- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-399-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 3 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeistų daiktų savininko) T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą suinteresuotam asmeniui (skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui) T. M. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
T. M., užtikrindamas iki 2021-11-09 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120050022756, 2005-11-09 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) skolininkui ir K. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 4,6000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4,1600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1,6700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-11-09 kredito sutartis Nr. KVR0116051146 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais - nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Taip pat nurodė, kad skolą sudaro: 159 173,52 EUR negrąžinto kredito, 3 822,96 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 498,11 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso: 163 494,59 EUR bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Prašė išieškoti 88,13 Lt dydžio įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo įmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-10-12 nutartimi areštavo T. M. ir K. M. nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 4,6000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 4,1600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1,6700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) T. M. ir įkeistų daiktų savininkę K. M., kad negrąžinus skolos, t.y. 159 173,52 EUR negrąžinto kredito, 3 822,96 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 498,11 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso: 163 494,59 EUR bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti 88,13 Lt dydžio įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo įmoką.
Teismas iš pateiktų procesinių dokumentų padarė išvada, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str., bei kredito sutarties 57.1. p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 30 dienų terminui nuo 2009-09-03 išsiųstų pranešimų Nr. dnkO912462, Nr. dnkO912463 skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) T. M. ir nuo 2009-09-03 išsiųstų pranešimų Nr. dnkO912465, Nr. dnkO912466 įkeistų daiktų savininkei K. M., vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Teismas motyvavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininką (įkeistų daiktų savininką) ir įkeistų daiktų savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas) T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-12 nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į banką prašydamas atsižvelgti į esamą situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, peržiūrėti sutarties sąlygas, pakeisti jas, išdėstyti paskolos grąžinimo terminus. Teismas privalo atsižvelgti į tai, jog skolininkas stengėsi vykdyti įsipareigojimus bankui ir juos įvykdyti, ne kartą derėjosi su banku, stengėsi geranoriškai susitarti, kad paskolos sutartys ir hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Negalima vienpusiškai vertinti šios situacijos, kadangi skolininkai yra fiziniai asmenys, vartotojai, silpnesnės sutarties šalys, suabsoliutinant banko (kreditoriaus) teisę vienašališkai nutraukti sutartis ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą, sunkiai gali būti pasiektas teisingumas, privalu atsižvelgti į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Suabsoliutinant banko (kreditoriaus), galiojančią ir sąlyginai pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.) taikant greitas supaprastintas kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūras pažeidžiamos esminės žmogaus ir vartotojų teisės. Privalu atsižvelgti ir į tai, jog sutartis yra vienas didelis įpareigojimas paskolos gavėjui, vartotojui, silpnesnei sutarties šaliai, būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką vartotojų teises. Minėtos sutartys sudarytos prisijungimo būdu, priimant banko pateiktas (primestas) sutarties sąlygas. Bankas yra juridinis asmuo, verslo subjektas privalo veikti kitos sutarties šalies atžvilgiu tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek analogiškoje situacijoje turėtų veikti tie verslo dalyviai, kurie laikosi tarpusavyje sąžiningos ir geros verslo praktikos. Pagal CK 6.58 str. 2 d. ir vieną iš civilinės teisės principų, draudžiama praturtėti kito asmens sąskaita, draudžia skaičiuoti nepagrįstas skolas, nepagrįstai dideles palūkanas ir delspinigius. Šiuo atveju kreditorius - bankas nepateikė išsamaus ir tikslaus skolos paskaičiavimo, kur būtų išsamiai ir aiškiai pateiktas tikslus skolos paskaičiavimas, kiek skolingi paskolos, kiek palūkanų ir kiek delspinigių, dabar yra neaišku ar teisėtai skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, ar banko reikalavimas pagrįstas. Paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs. Pagal CK 4.219 str. pagal hipotekos (įkeitimo) lakštą įkaito turėtojas privalėjo skolininką įspėti dėl priverstinio skolos išieškojimo, o po to reikšti prašymą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto teikiant pareiškimą teismui. Pranešimo pateikimo terminus nustato CK 4.216 str. Bankas privalėjo pasinaudoti išankstine, neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kaip to reikalauja CK 1.5 str.