Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. K. ieškinį dėl veiksmų atlikimo be kito bendrasavininko sutikimo, atsakovams F. K., V. R., J. K., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl kadastrinių duomenų registravimo be bendraturčio sutikimo. Šis ginčas yra dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės ūkio paskirties sklypo 9,0800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (e.b.l. 26-28). Matininkas R. T. 2021-03-23 atsakovams išsiuntė kvietimą atvykti ir dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime (e.b.l. 42, 43). 2021-07-23 raštais žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentai atsakovams buvo išsiųsti paštu, kad jie turėtų galimybę pareikšti savo pastabas (e.b.l. 51, 52). Teismo posėdyje atsakovai nedalyvavo, įrodymų, kad pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų negalėjo dėl objektyvių priežasčių nepateikė.

Teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 str. 2 d.). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda. Ieškovas nurodė, kad atsakovai ignoruoja ieškovo prašymą pasirašyti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose, nenurodydami priežasčių dėl ko nepasirašo. Toks atsakovų neveikimas trukdo kitam bendraturčiui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypų savininko teises. Teismo nuomone ieškovo nurodyti atsakovų veiksmai laikytini nesąžiningu veikimu (neveikimu).

Šis ginčas yra dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 str. 1 dalis). Savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 str. 2 d.). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda ir nepatiriama žala.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių.

Įvertinęs išdėstytus argumentus bei motyvus, teismas mano, kad ieškovo reikalavimas leisti pakeisti pasirašyti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių F. K., V. R. ir J. K. sutikimo laikytinas pagrįstu, todėl ieškinys tenkintinas.

Pagal bendrą procesinę taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis – 85 Eur, išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas - 800 Eur (e.b.l. 4, 105) – ieškovui, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 67,20 Eur. Byloje ieškovo reikalavimas patenkintas pilnai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pateikti 9,0800 ha (po kadastrinių matavimų atlikimo - 10,4509 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturčių F. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimų, pagal matininko R. T. parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas.

Priteisti iš atsakovų F. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų F. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybei po 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.