teismų praktikoje, siekiant atskleisti versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu – stambaus masto (500 MGL) – kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Tačiau, turint galvoje versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvimą N. R. veikoje, nes jis versliškai ėmėsi komercinės veiklos, siekdamas gauti pajamų, neturėdamas leidimo tokiai veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent: laikotarpyje nuo 2017-02-01 iki 2017-08-01 neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, neteisėtai pasinaudodamas UAB "A. M. transportas" turimomis licencijomis kortelėmis tarptautiniams pervežimams automobiliams, jis kaip fizinis asmuo, vykdė krovinių tarptautinius vežimus už atlyginimą, neturėdamas patvirtintos licencijos ir iš šios veiklos gavo – 38100 Eur lėšas. Todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Jis yra kaltas ir baustinas.

BK 202 str. 1 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 straipsnio 1 dalis).

N. R. sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo teismo skirti mažesnę baudą, nes augina tris mažamečius vaikus, VMI sumokėjo visą paskaičiuotą mokestinę prievolę (7 600 Eur), todėl šiuo metu 1883 (50 MGL) sumokėti neturi galimybių (4 tomas, b.l. 43).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe vertintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą Valstybės biudžetui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 tomas, b. l. 14-18).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma BK 202 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Skirtina prokuroro siūlomo dydžio bauda, BK 47 str. 3d. 3p. redakcija galiojusi iki 2017-10-06, tai yra nusikalstamos veikos padarymo metu. Taip pat taikytinas ir MGL dydis galiojęs veikos padarymo metu-37,66 eur.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 50 MGL (1838,5 eurų 50 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą privalu pateikti teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš N. R. namų paimtą sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais ir segtuvą su rankraštiniais įrašais, bei iš darbo vietos paimtą vizitinę kortelę ir įvairius dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRK Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžinti.

Paaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas