- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- eB2-498-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00128-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Velvet gallery“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Nustatytas nemokumo administratorei 3 035 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. 2020 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtinta bendra 2 707,18 Eur BUAB „Velvet gallery“ pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, reikalinga bankroto procesui administruoti, galiosianti nuo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2020 m. rugsėjo 15 d. patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2020 m. spalio 20 d. patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių sąrašas. 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Gautas BUAB „Velvet gallery“ kreditoriaus (pareiškėjo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus skundas dėl 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų septintuoju ir dešimtuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo. Nurodo, kad BUAB „Velvet gallery“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime 7-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų“ buvo nepagrįstai patvirtintas administratorės pateiktas nutarimo projektas, kadangi nemokumo administratorės kreditoriams pateiktoje informacijoje pirmajam kreditorių susirinkimui nurodoma, jog informacija apie įmonės turtą ir gautinas sumas nebuvo perduota, todėl nėra aišku, kiek lėšų bus gauta bankroto proceso metu pardavus turtą, bei nėra aiškios debitorinių įsiskolinimų padengimo galimybės. Pasak kreditoriaus, priimtas nutarimas yra ydingas, kadangi įmonės turtas nėra identifikuotas, nėra aišku, koks konkrečiai turtas bus pardavinėjamas, nenurodytas visų turto objektų skaičius, nepateikta kiekvieno turto objekto atskira kaina. Taip pat nepagrįstai patvirtintas ir administratorės pateiktas projektas 10-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“. Administratorės prašoma administravimo išlaidų sąmata – 55 MMA ir 17 MMA atlyginimui – yra nepagrįsta jokiais objektyviais skaičiavimais apie tokio dydžio išlaidų būtinumą; nėra pateikta administratoriaus prašomų dydžių atlyginimo ir išlaidas patvirtinančių dokumentų, detalaus jų apskaičiavimo. Kreditoriaus teigimu, administratorė nenurodė, kad bankroto procesas būtų komplikuotas, nepateikta, kad būtų nustatyta tyčinio bankroto požymių, todėl galima būtų teigti, kad bankroto procesas vyksta įprasta tvarka, ir prašomos tokio dydžio išlaidos, nors ir nurodyta, kad išlaidos bus dengiamos pagal faktą, yra niekaip nepagrįstos. Atsižvelgiant į administratorės pateiktą informaciją, įmonė turi automobilį, kurio rinkos vertė yra – 5730 Eur; kreditinių reikalavimų suma – 130 723,69 Eur, kreditorių skaičius – 29. Taigi įmonė laikytina maža. Be to, kaip ir minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintas bazinis atlygis, o vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą. Šiuo atveju jokių pagrįstų skaičiavimų, duomenų, kad atlyginimas turėtų būti didesnis nei nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi, nepateikta. Mano, kad prašomas 17 MMA administratorės atlyginimas nėra niekaip pagrįstas ir neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, kaip ir prašoma 55 MMA administravimo išlaidų sąmata taip pat nėra pagrįsta.
3. Nemokumo administratorė prašo skundą atmesti. Mano, kad kreditorius tik formaliai ginčija 7-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų“, kadangi šio nutartimo priėmimui neturi įtakos, koks konkrečiai turtas būtų parduodamas, nes tvarka yra bendra ir tinkama nepriklausomai nuo to, kokį bendrovės turtą reikėtų parduoti. Kreiditoriai balsų dauguma pritarė šiai tvarkai, nes jos priėmimui nereikia turėti informacijos, kokį turtą konkrečiai bendrovė turi ir planuoja parduoti bankroto proceso metu. Atsikirsdamas į kreditoriaus argumentus dėl administravimo išlaidų bei atlyginimo administratorei patvirtinimo, nurodo, kad bendrovės buvęs vadovas neperdavė įmonės viso turto bei finansinių duomenų, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma kaip tai numato įstatymai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju nebus reiškiamas pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, procesas ypatingai yra komplikuotas todėl, kad nemokumo administratorė turi analizuoti trejų metų perimtus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir jais remiantis atkurti buhalterinę – finansinę informaciją, ir tai daroma nežinant, ar visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti. Tai, kad administratorė neturi šiuo metu tikslių duomenų apie įmonės turimą turtą bei visus debitorinius reikalavimus, nėra pagrindo daryti prielaidos, kad administravimo išlaidos negali išaugti. Tai, kad nėra perduotas bendrovės turtas, gali sąlygoti daug nenumatytų išlaidų, tokių kaip šio turto suradimas, išieškojimas, jo sandėliavimas ir pan. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad reikia nustatyti sandorius, kuriais buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, juos ginčyti, prisiteisti ir išieškoti lėšas kreditorių naudai, todėl administratorei turi būti numatytas pakankamas atlygis bei pakankamos lėšos atitinkamų procedūrų vykdymui. Taip pat administratorė pateikė detalią informaciją, kiek ir kokioms konkrečiai sritims bus reikalingos prašomos lėšos, todėl nesutinka su kreditoriaus pozicija, kad administravimo išlaidų sąmata nėra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Juridinių asmenų nemokumo įstatymo. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalis).
5. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012.
7. Taigi, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nesant tokių pažeidimų, teismas turi įvertinti kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumą.
8. Pažymėtina, kad kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus JANĮ nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3 dalis). Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs, ar buvo laikytasi JANĮ nustatytos 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Velvet gallery“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, pažeidimų nenustatė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas nusprendžia, kad JANĮ nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo svarstymo nebuvo pažeistos (JANĮ 46, 47, 49, 51 straipsniai).
10. Teismas, nenustatęs procedūrinių pažeidimų, toliau įvertina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo (sprendimo) dalies turinio teisėtumą. Taigi nagrinėjamu atveju aktualu, ar skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas (sprendimas) atitiko BUAB „Velvet gallery“ ir jos kreditorių interesus.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 7-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų“
11. Nustatyta, kad 7-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų“ administratorė pateikė nutarimo projektą: Perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, kurio pardavimui yra privalomas varžytynių organizavimas kaip tai numato Juridinių asmenų nemokumo įstatymas turi būti organizuojamas turto pardavimas tokia tvarka: 1) Turtas pardavinėjamas pagal 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. Nutarimo Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; 2) Pradinė pirmųjų varžytynių pardavimo kaina yra 80 proc. turto balansinės ar vertintojo nustatytos vertės; 3) Pradinė antrųjų varžytynių pardavimo kaina 60 proc. turto balansinės ar vertintojo nustatytos vertės; 4) Visų varžytynių kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 proc. pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu 15 000,00 Eur, ne mažiau kaip 0,3 proc. – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo 15 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur, ir ne mažiau kaip 0,1 proc. – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija 30 000,00 Eur; 5)Turto nerealizavus per varžytynes vykdomas laisvas turto pardavimas; 6) Apie turto pardavimą skelbiama viešai internete; 7)Vieną kalendorinį mėnesį nuo paskelbimo apie turto pardavimą renkami potencialių pirkėjų pasiūlymai dėl jo įsigijimo; 8) Turtas parduodamas pirkėjui, pasiūliusiam geriausias pirkimo sąlygas; 9) Minimali turto pardavimo kaina ne mažesnė nei 40 proc. turto balansinės vertės 10) Nepardavus turto pagal nurodytą tvarką, organizuojamas pakartotinis turto pardavimas, turtas parduodamas pirkėjui, pasiūliusiam geriausias pirkimo sąlygas, 11) Nepardavus turto per organizuotus turto pardavimus, organizuojamas kreditorių (kreditorių komiteto) susirinkimas dėl tolimesnių veiksmų su neparduotu turtu; 12) Perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, kurio pardavimui nėra privalomas varžytynių organizavimas, kaip tai numato Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, turi būti organizuojamas turto pardavimas tokia tvarka: apie turto pardavimą skelbiama viešai internete; vieną kalendorinį mėnesį nuo paskelbimo apie turto pardavimą renkami potencialių pirkėjų pasiūlymai dėl jo įsigijimo; turtas parduodamas potencialiam pirkėjui, pasiūliusiam geriausias pirkimo sąlygas; minimali turto pardavimo kaina ne mažesnė nei 80 proc. turto balansinės vertės; nepardavus turto pagal nurodytą tvarką, organizuojamas pakartotinis turto pardavimas; minimali turto pardavimo kaina ne mažesnė nei 60 proc. turto balansinės vertės; nepardavus turto pagal nurodytą tvarką, organizuojamas pakartotinis turto pardavimas; minimali turto pardavimo kaina ne mažesnė nei 40 proc. turto balansinės vertės; nepardavus turto per 3 organizuotus turto pardavimus, organizuojamas kreditorių (kreditorių komiteto) susirinkimas dėl tolimesnių veiksmų su neparduotu turtu.
12. „Už“ administratorės pateiktą nutarimo projektą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 54,79 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – 9,55 proc.
13. Nesutikimą su priimtu nutarimu kreditorius motyvuoja argumentais, jog turto pardavimo tvarka gali būti tvirtinama tik tuomet, kai nemokumo administratorė pateiks informaciją, kokiam konkrečiai turtui yra teikiamas nutarimas dėl pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Taigi iš esmės kreditorius neginčija, jog patvirtinta tvarka neatitinka teisės aktuose įtvirtintų turto pardavimo procedūrų, tačiau teigia, jog tvarka gali būti tvirtinama tik turinti informacijos apie konkretų įmonės turtą. Teismas šį argumentą vertina kritiškai.
14. Visų pirma pažymėtina, kad JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Iš varžytynių parduodamo turto tvarką nustato JANĮ 90–91 straipsniai. JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nustato, kad iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas.
15. Antra, JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui turto pradinę pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto kainos pagrindimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turto, išskyrus greitai gendantį turtą, pradinę pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.
16. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nurodė, kad turtas bus pardavinėjamas pagal 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. Nutarimo Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Taip pat pateikė siūlomos turto kainos pagrindimą.
17. Taip pat sutiktina su administratorės pastebėjimu, jog Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pateikusi rekomendacijas, kuriose pažymėjo, kad bankroto administratorius, siekdamas neuždelsti įmonės turto realizavimo ir veikti efektyviai, turėtų ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti įsiteisėjimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomi su įmonės turto pardavimu ar perdavimu kreditoriams susiję ir kiti, likviduojant bankrutavusią įmonę, aktualūs klausimai, jei šie klausimai nebuvo svarstyti kreditorių susirinkime, vykusiame iki nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimas buvo sprendžiamas kreditorių susirinkime iki teismo nutarties pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto priėmimo.
18. Taigi kreditoriui neginčijant, jog susirinkime patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka pažeidžia teisės aktuose nustatytas turto pardavimo nuostatas, taip pat neteigiant, jog siūloma turto pradinės kainos nustatymo metodika neatitinka kreditorių interesų, nėra pagrindo įžvelgti kreditorių interesų pažeidimą.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 10-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“
19. Nustatyta, kad 10-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“ buvo pateiktas nutarimo projektas: „Patvirtinti bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą sąmatą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal 2016 m. balandžio 27 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 415 Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Kreditorius teigia, kad administratorės prašoma administravimo išlaidų sąmata sudaro 55 MMA ir 17 MMA – atlyginimui, kadangi bendrovė laikytina maža įmone.
20. „Už“ administratorės pateiktą nutarimo projektą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 54,79 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – 9,55 proc.
21. Vertindamas kreditorių priimtą nutarimą šiuo darbotvarkės klausimu, teismas atkreipia dėmesį į aktualų teisinį reguliavimą.
22. JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro: i) bankroto proceso administravimo išlaidos (JANĮ 75 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) ūkinės komercinės veiklos išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (toliau – kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus) (JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose detalizuota, kas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidas. Viena iš bankroto proceso administravimo išlaidų rūšių, dėl kurios nagrinėjamu atveju kyla ginčas, – atlygis nemokumo administratorei.
24. Vertinant pareiškėjo argumentus administratorės atlyginimo pagrįstumo kontekste matyti, jog JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį, ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytas 3 035 Eur (5 MMA) bazinis atlygis nemokumo administratorei už bankroto proceso administravimą. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad nemokumo administratoriaus bazinį atlygį nustato teismas. Kaip jau minėta, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi bazinis atlygis nemokumo administratorei nustatytas imant minimalųjį bazinio atlyginimo dydį – 5 MMA. Tai reiškia, kad keisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nustatytą minimalų nemokumo administratorei nustatytą bazinį atlyginimą galima tik laikantis specialios tvarkos, t. y. prašymą teikiant teismui. Kreditorių susirinkimas neįgaliotas keisti nemokumo administratorei nustatyto atlyginimo dydžio. Dėl šios priežasties naikintina nutarimo dalis, kuria nustatytas atlyginimas nemokumo administratorei, kadangi kreditorių susirinkimas neturi kompetencijos spręsti nemokumo administratoriaus atlyginimo tvirtinimo klausimą.
25. Nagrinėjamu atveju kreditorius taip pat nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria nutarta, jog kitoms administravimo išlaidoms, laikant, kad bendrovė atitinka vidutinės įmonės apibrėžimą, per visą bankroto procesą nustatytina bendra administravimo išlaidų sąmata sudaro 55 MMA. Kreditoriaus teigimu, UAB „Velvet gallery“ atitinka mažos įmonės apibrėžimą ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra neprotingai didelė.
26. Bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos ir kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (JANĮ 73 straipsnio 1 dalis).
27. Be JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų bankroto proceso administravimo išlaidų, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose numatytos bankroto proceso administravimo išlaidos: su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos;8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; pašto, ryšių, organizacinės išlaidos;10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. JANĮ 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos; 4 dalyje nustatyta, kad kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos.
28. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
29. Iš į bylą pateikto UAB „Velvet gallery“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. lapkričio 9 d., protokolo matyti, kad nemokumo administratorė pateikė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nesivadovaudama anksčiau nurodytais ir JANĮ įtvirtintais reikalavimais. Teismas pažymi, kad 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 415 Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuo 2020 m. sausio 1 d. nebegalioja. Taigi įvertinus, jog bendrovei administruoti reikalinga suma patvirtinta vadovaujantis negaliojančiu Vyriausybės nutarimu, kreditorių susirinkimo nutarimo dalis naikintina ir klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų patvirtinimo grąžintinas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
kreditoriaus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Velvet gallery“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. lapkričio 9 d., nutarimo 10-uoju darbotvarkės klausimu dalį, susijusią su atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto vizija“ nustatymu.
Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Velvet gallery“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. lapkričio 9 d., nutarimo 10-uoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidos, ir grąžinti šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.