- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-851-282-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00345-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
- Kaltinamasis
- O. A.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir O. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
O. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kaltinimas tuo, kad jis 2011-09-09 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino O. V. visokiais įžeidžiančiais žodžiais, tyčia pečiu sudavė į petį O. V., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl mentės kaulo lūžimo, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-09-09 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia pečiu sudavė į petį O. V., tuo padarydamas mentės kaulo lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis pagal BK 284 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-10-03 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis pagal BK 284 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-11-07 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkes teismo pastatą, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendį ir O. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2011-09-09 epizodas (duomenys neskelbtini) teismo salėje) 20 MGL (2600 Lt) bauda, pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (2011-10-03 epizodas (duomenys neskelbtini) teismo salėje) – 6 MGL bauda bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę bausmę – 24 MGL (3120 Lt) baudą, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką skaičiuojant vieną parą – 2 MGL, ir galutinę bausmę skirti 20 MGL (2600 Lt) piniginę baudą; priteisti iš O. A. 89,70 Lt gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Kitą nuosprendžio dalį dėl O. A. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio 2 dalį (epizodas prie teismo pastato) palikti nepakeistą. Teigia, kad nuosprendis turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybėms, nes teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog po kompleksinės ekspertizės, pasikeitus sužalojimo sunkumui, liko nepaneigtas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nebuvo paneigtas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarant nežymų sveikatos sutrikdymą ir toks sužalojimas patvirtina, kad konflikto metu nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, sukeltas fizinis skausmas ir padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo liudytojų O. V., S. S., R. J., I. J. parodymus laikyti patikimais vien dėl to, kad jie priešiškai nusiteikę O. A. atžvilgiu, nes dėl tos pačios priežasties teismas laikė O. A. parodymus patikimais ir jais tikėjo. Mano, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji ir liudytojai nusiteikę priešiškai O. A. atžvilgiu, jokiu būdu negali būti pagrindu pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais. Teigia, kad jokių objektyvių įrodymų, jog liudytojai teisme davė melagingus parodymus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Pažymi, kad įvertinęs, jog liudytojų parodymai nepatikimi ar melagingi, teismas turėjo tai aptarti nuosprendyje ar nutartimi informuoti prokurorą apie galbūt BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to teismas nepadarė. Taip pat nurodo, kad teismas neišdėstė motyvų, kodėl O. A. parodymus laiko patikimais ir vieninteliais teisingais.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo pažeista viešoji tvarka, kadangi šiuo atveju savo asmeniniams santykiams aiškintis O. A. pasirinko būtent viešąją vietą (apylinkės teismo posėdžių salę) ir būdą (smūgio sudavimą nukentėjusiajai, necenzūrinės leksikos vartojimą, asmenų įžeidinėjimą), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Ta aplinkybė, kad po pertraukos bylos nagrinėjimas vyko toliau ir apie incidentą nebuvo pranešta bylą nagrinėjančiam teisėjui, negali būti pagrindas teigti, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes nukentėjusioji tą pačią dieną kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatą ir pranešė apie nusikalstamą veiką.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, išteisindamas O. A. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-10-03 epizodo), nepagrįstai rėmėsi O. A. motinos V. S. A. parodymais, juos laikė patikimais, nes, kaip teigia prokuroras, kaip tik artimas giminystės ryšys duoda pagrindą abejoti tokių parodymų objektyvumu ir patikimumu. Dėl to teigia, kad teismas įrodymus įvertino neteisingai, padarė nepagrįstas išvadas dėl asmens kaltės, ir priėmė neteisingą išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad esant byloje tokiems įrodymams, teismas O. A. nepagrįstai išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą yra teisingas tik dėl O. V. pareikšto civilinio ieškinio gydymo išlaidoms padengti ir dėl moralinės žalos atlyginimo, tačiau O. V. dėl patirto smurto kreipėsi į gydymo įstaigą ir jai buvo suteikta pirminė medicininė pagalba (ji buvo apžiūrėta gydytojo), mano, kad O. A. pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jis privalo atlyginti šias Ligonių kasų patirtas išlaidas.
