Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. liepos 22d., skirtingais laiko tarpais, veikdamas įvairių sudėčių organizuotose grupėse kartu su A. N., A. B., R. S. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei su Marijampolės pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, laisvės atėmimo bausmę atliekančiais M. Z., S. Ž. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotų grupių nariais, turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto su jais susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR), siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į VFR nepažįstamiems jos piliečiams ir, prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais, sąmoningai klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą – pinigines lėšas, o I. V. kartu su M. Z. organizavo prekybą žmonėmis bei pats tiesiogiai pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę juos verbavo ir sudarė sąlygas jų gabenimui į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, o būtent:

laikotarpiu nuo 2012 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. sausio 30 d., veikdamas organizuota grupe kartu su A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N. siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, iš D. A., kuris šiuo metu atlieką bausmę VFR, gavo nukentėjusiojo R. S. kontaktinį telefono numerį ir iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paskambino ir neįvardindamas tikrojo susitikimo tikslo, pasiūlė susitikti šalia parduotuvės „Agurkėlis“, esančios adresu Vytauto g. 72, Dotnuva, Kėdainių r., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, ten atvykęs automobiliu laukė I. V. ir A. N., kurie atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodami apgaulę pasiūlė gerai apmokamą darbą VFR, neįvardindami tikrojo darbo pobūdžio, o nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir praėjus kelėtai dienų po susitikimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, telefonu su nukentėjusiuoju susisiekęs tyrimo metu nenustatytas asmuo jam nurodė tos pačios dienos 10 val. ryto ateiti prie parduotuvės Agurkėlis“, esančios adresu Vytauto g. 72, Dotnuva, Kėdainių r., nukentėjusiajam nurodytu laiku atvykus į nurodytą vietą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „VW PASSAT“, valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį R. S. į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas R. S. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 13 d., veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, kartu su A. N. atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t.y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei žinodamas apie A. N. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą grasinimą fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, A. N. suorganizavo nukentėjusiojo V. S. susitikimą prie prekybos centro „Maxima“, esančio adresu Basanavičiaus g. 93 Kėdainių mieste, kuomet I. V. ir A. N., atvykę automobiliu „OPEL ZAFIRA COMFORT DTI“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nurodė V. S. važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną bei laiku nukentėjusiajam atvykus į iš anksto nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kėdainių mieste, R. S. automobiliu „OPEL ZAFIRA“ VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai nenustatyti, nugabeno nukentėjusįjį į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusįjį nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti. Be to, jis kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2013 m. kovo 22 d. susisiekęs telefonu su Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z., užmaskuota forma bendrai sutarė organizuoti žmonių verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti, o šiam tikslui pasiekti abu nutarė, kad tarpusavyje turi susisiekti organizuotos grupės nariai A. N. ir Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Ž., kurie, vykdydami jų bendrą susitarimą, atrastų žmones, reikalingus nusikalstamų veikų darymui, po ko A. N. ir S. Ž. 2013 m. balandžio 1 d. susisiekus telefonu ir įvykdžius bendrus I. V. ir M. Z. nurodymus, A. N., atlikdamas savo užduotį, iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, bei po jo, t. y. A. N. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. balandžio 2 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. A. N. įvykusio susitikimo metu šalia prekybos centro „IKI“, esančio adresu Tilto g. 2, Kėdainiai, nukentėjusiajam padavė 300 eurų kelionei bei tuo pačiu nurodė autobuso vairuotojo, neturėjusio tyčios padaryti nusikalstamą veiką, telefono numerį, su kuriuo susisiekus nukentėjusysis bus nuvežtas į VFR, V. S. įvykdžius A. N. nurodymą, t. y. telefonu susisiekus su autobuso vairuotoju, 2014 m. balandžio 4 d. apie 11 val. nukentėjusysis iš autobusų stoties, esančios adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, mikroautobusu buvo nugabentas į VFR, po ko A. N. apie nukentėjusiojo išgabenimą telefonu informavo S. Ž., tokiu būdu A. N. perleidus nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, šis atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, toliau telefonu iki 2013 m. balandžio 6 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, bendrininkams pasinaudojant V. S. pažeidžiamumu, panaudojant grasinimus organizavo nukentėjusiojo verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad jam 2013 m. kovo 22 d. susisiekus telefonu su Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. Z. ir užmaskuota forma bendrai sutarus verbuoti, gabenti asmenis nusikalstamoms veikoms –sukčiavimams VFR daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, organizuotos grupės nariai A. N., A. L., A. B., Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Ž., vykdydami šį bendrą jo ir M. Z. susitarimą, kiekvienam iš jų atliekant savo užduotį, siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A. L. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, iki 2013 m. gegužės 3 d., iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę pasiūlė poilsį VFR, o nukentėjusysis, patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį ir nupirkęs bilietus į autobusą vykstantį maršrutu Ryga-Štutgartas, kartu su A. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iš Kėdainių miesto nuvežė į Kauno autobusų stotį, adresu Vytauto pr. 24, Kaunas, kur tą pačią dieną įsodino į autobusą ir apie 16 val. išgabeno į VFR, po ko A. N., atlikdamas savo užduotį, gavęs informaciją iš A. B. apie nukentėjusiojo išgabenimą, telefonu informavo I. V., o šis – M. Z., kuris turimą informaciją perdavė S. Ž., tokiu būdu A. N. perleidus nukentėjusįjį S. Ž. kontrolei, šis atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, toliau telefonu iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui, taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, bendrininkams pasinaudojant A. G. pažeidžiamumu, organizavo nukentėjusiojo verbavimą, gabenimą nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams VFR daryti.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, A. N. iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo, bei po jo, t. y. A. N. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų grasinimų fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. gegužės 20 d. A. N. paskambino telefonu nukentėjusiajam ir nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, o I. V., siekdamas bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdamas savo užduotį, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., rūpinosi nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtos transporto priemonės paieškomis ir, radęs automobilį „AUDI A4“, Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), jį perdavė R. S., kuris 2013 m. gegužės 26 d. apie 5 val. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini)., iš ten minėtu automobiliu jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, perdavęs transporto priemonę R. S., sudarė sąlygas gabenti V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. S., A. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, vykdydamas bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR, siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, kartu su A. N., siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų, atlikdami savo užduotį, iš anksto žinodami apie nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumą, t. y. apie nukentėjusiojo sunkią materialinę padėtį dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, sunkią nukentėjusiojo žmonos A. S. sveikatos būklę dėl nėštumo bei žinodamas apie A. N. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kėdainių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą grasinimą fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, jeigu šis ateityje atsisakys važiuoti į VFR daryti nusikaltimų, 2013 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kartu su A. N. nuvyko pas V. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jam nurodė važiuoti į VFR daryti nusikalstamų veikų, tokiu būdu užverbavo nukentėjusįjį, po ko I. V. 2013 m. liepos 20 d. apie 19 val. R. S. perdavė nukentėjusiojo V. S. gabenimui skirtą automobilį „AUDI A4“, Didžiosios Britanijos valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. 2013 m. liepos 21 d. apie 7 val. 30 min. ryto atvykęs prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ten jį nugabeno į VFR, kur kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai, pasinaudodami nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, išnaudojo nusikalstamų veikų darymui, taip jis, veikdamas šios sudėties organizuota grupe, pasinaudodamas V. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusįjį bei, perdavęs transporto priemonę R. S., sudarė sąlygas gabenti V. S. į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su A. N., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai grasindami panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu, vertė jį perduoti didesnį nei prievolės apimtis turtą, t. y. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, jis ir A. N. susitikimo, vykusio šalia parduotuvės „Cento“, esančios adresu Lukšio g. 1A, Kėdainiuose, su K. J. metu, pastarajam davė 250 Lt asmens dokumentui, reikalingam vykimui į VFR susitvarkyti, tačiau nukentėjusiajam duotus pinigus panaudojus ne pagal paskirtį, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., telefonu pareikalavo skolą grąžinti bei tuo pačiu metu, siekdami sau materialinės naudos, bendrais veiksmais panaudodami psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju, iš pastarojo pareikalavo dar 1 000 Lt, kuriuos per du kartus šalia prekybos centro „Maxima“, esančio adresu J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, nukentėjusysis perdavė A. N. 2013 m. gegužės 9 d. apie 10 val. 250 Lt reikalaujamos skolos ir dalį –150 Lt prievolę viršijančios sumos per A. N. nurodytą tarpininkę, neturėjusią tyčios padaryti nusikalstamą veiką, L. N. ir dalį prievolę viršijančios sumos – 800 Lt – 2013 m. gegužės 17 d. apie 19 val. pačiam A. N..

