Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-04-19, apie 10.03 val., būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas ir nesumokėjęs prasinešė 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „Grant“, kurio vertė 16,99 eurų, ir 5 poras kojinių už 14,45 eurų. Tokiais savo veiksmais P. A. vagystės būdu pagrobė smulkaus svetimo turto už 31,44 eurus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu P. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Už ATPK 50 straipsnio pažeidimą numatyta piniginė bauda arba administracinis areštas, t. y. sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog P. A. buvo paskirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – administracinis areštas ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos parinktos nuobaudos rūšimi. Kaip matyti iš pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l. 8-10), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne kartą baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir dėl vagystės. Už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus P. A. buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos ir administracinis areštas, tačiau nė vienos iš jam skirtų baudų nėra sumokėjęs. Taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio P. A. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Todėl nagrinėjamu atveju tam, kad būtų užkardyti daromi administraciniai teisės pažeidimai, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesukelia abejonių dėl parinktos nuobaudos rūšies.

P. A. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad su drauge augina dukrelę, kurią jam kartais palieka prižiūrėti. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad P. A. paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą ir P. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.