Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-24 · Byla Nr. 1K-271-66-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-24
Bylos Nr.
1K-271-66-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
NUORAŠAS:Byla Nr. 1K-271-66/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjucio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikenui,itariamojo R. B. gynejui adv. Giedriui Bucinskui,

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria R. B. paskirta kardomoji priemone – suemimas dviems menesiams,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. B. itariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupeje ir iš anksto pažadejes paslepti nusikalstamu budu igytus daiktus, padejo pasisavinti valstybes tarnautojo varda, neteisetai atimti žmogui laisve ir, isibraunant i patalpa, panaudojant fizini smurta ir grasinant tuoj pat ji panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, padejo pagrobti dideles vertes svetima turta bei šaunamaji ginkla ir šaudmenis, o butent:

R. B., veikdamas pagal išankstini susitarima su N. G., S. J., S. N., A. B., A. B., L. E., R. B., V. C. ir kitais nustatinejamais asmenimis, 2008 metu spalio menesio pradžioje iš anksto pažadejes paimti bei saugoti nusikalstamu budu igytus daiktus, kuriuos nusikaltimo vykdytojai – N. G., S. J., S. N., A. B. ir A. B. pagrobe vykdant bendra nusikalstama sumanyma, o butent, 2008 m. spalio 10 d., apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), panaudojant policijos pareiguno uniforma ir baltos spalvos mikroautobusa su skiriamaja žalia juosta, pasisavino valstybes tarnautojo varda, sustabde automobili Volvo C 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo O. B., ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizini smurta – trenkiant per galva ir surišant lipnia juosta bei patalpinant i automobilio bagažine, neteisetai ateme O. B. laisve, ir pagrobe svetima turta – automobili Volvo C70, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei namo, esancio (duomenys neskelbtini), garažo duru pulta, veliau panaudojant pagrobta automobili ir garažo duru pulta, apie 2.30 val. isibrove i nama, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš J. B. ir A. B. panaudojant fizini smurta ir grasinant tuoj pat ji panaudoti, bei panaudojant šaunamuosius ginklus – tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus, pagrobe dideles vertes svetima turta – A. B. ir J. B. priklausancius 229 ikonu rinkini už 51 750 000 litu, 21 juvelyrini dirbini už 414 200 litu, laikrodi „V. C.“ už 345 000 litu, aštuonis ordinus ir medalius už 16 570 litu, šešis porcelianinius ir sidabrinius indus už 68 310 litu, tris vyno butelius už 690 litu, 10 149,50 litu grynuju pinigu ir šaunamaji ginkla – pistoleta „Beretta 84 F“ Nr. E64922Y, už 3450 litu, kuri ikiteisminio tyrimo nustatinejamomis aplinkybemis perdave R. B. ir V. C..

Šiais savo veiksmais R. B. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d., 289 str., 146 str. 2 d., 254 str. 2 d.

Itariamasis R. B. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. liepos 26 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemone – suemimas 2 menesiams.