Prokuroras taip pat skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neišsprendė O. A. paskirtos kardomosios priemonės klausimo, t. y. jos nepanaikino ir nepasisakė, kad palieka ją galioti, nors tai padaryti privalėjo, bei nenurodė nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų, kaip tai numatyta BPK 307 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsniuose išteisinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, t. y. nuosprendyje išvardino visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse, išdėstė kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl O. A. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su O. A. išteisinimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2011-09-09 epizodas teismo posėdžių salėje) ir BK 284 straipsnio 2 dalyje (2011-10-03 epizodas teismo posėdžių salėje) išteisinimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl O. A. nekaltumo padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o prokuroras skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitiko faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad išteisintasis nepadarė veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (2011-09-09 epizodas teismo posėdžių salėje) ir 284 straipsnio 2 dalyje (2011-10-03 epizodas teismo posėdžių salėje), yra teisingos.
Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., R. J. ir I. J. parodymus laikė nepatikimais įrodymais vien dėl to, kad šie asmenys priešiškai nusiteikę O. A. atžvilgiu, ir mano, kad tokia aplinkybė, jog nukentėjusioji ir liudytojai yra priešiškai nusiteikę išteisintojo atžvilgiu, nėra pagrindas pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Nors nukentėjusiosios parodymus, jog ją 2011-09-09 teismo posėdžių salėje sužalojo O. A., suduodamas smūgį pečiu jai į petį, patvirtina liudytojai S. S., R. J. ir I. J., tačiau įvertinus šių asmenų parodymus atskirai bei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, daryti išvadą, kad jie patvirtina O. A. kaltę sutrikdžius viešąją tvarką, t. y. padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, negalima. O. A. neigia sudavęs tyčia smūgį pečiu nukentėjusiajai, tačiau nurodo, kad jam praeinant jo ir nukentėjusiosios drabužiai galėjo susiliesti. Vertinant pačios nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme matyti, kad jie yra nenuoseklūs, nes O. V. tvirtino, kad O. A. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau teisme apklausti liudytojai parodė negirdėję necenzūrinių žodžių. Taip pat nukentėjusiosios parodymų, jog išteisintasis smūgį galėjo suduoti su kažkokiu metaliniu daiktu, nes jai yra likusi duobutė, nepatvirtina kiti bylos duomenys, nes liudytojai neparodė, kad O. A. smūgį nukentėjusiajai sudavė su kažkokiu daiktu. Be to, nukentėjusiosios parodymus, jog jai nuo smūgio buvo lūžęs mentės kaulas, paneigė ekspertizės akto išvados. Dėl to tokie nukentėjusiosios parodymai negali būti pripažįstami nuosekliais ir patikimais. Vertinant nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių liudytojų S. S., R. J. bei I. J. parodymus matyti, kad visi jie teisme davė iš esmės tapačius parodymus, kaip ir nukentėjusioji, jog O. A. tyčia trenkė nukentėjusiajai pečiu iš nugaros į petį, kad nuo šio smūgio O. V. apsisuko ir pasirėmė ant stalo, tačiau visi šie liudytojai skirtingai nurodė vietas, kuriose jie buvo įvykio metu – S. S. nurodė, kad jis buvo išėjęs iš posėdžių salės, tačiau pro duris viską matė, I. J. nurodė, kad S. S. buvo ant teisėjo pakylos, tuo trapu R. J. parodė, kad I. J. ir S. S. sėdėjo už stalo, o nukentėjusioji O. V. stovėjo prieš juos. Be to, liudytojai vienodai nurodė žodžius, kuriais O. A. vadino nukentėjusiąją. Tai, kad liudytojai skirtingai nurodė vietas, kuriose jie buvo įvykio metu, ir tai, kad jie vienodai – žodis žodin atkartojo nukentėjusiosios parodymus apie jai suduoto smūgio aplinkybes, jai išsakytus įžeidžiančius žodžius, leidžia daryti išvadą, jog jie tikslingai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, ir tai kelia pagrįstų abejonių liudytojų parodymų patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nepatikimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tarp O. A. ir jo buvusios sugyventinės I. J. bei jos motinos R. J., o taip pat ir tarp O. A. ir R. J. bei I. J. gynusių advokatų – O. V. ir S. S. – konfliktai vyksta jau seniai, O. A. buvo kaltinamas smurto naudojimu prieš I. J., bet buvo išteisintas, akivaizdu, kad tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios bei ją palaikančių liudytojų S. S., I. J. ir R. J. santykiai yra blogi, jie yra priešiški išteisintojo atžvilgiu. Dėl to, įvertinus tai, kad liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių jų patikimu ir atsižvelgus į proceso šalių priešiškus santykius, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog liudytojų S. S., I. J., R. J. bei pačios nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, todėl nėra pagrindo jais besąlygiškai tikėti.