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą nutartį dėl įkeisto daikto arešto nepakeistą. Nurodo, kad CPK 442 str. nustato, jog bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. CPK 443 str. 1 d. nurodo, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. CPK 443 str. 7 d. nurodo, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos specialia tvarka, o tokiose bylose skolininkui įstatymų leidėjo nesuteikta teisė ginčyti išieškotojo veiksmų bei skolos dydžio. Kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1066-460/2009, nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaujantis CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Dėl to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas T. M. negalėjo teikti atskirojo skundo dėl neteisėto sutarties nutraukimo, motyvuodamas sąžiningos konkurencijos, sąžiningo ir teisėto verslo principais, finansine ir ūkio krize, vartotojų interesų pažeidžiamumu, taip pat ginčyti netesybų dydžio. Skolininkas ir įkeistų nekilnojamųjų daiktų savininkas teigia, kad kreditorius negalėjo kreiptis į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kadangi nebuvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas, kuris yra iki 2021-11-09. Pareiškėjas, nesutikdamas su skolininko ir įkeistų daiktų savininko argumentais, nurodo, kad, atsižvelgiant į hipotekos lakštu Nr. 01120050022756 (2005-11-09 įregistruotu hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo) užtikrintos prievolės - Kredito sutarties KVR0116051146 21 p. pažeidimus, kreditorius Kredito sutarties KVR0116051146 57 p. numatytu būdu pareikalavo pašalinti pažeidimus per 30 dienų, o šių pažeidimų nepašalinus per nustatytą terminą atsirado Kredito sutarties KVR0116051146 57 ir 58 p. numatytos pasekmės, t.y. sutartis buvo nutraukta ir visi Kredito gavėjo mokėjimo terminai suėjo, todėl kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Taip pat skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas atskirajame skunde teigia, kad išieškotojas prieš teikiant pareiškimą teismui privalėjo pasinaudoti išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, grįsdamas savo teiginį CK 4.216 str., 4.219 str. ir 1.5 str. Išieškotojas, pateikdamas pareiškimą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl įkeisto daikto arešto, prašė areštuoti hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius daiktus, todėl šiems teisiniams santykiams taikytinos CK XI skyriaus normos, reguliuojančios iš hipotekos kylančius teisinius santykius. Šio skyriaus 4.192 str., kuris ir yra taikoma duotuoju atveju, nenumato jokios išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl kreditorius teisėtai prievolių nevykdymo pagrindu vienašališkai nutraukė sutartį ir vadovaudamasis CK ir CPK nustatytomis procedūromis kreipėsi į hipotekos teisėją dėl turto arešto. Taigi skolininko ir įkeistų daiktų savininko teiginys dėl neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumo nekilnojamojo turto hipotekos atveju yra nelogiškas ir nepagrįstas teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 163 494,59 EUR bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistus žemės sklypus bei butą.
CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo jam suteikta teise reikalauti teismo tvarka priverstinio skolos išieškojimo, neįsigilino, į aplinkybes, kad skolininkas ne kartą kreipėsi į banką prašydamas atsižvelgti į esamą situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, peržiūrėti sutarties sąlygas, pakeisti jas, išdėstyti paskolos grąžinimo terminus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas nevykdė savo įsipareigojimų bankui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Jeigu skolininkas mano, kad kreditorius sutartį nutraukė neteisėtai, tai turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti ginčą ieškininės teisenos tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl nesąžiningos konkurencijos, finansinės ir ūkio krizės, vartotojų interesų pažeidžiamumo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi skolininkas, pasirašydamas kreditavimo sutartį, prisiėmė visą riziką dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininko T. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-12 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeistų daiktų savininko) T. M. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeistų daiktų savininko) į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeistų daiktų savininko) T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.