Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-81-109/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-06
Bylos Nr.
2A-81-109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
G. N.
Trečiasis asmuo
D. A., A. G., A. P., P. A. U., Valstybės įmonės „Registrų centras“
Advokatai
Kristina Česnauskienė, Jonas Skalskas
Civilinė byla Nr. 2A-81-109/2011Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.10; 121.15; 121.18; 121.21
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Drąsutis StralkusKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. J., atsakovo G. N. atstovui advokatui Jonui Skalskui, tretiesiems asmenims D. A., A. G., trečiojo asmens A. P. U. atstovėms advokatei Kristinai Česnauskienei ir V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens P. A. U. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-311-52/2010 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. N. su trečiaisiais asmenimis D. A., A. G., P. A. U., Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialu, Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, 2010-03-25 patikslintu ieškiniu prašydamas: įpareigoti atsakovą G. N. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį į teisiškai registruotą pirminę būklę pagal 1999-03-30 kadastrinius matavimus (sumažinti priestato (1a1ž) užstatymo plotą iki 15,50 kv. m.; atstatyti priestato (1a1ž) šiaurės rytų sienoje buvusį langą; atstatyti priestato (1a1ž) galinėje sienoje buvusį langą; atstatyti stogo nuolydį, jį sumažinant pietryčių dalyje ir atremiant ant buvusios medinės horizontaliosios sijos, įrengiant statybos techninius reikalavimus atitinkančią stogo dangą; panaikinti paklotą nuotėkų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3); įpareigoti atsakovą G. N. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą – t1, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu nevykdant – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą - tl, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, dėl to patirtas išlaidas išieškant iš G. N.. Ieškovas nurodė, kad atlikus patikrinimą namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog G. N., neturėdamas nustatyta tvarka parengto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, savavališkai vykdo jam priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies statybos darbus. Minėtas gyvenamasis namas, nekilnojamojo turto registre buvo registruotas pagal 1999-03-30 kadastrinius duomenis. Palyginus jo (t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 1999-03-30 kadastrinius duomenis su 2007-09-04 atliktais kadastrinių matavimų duomenis, buvo nustatyta, kad G. N. savavališkai atliko eilę statybos (rekonstrukcijos) darbų. Atsižvelgiant į tai, 2007-09-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė atsakovui savavališkos statybos aktą Nr. 4-RSS-10, kuriame užfiksavo savavališkai atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbus. Po minėto savavališkos statybos akto surašymo, kai kurie savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti. Liko nepašalinti šie darbai: priestato (la1ž) užstatymo ploto padidinimas iki 18,03 kv. m.; nebuvo atstatytas priestato (1a1ž) šiaurės rytų sienoje anksčiau buvęs langas; nebuvo atstatytas priestato (1a1ž) galinėje sienoje buvęs langas; į pradinę padėtį neatstatytas stogo nuolydis; nebuvo panaikinta savavališkai paklota nuotėkų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3. Be to, po savavališkos statybos akto Nr. 4-RSS-10 surašymo paaiškėjo, kad G. N., ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos, savavališkai pastatė tvorą – t1, t2, t3, t4 (2 t. b. l. 169-171).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu (3 t. b. l. 26-31) ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-03-25 patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą G. N. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį į teisiškai registruotą pirminę būklę pagal 1999-03-30 kadastrinius matavimus (sumažinti priestato (1a1ž) užstatymo plotą iki 15,50 kv. m.; atstatyti priestato (1a1ž) šiaurės rytų sienoje buvusį langą; atstatyti priestato (1a1ž) galinėje sienoje buvusį langą; atstatyti stogo nuolydį, jį sumažinant pietryčių dalyje ir atremiant ant buvusios medinės horizontaliosios sijos, įrengiant statybos techninius reikalavimus atitinkančią stogo dangą), kitoje dalyje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-03-25 patikslintą ieškinį atmetė.