Apeliantas kaltinimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo O. A. grindžia tuo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina medicininiai dokumentai bei specialistų (ekspertų) išvados.
Specialisto išvadoje Nr. G 1716/11(04) nurodyta, kad O. V. nustatyta kraujosruva dešinės mentės srityje, dešinės mentės kaulo lūžis ir, kad šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis (t. y. 2011-09-09 apie 14.40 val. tyčia pečiu trenkiant į dešinį nukentėjusiosios petį) (15 b. l.). 2012-12-27 ekspertizės akto Nr. G 490/12(10) išvadoje taip pat nurodyta, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje, tačiau dešinės mentės lūžimų požymių (senų ar šviežių) nenustatyta, taip pat nurodyta, kad poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta nurodomu laiku, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. 52–53 b. l.). Ekspertizės akto Nr. EKG 32(105)/14(01) išvadoje taipogi nurodyta, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje, ji padaryta kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, O. V. galėjo būti sužalota nurodytu laiku, suduodant kito asmens smūgį petimi į nugaros sritį, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir griuvimo ar atsitrenkimo metu. Taigi, iš šių specialistų (ekspertų) išvadų matyti, kad dešinės mentės kaulo lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nurodytas O. A. ir kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepasitvirtino. Specialistų išvadose nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje ir kad ji padaryta kietu buku daiktu. Tokia išvada duota remiantis tik pirminiais medicininiai dokumentais, tačiau, kaip teisme nurodė teismo medicinos ekspertas A. Jokšas, pirminiuose medicininiuose dokumentuose minima kraujosruva neaprašyta nurodant jos dydį, formą ar spalvą, be to, daugiau apie šią kraujosruva nenurodyta kituose medicininiuose dokumentuose. Taip pat ekspertizės akto Nr. EKG 32(105)/14(01) išvadoje nurodyta, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje galėjo būti padaryta suduodant smūgį petimi į nugaros sritį, bet ir neatmetama galimybė, kad galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Taigi, ekspertizės akto išvada kategoriškai nepatvirtina, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė krausjosruva mentės srityje buvo padaryta tiesioginio poveikio metu kietu buku daiktu. Teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad tikėti nukentėjusiosios parodymais apie jai padarytą sužalojimą nėra pagrindo, kadangi O. V. tvirtino, kad ji mentės kaulo lūžį gydėsi ilgą laiką, jai skaudėjo, negalėjo judinti rankos, dirbti ir pan., kai jokio mentės kaulo lūžio net nebuvo. Be to, nukentėjusioji į medikus dėl jai padaryto sužalojimo kreipėsi ne tą pačią dieną po sužalojimo, o po kelių dienų, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad medikų nustatyta kraujosruva galėjo nukentėjusiajai atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Be to, kyla abejonių, ar tokia kraujosruva iš viso buvo, nes duomenys apie kraujosruvą užfiksuoti tik vieną kartą, jos nedetalizuojant, neaprašant jos gijimo, be to, kraujosruva užfiksuota tuose pačiuose medicininiuose dokumentuose, kuriuose užfiksuotas ir nesamas lūžis. Taigi, įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie nukentėjusiajai padarytą poodinę kraujosruvą mentės srityje nepatvirtina, jog šį sužalojimą O. V. buvo iš viso patyrusi ir kad šį sužalojimą jai padarė būtent išteisintasis O. A..