Šalies argumentai

Itariamasis R. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarti bei paleisti ji i laisve. Skunde nurodo, kad pati griežciausia kardomoji priemone – suemimas bei toks ilgas jo terminas jam paskirta nepagristai, neivertinus ir neatsižvelgus i visas svarbias ir BPK reikalaujamas aplinkybes. Teismas, priimdamas nutarti, neivertino jo asmenybes, šeimynines padeties, kitu svarbiu aplinkybiu. Jis neteistas, augina mažameti sunu, turi nuolatine gyvenamaja vieta, kurioje gyvena su sunumi bei sugyventine, todel begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo neturi pagrindo. Vien ta aplinkybe, kad jis itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu bei gresianti laisves atemimo bausme negali buti vertinama kaip išskirtine. Europos žmogaus teisiu teismas savo bylose yra pažymejes, jog sprendžiant klausima del vieno ar kito suemimo pagrindo buvimo, be istatyme numatytu aplinkybiu, butina atsižvelgti ir i esamas papildomas aplinkybes. Pavyzdžiui, slepimosi pavojus neturetu buti nustatomas vertinant vien tik gresiancios bausmes griežtuma; turetu buti atsižvelgiama i daugeli kitu svarbiu faktoriu, galinciu arba patvirtinti slepimosi pavoju, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suemimo skyrimo. Nutartyje jokiu kitu aplinkybiu (faktoriu), patvirtinanciu jo (itariamojo) begimo (slepimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo nenurodyta. I teismo posedi del suemimo sprendimo itariamasis atvyko pats, t.y. iteikus jam šaukima, ikiteisminio tyrimo pareigunams paleidus ji iš laikinojo sulaikymo bei pareiškus itarimus, apklausus. Teismo posedis buvo paskirtas 2010 m. liepos 28 d., 13 val., taciau ivyko tik 17 val. Visa ta laika jis buvo teismo patalpose, niekur nebego (nesislepe) ir tokiu tikslu neturi. Šios aplinkybes patvirtina, jog nutartyje nurodytas suemimo pagrindas, jos jis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, neegzistuoja (neirodytas).

Itariamasis skunde nurodo, kad nutartyje minimas antras suemimo pagrindas, t.y. trukdymas procesui, poveikis liudytojams, kitiems itariamiesiems, daiktu sunaikinimas ir pan., taip pat yra tariamas. Nuo nusikalstamu veiku, kuriu padarymu jis yra itariamas, jau praejo daug laiko (beveik 2 metai). Jokio poveikio nei liudytojams, nei itariamiesiems nedare, daiktu neslepe ir nenaikino, priešingai, nei teigiama nutartyje, nežino, kur minima meno vertybiu kolekcija yra paslepta. Šis suemimo pagrindas siejamas su butinumu atlikti neatideliotinus proceso veiksmus, taciau 2 menesiu suemimo terminas neatideliotiniems proceso veiksmams atlikti yra akivaizdžiai per ilgas bei pažeidžia BPK 11 str. itvirtinta proporcingumo principa.

Skunde itariamasis pažymi, kad Europos žmogaus teisiu teismas savo bylose yra nurodes, jog Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 3 d. reikalaujama sprendžiant asmens prašymo del paleidimo iš suemimo klausima apsvarstyti alternatyvius jo atvykimo i teisma užtikrinimo budus, nurodant, kodel alternatyvios priemones negarantuotu jo atvykimo i teisma arba kodel teismo procesas nevyktu tinkamai, paleidus ji iš suemimo. Šios aplinkybes, sprendžiant jo suemimo klausima, nebuvo svarstomos. Šios aplinkybes patvirtina nutarties neteisetuma, del ko ji turetu buti panaikinta.

Teismo posedžio metu itariamojo R. B. gynejas adv. Giedrius Bucinskas praše itariamojo skunda tenkinti, prokuroras itariamojo gynejo pareikštai nuomonei neprieštaravo ir praše itariamojo R. B. skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo R. B. skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suemimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemones, gali buti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytu tikslu. Taciau sprendžiant suemimo skyrimo ar jo pratesimo klausima, kiekviena karta turi buti svarstoma švelnesniu kardomuju priemoniu skyrimo galimybe.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d. nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui 2010 m. liepos 28 d. paskiriant itariamajam R. B. pacia griežciausia kardomaja priemone – buvo suemimo skyrimo pagrindai, numatyti LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 2 p., kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i ikiteisminio tyrimo byloje esancius faktinius duomenis bei išklausydamas prokuroro paaiškinimus, turejo pakankama pagrinda manyti, kad itariamasis R. B. begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, o taip pat trukdys procesui. Taciau, teismas, nagrinejantis itariamojo R. B. skunda, sprendžia, kad šiuo metu kardomosios priemones – suemimo pagrindai yra išnyke, kadangi byloje nera jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu, jog itariamasis R. B. butu bandes ar ateityje bandytu begti (sleptis) ar trukdyti byloje nustatyti tiesa.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, R. B. yra itariamas padares nusikaltima 2008 metu spalio menesi. LR BPK 140 str. nustatyta tvarka R. B. buvo sulaikytas 2010 m. liepos 26 d., t.y. beveik po dvieju metu. Byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad per ta laikotarpi R. B. butu slapstesis, trukdes procesui, emesis kitu neteisetu veiksmu, trukdanciu ikiteisminio tyrimo pareigunams išaiškinti šioje byloje ir kitiems asmenims, nusikaltimo bendrininkams, inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismas laiko pagristais itariamojo R. B. skundo argumentus, kad jis neturi tikslo begti, sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, nes jis Lietuvoje turi nuolatine gyvenamaja vieta, augina mažameti sunu, gyvena kartu su sugyventine, anksciau neteistas. Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad itariamasis R. B. po jo sulaikymo LR BPK 140 str. nustatyta tvarka, buvo apklaustas ir paleistas, pats 2010 m. liepos 28 d. savarankiškai atvyko i teismo posedi, kuriame buvo sprendžiamas jam kardomosios priemones paskyrimo klausimas. Taigi, teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo metu egzistuoja suemimo pagrindas ir suemimo salygos, numatyti LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.

Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo byloje nera jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu, kad R. B. trukdytu procesui darydamas poveiki liudytojams, kitiems itariamiesiems, sunaikintu ar pasleptu reikšmingus bylai daiktus ar dokumentus. Nuo nusikalstamu veiku, kuriu padarymu yra itariamas R. B., praejo beveik du metai. Sprendžiant pagal R. B. pareikštus itarimus, jo nusikalstama veika, kuria jis iš esmes yra itariamas, pasireiškia tuo, kad jis iš anksto pažadejo paslepti nusikaltimo bendrininku pagrobtus daiktus. Taigi, teismas sprendžia, kad per beveik dvieju metu laikotarpi R. B. turejo pakankamai laiko paslepti ar sunaikinti pagrobtus daiktus, juos perleisti kitiems asmenims, todel nera jokio pagrindo manyti, kad butent dabar, jam paskyrus pacia griežciausia kardomaja priemone – butu užkirstas kelias proceso trukdymui.

Nurodytu aplinkybiu kontekste teismas daro išvada, kad skiriant griežciausia kardomaja priemone – suemima, butina svarstyti ir švelnesniu kardomuju priemoniu taikymo galimybe. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenurode, kodel negaletu buti itariamajam R. B. skiriama viena ar kelios švelnesnes kardomosios priemones.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog itariamaji R. B. butina laikyti suimta. Teismo manymu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje gali buti pasiekti paskyrus itariamajam R. B. viena ar kelias švelnesnes kardomasias priemones su tam tikrais apribojimais.

Be to, naikinant pirmosios instancijos teismo nutarti, kuria itariamajam R. B. paskirta griežciausia kardomoji priemone – suemimas ir tokiam ilgam laikotarpiui – dviems menesiams, atsižvelgtina ir i prokuroro teismo posedžio metu išreikšta nuomone, kad šiuo metu netikslinga taikyti itariamajam R. B. griežciausia kardomaja priemone – suemima, nes šiuo metu jau yra išnyke kardomosios priemones – suemimo taikymo pagrindai ir salygos.

Atsižvelgiant i išdestyta, teismas sprendžia, kad itariamojo R. B. skunde išdestyti argumentai del jam paskirtos kardomosios priemones – suemimo panaikinimo yra pakankamai pagristi, todel Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis naikintina, o itariamasis R. B. iš suemimo paleistinas nutarties paskelbimo diena.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str., 130 str.,

nutare:

tenkinti itariamojo R. B. skunda.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarti, kuria R. B. paskirta kardomoji priemone – suemimas dviems menesiams, ir ji iš suemimo paleisti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teiseja (parašas) Teresele KazlauskieneNuorašas tikras:Teiseja Teresele Kazlauskiene