Dėl reikalavimo atstatyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo dalį teismas pažymėjo, kad G. N. neginčija aplinkybės, jog siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, jam priklausančioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje buvo atlikti tam tikri statybos darbai (t. 3, b. l. 8-10; 15-24), tačiau atsakovo manymu, jam priklausančios gyvenamojo namo dalies statybos darbai yra einamojo remonto pobūdžio, be to, juos atlikus nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, taip pat galiojančių teisės aktų reikalavimai. Teismas rėmėsi byloje esančia rašytine medžiaga, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/65755 duomenimis (T. 1 ir T. 2) ir nustatė, kad G. N. jam priklausančioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje atliko statybos darbus, kurie yra užfiksuoti 2007-09-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akte Nr. 4-RSS-10 (T. 1, b. l. 29-30). Kadangi savavališkos statybos aktas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka apskųstas, nebuvo ginčijamas jo teisėtumas, teismas laikė, kad jis yra galiojantis, turintis juridinę galią dokumentas, kuriuo teismas privalo remtis. Be to, vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., 2007-09-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktas Nr. 4-RSS-10 laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Kad G. N. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbai yra savavališko pobūdžio liudija ir VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2007-09-10 išvada Nr. 3256, kurioje nurodyta, kad atsakovas nėra pateikęs priestato (1a1ž) užstatymo ploto padidinimo bei naujos pastogės patalpos 2-6 (21,02 kv. m. ploto) įrengimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, dėl ko, nėra galima įregistruoti naujų kadastrinių matavimų duomenų (T. 1, b. l. 12; VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/65755, T. 2, b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į anksčiau nurodytų statybos darbų apimtį ir pobūdį, bei rėmėsi statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skr. 9 p. nuostatomis, dėl ko padarė išvadą, kad atsakovas atliko jam priklausančios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies rekonstrukciją. Gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas projektas bei teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skr.). Teismas sprendė, kad atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projekto, taip pat įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, savavališkai atliko sekančius statybos darbus: padidino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priestato (1a1ž) užstatymo plotą nuo 15,50 kv. m. iki 18,03 kv. m.; panaikino priestato (1a1ž) šiaurės rytų sienoje buvusį langą; panaikino priestato (1a1ž) galinėje sienoje buvusį langą; pakėlė stogą ir virš priestato esančioje pastogėje įrengė patalpą 2-6 (21,02 kv. m. ploto) (CK 4.103 str. 1 d.).

Dėl savavališko naujos nuotėkų linijos su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3 paklojimo teismas pažymėjo, kad civ. byloje Nr. 2-00311-52/2010 nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų atlikęs nurodytus veiksmus. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/65755 (T. 3, „Vandentiekio tinklai“) medžiaga liudija, kad visi namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) vandentiekio tinklai buvo įrengti 1978 m. Jokių pažeidimų, susijusių su naujų vandentiekio linijų klojimu bei naujų kanalizacijos šulinių įrengimu, nenustatė ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, t. y. nurodyto pobūdžio pažeidimai nebuvo užfiksuoti 2007-09-24 savavališkos statybos akte Nr. 4-RSS-10 (T. 1, b. l. 29-30). Kitų statinių kadastro duomenų formoje (VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/65755, T. 2, b. l. 15-17) nurodyta, kad kanalizacijos šulinių - k1, k2 ir k3 statybos pradžia yra 1960 m., o pabaiga yra 2003 m. Atsakovas G. N. 2010-04-21 pateiktame atsiliepime nurodė, kad 1993-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jam įsigyjant 55/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, minėti kanalizacijos šuliniai jau buvo įrengti (T. 3, b. l. 8-11). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad atsakovas G. N., namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) būtų paklojęs naują nuotėkų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3 (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą teismas nurodė, kad iš byloje pateikto 2007-09-04 VĮ „Registrų centras“ statinių išdėstymo plano (T. 1, b. l. 16), taip pat pateiktų fotonuotraukų (T. 1, b. l. 117-120) matyti, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) juosia medinių tašelių tvora. Minėta tvora yra pažymėta VĮ „Registrų centras“ namų valdos techninės apskaitos knygoje (VĮ „Registrų centras“ namų valdos techninės apskaitos knyga, b. l. 60-61) bei įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 10-11). Ieškovas 2010-03-25 patikslintame ieškinyje teigia, kad minėtą tvorą atsakovas G. N. pastatė savavališkai (T. 2, b. l. 169-171). Tačiau remiantis statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis, sklypo (ar jo dalies) tvora – ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių, vytelių, karčių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m. yra priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių. I grupės nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei statinio projektas, nei statybos leidimas (statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 p.). Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiojo asmens P. A. U. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 34-37) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyje, kuria nepatenkintas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą G. N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą – t1, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, ir įpareigojimo panaikinti paklotą nuotekų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais – k1, k2 ir k3 ir priimti naują sprendimą, ieškinio reikalavimus šioje dalyje patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą - t1, t2, t3, t4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) tariamai juosia medinių tašelių tvora, kuri yra pažymėta VĮ „Registrų centras“ namų valdos techninės apskaitos knygoje bei įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Ieškovas 2010-03-25 patikslintame ieškinyje nurodė, kad minėtą tvorą atsakovas G. N. pastatė savavališkai (T. 2, b. l. 169-171), tai yra nurodyta ir 2007-09-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. 