Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Byla Nr. ATP-222-166/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
ATP-222-166/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11402-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-222-166/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11402-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., paskiriant galutinę nuobaudą 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2013-07-02 apie 14.00 val., Kareivių g. 11A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas į priekį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

R. G. 2013-07-02 apie 14.00 val., Kareivių g. 11A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, kuriuo metu apgadinta kita transporto priemonė, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes nebuvo administracinio pažeidimo įvykio bei neįrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė. Taip pat prašoma byloje skirti autotechninę ekspertizę, išreikalauti iš policijos darbuotojo R. G. automobilių apžiūros metu padarytas skaitmenines nuotraukas; teismo posėdyje apklausti liudytoją V. G.; prijungti prie bylos specialisto išvadą, skirti administracinę bylą žodiniam nagrinėjimui teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinėje byloje nebuvo nustatytos visos svarbios sprendimui priimti aplinkybės, nesurinkti būtini įrodymai, kurie paneigtų teismo išvadas. Pasak apelianto policijos darbuotojas tyčia nerinko įrodymų apie įvykį, nesinaudojo specialias žinias turinčiais specialistai, o vadovavosi anoniminio asmens rašteliu, kaip įrodymų, surašant protokolą. Pažymima, kad nebuvo surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. G. buvimą įvykio vietoje, o į bylą pateikti įrodymai, vienareikšmiškai paneigia R. G. buvus minėtoje vietoje. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog išvados apie autoįvykį ir apgadinimus patvirtina įvykio metu nustatyti automobilių apgadinimai bei jų apgadinimo mechanizmas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. skunde prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamu teismo nutarimu bei apeliaciniu skundu, nutarė, jog nėra tikslinga šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pastebėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. G. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra nukentėjusiosios, policijos pareigūno parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Nors apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo buvimą įvykio vietoje, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo teiginiu, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl pažeidėjo kaltumo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatant pažeidėjo kaltę buvo remtasis ne tik anoniminiu rašteliu, tačiau ir kitais faktiniais duomenimis, būtent visų byloje faktinių duomenų pagrindas leidžia teismui daryti priešingą išvadą, nei nurodo pažeidėjas. Atliekant byloje tyrimą automobiliai Hyundai Terracan ir Audi 80 buvo sugretinti ir apgadinimai iš esmės sutapo be to, ant pažeidėjo džipo buvo likusių raudonos spalvos dažų (spalva atitinka nukentėjusiosios automobilio spalvą). Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog išvados apie autoįvykį ir apgadinimus patvirtina įvykio metu nustatyti automobilių apgadinimai bei jų apgadinimo mechanizmas, tačiau aukštesnės instancijos pažymi, kad užfiksuotas sugadinimų pobūdis sugretinus automobilius iš esmės sutampa, o atsižvelgiant į tai, kad liudytojas palikęs raštelį, nurodė, jog būtent pažeidėjo automobilis trinktelėjo į nukentėjusiosios automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo, leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent R. G. automobiliu Hyundai Terracan atsitrenkė į automobilį Audi. Pastebėtina, kad apeliantas kritikuoja policijos pareigūno R. G. parodymus, abejoja jo kompetencija, mano, kad pareigūnas tyčia nerinko įrodymų apie įvykį, tačiau tokie apelianto teiginiai vertintini kaip subjektyvi pažeidėjo nuomonė, kuri neatitiko jo lūkesčių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančius jog policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar bandytų vienaip ar kitaip kenkti pažeidėjui. Priešingai, policijos pareigūnas R. G. nurodė, jog nei nukentėjusiosios nei pažeidėjo R. G. nepažįsta. Aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūno R. G. kompetencija bei jo parodymų teisingumu. Be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad aptariamas įvykis yra susietas su kitų asmenų kerštu pažeidėjui, tačiau teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šių teiginių pagrįstumą. Taip pat apelianto iškeltos versijos, jog jo automobilio apgadinimai atsirado dar iki įvykio, nepatvirtina jokie įrodymai. Vis tik apelianto keliamos įvairios versijos, aukštesnės instancijos teismo vertintinos tik kaip bandymas išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, R. G. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą laikyti niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys