Vilniaus apygardos teismo nutartis

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys R. M., J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Prašyme pažymėta, kad pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jos tėvų yra toks, jog tėvai atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, vaiko motina atsisako priimti siūlomą pagalbą, vaiko tėvas neturi galimybės ir nereiškia noro auginti dukrą, tad nepilnametė M. M. yra likusi be įstatyminio atstovo. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, iki 2018 m. birželio 30 d. R. M. šeima buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimas, auginančias vaikus apskaitą. 2018 m. rugsėjo 17 d. šeimoje nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2018 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. spalio 23 d. šeimoje nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametę M. M.. 2023 m. liepos 26 d. šeimoje nustatytas galimas smurtas prieš M. M. ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Taip pat nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. liepos 21 d. bei nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki dabar šeimai taikoma atvejo vadyba. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2023 m. liepos 26 d. Motyvuoto siūlymo duomenimis, R. M. turi psichinės sveikatos problemų, tačiau pas medikus nesilanko ir jų nurodymų nesilaiko. Artimieji giminaičiai nenori padėti ir prisiimti atsakomybės už situaciją šeimoje, R. M. motina ne kartą įvardijo, kad pavargo rūpintis dukra ir anūke. Artimiesiems nepavyksta užtikrinti reikiamų R. M. medikamentų vartojimo, todėl problemos šeimoje gilėja. R. M. finansinė padėtis sunki, net ir raginama neatvyksta į seniūniją ir nepateikia prašymų socialinėms išmokoms gauti. Šeimai siūlant įvairią pagalbą, pastebėta, kad problemos šeimoje gilėja, R. M. motyvacija teigiamiems pokyčiams šeimoje silpna, ji negeba kontroliuoti savo emocijų, nėra linkusi aktyviai įsitraukti į pagalbos ieškojimą ar pasinaudojimą ja, neužtikrina savo ir dukters sveikatos priežiūros, nebendradarbiauja su mokyklos pedagogais bei vaikų dienos centro specialistais, tai daro tik primygtinai socialinio darbuotojo paraginta ar įpareigota.

3. 2023 m. liepos 26 d. Tarnybos specialistei išklausant nepilnametės M. M. nuomonę, mergaitė nurodė, kad lanko vaikų dienos centrą, ten turi draugų, tačiau lanko centrą ne visada, nes kartais mama pamiršta išleisti. 2023 m. liepos 26 d. Tarnybos specialistei išklausant R. M. nuomonę, specialistė nurodė, kad vaiko motina kategoriškai atsisako vykti gydytis, vartoti medikamentus, atsisakė vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus (duomenys neskelbtini) centre. R. M. teigė, kad niekur nevažiuos, o vaiką tarnyba gali pasiimti, nes jai su dukra sunku, dukra jos neklauso, tuomet ji susinervina, rėkia ir pyksta. R. M. pripažino, kad situacija šeimoje nepasikeitė, sekasi prastai, jaučia nuolatinį nerimą, dėl ko kartais praranda savitvardą bendraujant su dukra, negeba susivaldyti, nevaldo savo emocijų. Paskirtus medikamentus vartoja nereguliariai. Mergaitės tėvas vaiku nesirūpina, jokio ryšio su vaiku nepalaiko. 2023 m. liepos 26 d. Tarnybos specialistei išklausant vaiko senelės S. C. nuomonę, ši teigė, kad neturi galimybės prižiūrėti ir rūpintis anūke, kadangi turi darbą ir gyvena viename bute kartu su dukra R. M.. 2023 m. liepos 26 d. Tarnybos specialistei išklausant vaiko tėvo J. M. nuomonę, jis nurodė, kad myli dukrą, tačiau neturi galimybės jos auginti, nes turi draugę, niekur nedirba ir nežino kaip rūpintis dukra, kadangi seniai matė ir bendravo, dukrai išlaikymo neteikia.