4-RSS-10 (T. 1, b. l. 29-30) 8 punkte. Pagal byloje esančius (duomenys neskelbtini), statinių išsidėstymo planus (1954 m., 970 m., 1993 m., 1999 m., 2001 m., 2007 m.) sklypo forma ir dydis, kuriame pavaizduoti statiniai, nubraižyti akivaizdžiai skirtingo dydžio ir konfigūracijos: šiuo metu sklypas yra užtvertas taisyklingos keturkampio formos medine tvora su betono pamatais. Teismas neteisingai nustatė, kad naujos tvoros įrengimui nereikalingas statybos leidimas ir projektas. Teismas vadovaujasi Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis, kur numatyta, kad sklypo (ar jo dalies) tvora - ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių, vytelių, karčių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m. yra priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių; I grupės nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei statinio projektas, nei statybos leidimas (statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 p.). Iš byloje esančių įrodymų (nuotraukų, kadastro duomenų), paaiškinimų akivaizdu, kad tvora yra medinių lentų, su stacionariais betono išlietais pamatais, todėl toks įrenginys negali būti priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Aplinkybę, kad atsakovas G. N. tvorą statė neteisėtai, be jau minėtų įrodymų, patvirtina Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-04-03 raštas Nr. 11-11-225-296, kuriame nurodoma, kad G. N. nereaguoja į teisėtus valstybės institucijos reikalavimus ir toliau savavališkai tveria tvorą faktiškai neišsprendus sklypo ribų teisinių ginčų (b. l. 111); valstybės įmonės Registrų Centro Kauno filialo 2007-09-11 rašte (b. l. 17) nurodyta, kad naujai atžymėta tvora t1, t2, t3, t4, kanalizacijos šuliniai k1, k2, k3. Šie teismo argumentai prieštarauja byloje nustatytiems faktams ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo D. A. pati pripažino, kad „tvoras pakeitėm“. G. N. naudojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuris nėra suformuotas ir neperduotas atsakovui nei nuosavybės, nei nuomos teise. Atsakovas, neturėdamas valstybės patikėtinio - Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimo, neteisėtai tvora užstatė valstybinę žemę. Atsakovas, vykdydamas statybą be žemės savininko leidimo, be žemės nuosavybę patvirtinančio dokumento, reikalingos dokumentacijos, statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo 3 ir 12 str. reikalavimus, tačiau teismas nepagrįstai to nenustatė, ir tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Atsakovas savo veiksmais pažeidė ne tik statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, bet ir trečiojo asmens interesus, nes tretysis asmuo pretenduoja atsikurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau aptverdami tvora ir tuo užimdami faktiškai didesnį plotą, apribojo šias galimybes.

2. Dėl reikalavimo panaikinti savavališkai paklotą naują nuotekų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais. Teismas nepagrįstai nurodo, kad byloje tariamai nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, įrodančių, kad atsakovas G. N. savavališkai paklojo naują nuotekų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais – k1, k2 ir k3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas jokių pažeidimų, susijusių su naujų vandentiekio linijų klojimu bei naujų kanalizacijos šulinių įrengimu, nenustatė, nes tariamai, nurodyto pobūdžio pažeidimai nebuvo užfiksuoti 2007-09-24 savavališkos statybos akte Nr. 4-RSS-10. Šie pažeidimai buvo fiksuoti. 2007-09-24 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. 4-RSS-10 (T. 1, b. l. 29-30) 8 punkte yra nurodyta, kad yra naujai atžymėtos tvoros t1, t2, t3, t4 ir kanalizacijos šuliniai k1, k2, k3. Minėtas savavališkos statybos aktas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka apskųstas, nebuvo ginčijamas jo teisėtumas, todėl jis yra galiojantis, turintis juridinę galią dokumentas, kuriuo teismas privalo remtis, šis aktas yra oficialus dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią. Teismas nepagrįstai nesivadovavo aktu šioje dalyje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, parengtoje UAB „Geosoma“ ginčo kanalizacijos šulinių ir tvoros statybos pradžios - pabaigos metai nurodyti 2003 m., todėl teismo motyvai, kad nuotekų linija įrengta 1978 m. ir duomenų apie naujai įrengtus kanalizacijos šulinius nėra - neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams. Teismas vadovaujasi atsakovo G. N. 2010-04-21 atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad 1993-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jam įsigyjant 55/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, minėti kanalizacijos šuliniai jau buvo įrengti. Pirmosios distancijos teismas teigia, kad ieškovas nurodytą atsakovo teiginį paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas nepagrįstai atsakovo atsikirtimų įrodinėjimo naštą perkelia ieškovui. Pagal suformuotą teismų praktiką, įrodinėti aplinkybes turi teigiantis, o ne neigiantis. Atsakovas neįrodė, kad 1993-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ir ginčo kanalizacijos šulinius, t. y. jog jie buvo pirkimo-pardavimo sutarties objektu ar bent įvardyti kaip pagrindinio daikto priklausiniai. Kanalizacijos šuliniai pastatyti valstybinėje žemėje, be žemės Statybos įstatymo 23 str. 1 d. bei STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p., minėtiems statybos darbams atlikti yra būtinas statybos leidimas. Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijose įtvirtinti du savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai - statinio (įrenginio) pertvarkymas arba statinio (įrenginio) nugriovimas.

Atsakovas G. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti (3 t. b. l. 42-44). Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą išvadą, jog pripažinti, kad atsakovas G. N. savavališkai paklojo vietinę nuotekų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais negalima, nes „nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų atlikęs nurodytus veiksmus“. Oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vandentiekio tinklai, o tuo pačiu ir vietinė nuotekų linija su kanalizacijos šuliniais, įrengta 1978 m., o atsakovas dalį namo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1993-11-16. Atsakovas, nebūdamas namo savininku, 1978 m. negalėjo savavališkai įrengti vietinės nuotekų linijos su trimis kanalizacijos šuliniais. Teismas priėmė visiškai teisėtą ir teisingą sprendimą, pripažindamas, kad atsakovas neįrengė vietinės nuotekų linijos su trimis kanalizacijos šuliniais. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai teisingai vadovavosi tuo, kas yra pažymėta VĮ „Registrų centras“ namų valdos techninės apskaitos knygoje. Be to, VĮ „Registrų centras“ NTR tvora įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl teismas visiškai teisėtai ir teisingai atmetė ieškovės reikalavimą dėl tvorų nugriovimo. Visiškai nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad tvora yra ne I gr. nesudėtingas statinys. Šiai aplinkybei patvirtinti apeliantas nepateikia jokių įrodymų. Būtina pabrėžti, kad tik dėl skundiko P. U. nuolatinių skundų iki šios dienos negalima iš valstybės išsipirkti žemės.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas – panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (t.3, 48-49 b.l.). Atsiliepime nurodoma, kad teismo argumentai, jog tvora yra priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių ir jai nereikalingas nei statinio projektas, nei statybos leidimas prieštarauja teisės aktams. Atsakovas G. N. savavališkai (neparengęs supaprastinto statinio projekto ir negavęs savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyto statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, raštiško pritarimo, be to, neturėdamas apskrities viršininko, kaip žemės valdytojo, raštiško sutikimo pastatęs tvorą, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.2 ir 12.4 reikalavimus. Dėl to ginčijama teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir atsakovas turėtų būti įpareigotas pašalinti visus savavališkos statybos padarinius.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė ir trečiojo asmens P.A. U. atstovės apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas ir tretieji asmenys D. A., A. G. apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens atstovės apeliacinio skundo ribas, įvertins tik apeliacinio skundo argumentus ir pasisakys tik dėl tų pirmosios instancijos teismo dalių, kurios skundžiamos apeliaciniu skundu (CPK 320 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl ginčo tvoros statybos atitikties statybos teisės aktų norminiams reikalavimams

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo tvora yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, šiai tvoros statybai nereikalingas statybos projektas ar leidimas, todėl nėra jokio pagrindo tvoros statybą pripažinti savavališka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtina išsiaiškinti ar kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas registruota tvora (unikl. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tas pats statinys, dėl kurio dalies statybos teisėtumo vyksta ginčas. Tvoros, kuri registruota nekilnojamojo turto registre, statybos pabaigos metai nurodyti 1930 m (T.I, 10 b.l.). Sklypo forma, kurią juosė nuo 1930 m. pastatyta tvora, pagal VĮ Registrų centras kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 duomenis buvo kitokia nei yra dabar. Tai patvirtina skirtingais laikotarpiais kitę sklypo formos duomenys (Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.I, 1 b.l.; T.II, 7,8 b.l.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 duomenis atsakovas tvora yra užtvėręs teritoriją, kurios forma akivaizdžiai nesutampa su jo namų valdai priskirtu sklypu (Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.II, 7-8 b.l.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje kyla ginčas ne dėl nekilnojamojo turto registre registruotos tvoros (unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios statybos metai 1930, ir kuri šiuo metu realiai nėra išlikusi, o dėl kitos tvoros, kurią statė jau atsakovas, statybos teisėtumo. Kad tvoros dalį, kurios statybos teisėtumą ginčija ieškovas, statė atsakovas patvirtina tai, jog jo namų valdai 1995 m. priskirto žemės sklypo forma ir ribos (Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.I, 1 b.l.; T.II, 7 b.l.) nesutampa su 2008 m. nustatytais tvoros dalies, kuri baigta statyti 2003 m., duomenimis (Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.I, 1 b.l.; T.II, 8, 15-16 b.l.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje yra duomenų, kad atsakovas kompetentingų institucijų buvo įspėtas, jog savavališkai netvertų tvoros ir ją išardytų (T.I, 111 b.l.; Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.II, 4 b.l.). Be to, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad tvora statyta labai neseniai, o ne 1930 m. (T.I., 117-120 b.l.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tvoros dalis, dėl kurios statybos teisėtumo vyksta ginčas, nėra 1930 m. pastatytos tvoros dalis. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tvoros dalis, dėl kurios statybos teisėtumo vyksta ginčas, yra įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Antra, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tvoros statybai nereikėjo statybos projekto ar leidimo, nes ne aukštesnė nei 1,8 m tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Tvoros dalys t1, t2, t3 ir t4, dėl kurių statybos teisėtumo vyksta ginčas, pastatytos 2003 m. (Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.II, 15-16 b.l.). Byloje esantys raginimai atsakovui nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, patvirtina, kad ją statė būtent atsakovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net jeigu pagal STR 1.01.07:2002 pripažinus, kad ginčo tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, tai nereiškia, kad atsakovas neturėjo gauti statybos leidimo tvoros statybai. Pagal STR 1.01.07:2002 I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ne privačiame žemės sklype, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, kuriame pastatyta ginčo tvora nėra atsakovo nuosavybė, todėl jos statybai savaime turi būti taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Kadangi tvoros t1, t2, t3 ir t4 dalių įrengimui taikomi II grupės statiniams taikomi reikalavimai, tai pagal STR 1.01.07:2002 12.4.2 punktą turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, o pagal 12.4.3 punktą buvo būtinas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 punkte, pritarimas. Byloje nėra duomenų, kad įrengdamas tvoras t1, t2, t3 ir t4 dalis, atsakovas šių reikalavimų laikėsi, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas šias tvoros dalis įrengė neteisėtai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas savavališkai pastatė tvoros dalį – t1, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas - atsakovas įpareigotinas per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą – t1, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu nevykdant – leistina Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą - tl, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, dėl to patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Dėl paklotos nuotekų linijos su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3 statybos atitikties statybos teisės aktų norminiams reikalavimams

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog 2007-09-24 savavališkos statybos akte Nr. 4-RSS-10 yra konstatuota, kad nuotekų linija su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3 pastatyta neteisėtai. Visų pirma, šiame akte iš viso nėra užsimenama apie nuotekų liniją (T.I, 29-30 b.l.). Antra, akto 8 punktas nėra skirtas savavališkos statybos pažeidimams aprašyti, be to, jame tik nurodyta, kad yra naujai atžymėti kanalizacijos šuliniai k1, k2 ir k3. Savavališkos statybos pažeidimai yra aprašomi akto 7 punkte, kuriame yra aprašyti tik gyvenamojo namo statybos pažeidimai. Duomenų apie padarytus kanalizacijos šulinių statybos pažeidimus savavališkos statybos 2007-09-24 akte Nr.4-RSS-10 nėra. Tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Be to, pažymėtina, kad Kadastro ir registro byloje Nr.20/65755 aiškiai užfiksuota, jog kanalizacijos šuliniai pradėti statyti 1960 m., o baigti 2003 m. (Kadastro ir registro bylos Nr.20/65755 T.II, 15-17 b.l.). Duomenų, kad ginčo kanalizacijos šuliniai būtų įrengti kitoje vietoje, nei buvo pradėti statyti 1960 m., byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtintas statybos normas „Miestų ir gyvenviečių sodybos RSN 151-92“ miestuose neleidžiama privačiose namų valdose įrengti lauko tualetų. Todėl jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, o atsakovas įpareigotas nugriauti nuotekų liniją su trimis kanalizacijos šuliniais - k1, k2 ir k3, jam tektų įsirenginėti lauko tualetą, o, kaip minėta, tai draudžia teisės aktai. Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Patenkinusi vieną iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas - įpareigoti atsakovą G. N. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą – t1, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu nevykdant – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą - tl, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, dėl to patirtas išlaidas išieškant iš G. N., ir šioje dalyje ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą G. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą – t1, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu nevykdant – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą tvorą - tl, t2, t3, t4, esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, dėl to patirtas išlaidas išieškant iš G. N..

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Jolita CirulienėGintautas Koriaginas