Be to, jis kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 1,3543 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), bendrą nedidelį kiekį – 1,0996 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių: 0,4765 g kanapių dalių su jose esančia delta-9-tetrahidrakanabiniolio koncentracija 11,4% ir 0,6231 g kanapių dalių su jose esančio delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija 8,8%, nedidelį kiekį 4 vnt. psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo ir 21 vnt. – 4,9797 g bendro svorio psichotropinės medžiagos – MDMA tablečių, kuriose yra nedidelis kiekis – 1,9419 g (39,0%) gryno MDMA, kol visas neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min. rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Be to, jis kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. liepos 22 d., neturėdamas leidimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas šaunamiesiems „A“ kategorijos ginklams: 9 mm kalibro automatinį dujinį pistoletą „Zoraki mod.914“, su savadarbiu būdu panaikintu numeriu, skirtą šaudyti 9 mm P.A.K. dujiniais bei garsiniais šoviniais, su išsukta kanalo pertvara, leidžiančia iš pistoleto šaudyti, ir pistoletiniais 9 mm kalibro P.A. šoviniais, bei 16 vnt. pirmos ir 3 vnt. antros grupės šaudmenų, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliniams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašą, priskiriami „B“ kategorijos šaudmenims, o būtent: 16 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm pistoletinius šovinius su gumine kulka „9mm PA, OZK“, kurių maksimali kulkos kinetinė energija yra 35 J, skirtų šaudyti pistoletams su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5 J, 3 vnt. – 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis iki 2013 m. liepos 22 d. 15 val. 30 min., kol šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai atliktos kratos metu.

Kaltinamasis I. V. 2013 m. liepos 22 d. buvo laikinai sulaikytas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 22 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamasis I. V. turi ryšių užsienyje, iki suėmimo nedirbo, yra nevedęs, taip pat įvertinęs kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsė kaltinamajam I. V. suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu.

Kaltinamojo I. V. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Gynėja nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog I. V. turi ryšių užsienyje, todėl laikytina, kad teismas, konstatuodamas, kad I. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo, rėmėsi prielaidomis. Gynėja pažymi, kad kaltinamasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, iki sulaikymo gyveno faktinėje šeimoje, augino mažametę dukrą, buvo registruotas darbo biržoje, todėl yra pagrindas teigti, kad kaltinamasis yra susijęs stipriais socialiniais ryšiais, kurie galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo sumažina iki minimumo. Gynėjos teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis I. V. gali daryti naujus nusikaltimus, kadangi pateikta teismui įkalinimo įstaigos charakteristika patvirtina, jog kaltinamasis I. V. charakterizuojamas teigiamai. Gynėjos įsitikinimu, kaltinamojo I. V. atžvilgiu pakanka taikyti švelnesnę kardomąją priemonę –užstatą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo (kaltinamojo) kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų K. J., V. S., liudytojų A. S., T. M., A. K. ir kitų parodymai, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo protokolai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad kaltinamasis darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju I. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų bei apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis anksčiau yra teistas užsienio valstybėje ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Iki suėmimo I. V. nedirbo, yra nevedęs, todėl laikytina, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Be to, nors skunde gynėja teigia, kad byloje nėra duomenų, jog I. V. turi ryšių užsienyje, tačiau, atsižvelgiant į I. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, galima pagrįstai manyti, jog jis ryšių užsienyje turi. Apeliacinis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam I. V. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinis teismas pažymi, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog kaltinamasis I. V. turi deklaruotą gyvenamą vietą, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, turėjo faktinę šeimą, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

Kaip minėta, apygardos teismas taip pat pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. I. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, I. V. inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti veikiant organizuota grupe, buvo gerai iš anksto suplanuoti, vykdyti Lietuvos ir užsienio valstybėse. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai susiję su nelegalių pajamų gavimu, yra savanaudiško pobūdžio, be to, kaip jau minėta, I. V. iki sulaikymo niekur nedirbo, anksčiau buvo teistas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis I. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, o skundo argumentas dėl tokios išvados nepagrįstumo atmestinas. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio I. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas I. V., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam I. V. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinis teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo I. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.