4. Tarnyba priėmė sprendimą paimti vaiką iš įstatyminių atstovų – tėvo J. M. ir motinos R. M. ir kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jų atstovo pagal įstatymą išdavimo. Dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 2023 m. liepos 26 d. nepilnametė M. M. saugiai laikinai apgyvendinta pas giminystės ir emociniais ryšiais susijusį asmenį J. B., gim. (duomenys neskelbtini). J. B. sutiko dėl vaiko M. M. laikino apgyvendinimo nuo 2023 m. liepos 26 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme R. M. nedalyvavo.

13. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens advokatė nurodė, kad su atstovaujamąja bendravo, nurodė jai atvykti į teismo posėdį, tačiau R. M. paaiškino, kad neatvyks. Papildomai paaiškino, kad teiravosi klientės ar ši palaiko atskirąjį skundą, ši nurodė, jog atskirąjį skundą palaiko. R. M. keičia savo gyvenimo būdą, ieško darbo (kaip nurodė advokatei, siunčia el. paštu kažkokias užklausas darbdaviams, užklausų advokatei nepateikė), gydosi, rugsėjį bus vizitas pas gydytoją (kada konkrečiai, advokatei nenurodė). Advokatė paaiškinti, kaip gydosi, kokius vaistus vartoja, kokia suinteresuoto asmens diagnozė, negalėjo. Advokatė paaiškino, kad suinteresuoto asmens santykiai su motina yra visokie, tačiau vaiku jos rūpinasi abi, nekonfliktuoja, dukrą labai lepina. Šiuo metu mergaitei gyvenant pas laikiną globėją (motinos seserį) advokatė neturi žinių ar R. M. mergaitę lanko, matosi. Nurodė, kad J. M. neteikiant dukrai išlaikymo, R. M. į teismą dėl to nėra kreipusis.

14. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė paaiškino, kad nepilnametė mergaitė buvo paimta iš nesaugios aplinkos, specialistai su šeima bendravo daug kartų, prašė R. M. gydytis, tačiau ji atsisakė. Atvejo vadyba šeimoje yra taikoma nuo 2018 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog siekiant teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą užtikrinantį prioritetinio vaiko teisių apsaugos principo įgyvendinimą yra tikslinga skirti byloje žodinį teismo posėdį. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametės M. M. motina yra R. M., tėvas – J. M.. M. M. gyvena kartu su motina. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę iš jos tėvų. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad įstatyminiai atstovai šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, bei negeba užtikrinti savo vaikui psichologiškai saugios aplinkos, mano, kad kyla realus pavojus nepilnametės M. M. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido paimti vaiką M. M. iš jos tėvų, konstatavo, kad motina neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, sveikatos užtikrinimo, nesilaiko specialistų rekomendacijų, kyla įtarimas dėl motinos psichinės sveikatos būklės stabilumo, ji atsisako priimti siūlomą pagalbą, o vaiko tėvas neturi galimybės ir nereiškia noro auginti dukrą, vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo priežiūros.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo vaiko motina yra pilnai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ar turėtų piktnaudžiavimo (alkoholiu ir (ar) narkotikais) problemų, tačiau visgi nepakankamai užtikrina mergaitės fizinį ir emocinį saugumą, stabilumą, neteikia pakankamo materialaus išlaikymo, nevengia nuolatinių kivirčų su kartu gyvenančia mergaitės močiute, o tėvas nurodo negalintis rūpintis dukra ir neteikiantis jai išlaikymo. Teismo vertinimu, pagal turimus bylos duomenis labiau tikėtina, kad R. M. šiuo metu visų jai teiktinų pagalbos šeimai priemonių neišnaudoja, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad ji priemones geranoriškai priima, o pagalba jai neduoda apčiuopiamo rezultato. Akcentuotina, kad realių duomenų, jog R. M. veiktų taip, kad galėtų užtikrinti geresnes dukros ir savo gyvenimo sąlygas, laikosi režimo ir reguliariai vartoja medikų paskirtus medikamentus, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. M. nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, teismui nėra žinoma, kiek ir kokias pastangas ji deda susirasti darbą, kokia yra jos sveikatos būklė, ar ji vartoja ir, jei vartoja, kokius vaistus, ar lankosi pas gydytoją. Nors nurodoma, kad R. M. niekada neatsisakė savo dukros atžvilgiu naudoti tėvų valdžios, niekada nesutiko niekam jos atiduoti, to nepakanka, kad dukra augtų tinkamomis sąlygomis. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, jog tokios teisinės sankcijos, kaip tėvų valdžios apribojimas, taikymas yra kraštutinė priemonė ir taikytina siekiant apsaugoti vaiko interesus, manytina, jog nagrinėjamoje situacijoje kitokio pobūdžio priemonės jau yra išnaudotos, o vaiko paėmimas, tačiau ne tėvų valdžios apribojimas, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, yra būtinas, ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šioje nagrinėjamoje situacijoje teismas pripažįsta išimtinių priemonių taikymą būtinu.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvams pakeitus savo šiuo metu egzistuojančią gyvenimo situaciją, suinteresuotas asmuo bet kada gali kreiptis dėl vaiko sugrąžinimo, o esant dabartinei situacijai Tarnybos prašymo tenkinimas būtų protingiausias ir teisingiausias atsižvelgiant į vaiko interesus ir vaiko apsaugos poreikį, juolab kad aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo keičia savo gyvenimo būdą, R. M. teismo posėdyje nedalyvaudama paaiškinti negalėjo, kaip savo gyvenimo būdą ji keičia, teismui nėra žinoma.

21. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

22. Teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šalių argumentus išsakytus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, taip pat įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos nurodytus argumentus ir pripažino, kad byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, jog mergaitės palikimas su motina atitiktų jos interesus, taigi pagal šiuo metu susiklosčiusią šeimos situaciją ir byloje pateiktus įrodymus, geriausiai vaiko prioritetinius interesus užtikrins Tarnybos prašymo tenkinimas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba papildomai paaiškino, kad duomenų apie pasikeitusią situaciją šeimoje nėra, atvejo vadyba yra taikoma nuo 2018 m., tarnyba ne kartą bendravo su šeima, prašė suinteresuoto asmens gydytis, tačiau nesėkmingai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad padėtis šeimoje gerėja, priešingai, pagal bylos duomenis matyti, kad įrodymų, jog R. M. gydytųsi, intensyviai ieškotų darbo arba dirbtų, rūpintųsi nepilnametės dukros materialiniu išlaikymu, domėtųsi ja, nėra.

24. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepakankamai užtikrina dukros fizinį ir emocinį saugumą, stabilumą. Kad dabartinė apeliantės būsena ir jos ketinimai dukros atžvilgiu nėra stabilūs, patvirtino ir situacija bylos nagrinėjimo metu, kuomet jokių papildomų paaiškinimų ir/ar įrodymų R. M. advokatė pateikti negalėjo, o pati apeliantė teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys, kuomet ji tik deklaratyviai teigia, kad dukra rūpinasi ir jos neatsisako, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui jokių įrodymų ir paaiškinimų neteikia, neatitinka prioritetinių vaiko interesų. Taigi aktualūs įrodymai apie apeliantę sudaro pagrindą spręsti, kad pastovių jos elgesio pasikeitimų nėra, duomenų, kad ji rūpintųsi savo sveikata šiuo metu byloje nėra, tad nėra ir pagrindo teigti, kad išnyko pirmosios instancijos teismo nustatyti CK 3.254 straipsnyje įtvirtinti pagrindai leidimo paimti vaiką išdavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki apeliantės elgesyje bus pastebimi pastovūs teigiami pokyčiai, gebėjimas užtikrinti dukrai fizinį ir emocinį stabilumą, saugią gyvenamąją aplinką, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka Tarnybos prašymo tenkinimas.

25. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.