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Pagal teismų praktiką, teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Baudžiamosios teisės teorijoje įžūliais veiksmais laikomas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką, ir tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimais laikomas žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, o patyčiomis – demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo panaudotas fizinis smurtas, kad buvo sutrikdytas teismo darbas (liudytoja T. Z. nurodė, kad teismo posėdis po pertraukos vyko toliau kaip įprasta, nei vienas kitas pašalinis asmuo incidento nematė, į teismo salę atėjusi po pertraukos posėdžių sekretorė jokių emocijų nepastebėjo, apie tai niekas bylai pirmininkaujančiai teisėjai nesakė) ar būtų kilusi sumaištis, ar kad konfliktą būtų matę pašaliniai asmenys, išskyrus konflikte dalyvavusius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad konfliktavo priešiškai vieni kitų atžvilgiu nusiteikę asmenys, ir jų konfliktas nebuvo nukreiptas pažeisti viešąją tvarką, o buvo asmeninio pobūdžio, ir kad viešoji tvarka nebuvo pažeista, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog O. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pastebėtina, kad, nepasitvirtinus kaltinimui dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai, prokuroras nesiėmė jokių priemonių, kad kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) O. A. būtų pakeistas, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo. Be to, minėtame kaltinime O. A. nebuvo inkriminuota tokia faktinė aplinkybė kaip poodinės kraujosruvos mentės srityje, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas.
Prokuroras taip pat skundu paršo O. A. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad išteisintasis 2011-10-03 teismo posėdžio salėje išvadino O. V. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais ir tokiu nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal teismų praktiką necenzūriniais laikomi viešai vartoti netinkami, nepadorūs žodžiai, o nepadoriu elgesiu laikomas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys (pvz. apsinuoginimas viešoje vietoje, atskirų apnuogintų kūno dalių begėdiškas demonstravimas, šlapinimasis aplinkinių akivaizdoje, spjaudymasis, įžeidžiamas kabinėjimasis prie aplinkinių, jų gąsdinimas, nepadorių gestų demonstravimas ir pan.).
Iš bylos matyti, kad kaltinimas O. A. 2011-10-03 trikdžius, bet ne sutrikdžius viešąją tvarką, kaip nurodyta suformuluotame kaltinime, buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., I. J. bei R. J. parodymais. Išteisintasis neigia įžeidinėjęs ir necenzūriniais žodžiais vadinęs nukentėjusiąją. Tokius O. A. parodymus patvirtina liudytoja V. S. A.. Nors ši liudytoja yra artimas išteisintajam giminaitis, tačiau šio asmens parodymai taip pat yra duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Be to, išteisintojo ir jo motinos parodymus iš esmės patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., I. J. ir R. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2011-10-03 teismo posėdžių salėje O. A. įžeidinėjo nukentėjusiąją, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Pastebėtina, kad liudytojai nurodė, jog tada O. A. ir juos įžeidinėjo, tačiau jie į tai nekreipė jokio dėmesio ir dėl to nesiskundė niekam. Kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, jog O. A. ją vadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju išteisintasis nukentėjusiajai sakė tik įžeidžiančius, bet ne necenzūrinius žodžius, nesant duomenų, kad jis elgėsi nepadoriai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, išskyrus konflikte dalyvavusius asmenis, kad konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, be to, į tai, kad teismo darbas nebuvo trikdomas, daroma išvada, kad O. A. už išsakytus nukentėjusiajai įžeidžiančius žodžius negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nesant šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad O. A. pagrįstai išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-09-09 epizodo teismo posėdžių salėje) ir pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-10-03 epizodo teismo posėdžių salėje), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai byloje pareikštus civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo sprendimą dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Teisus prokuroras, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nenurodė sprendimo dėl O. A. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas nėra esminis, dėl kurio skundžiamą nuosprendį reikėtų panaikinti, nes asmeniui paskirta kardomoji priemonė taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo spręsti O. A. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo klausimo. Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, nes nuosprendžio 6 lape (2 t. 157 b. l.) aiškiai nurodyta, kad „nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą“.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. išteisintas.