Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2022 m. gruodžio mėn. (tikslios datos jis neatsimena) po 14 val. jam grįžus namo į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas jį atvyko I. Š., su kuria kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. Š. numetė jo kompiuterį, todėl jis delnu sudavė I. Š. į kairįjį skruostą. Visų aplinkybių jis neatsimena, tačiau jis galėjo I. Š. kumščiu suduoti į nosį, griebti ją už kaklo, palenkti galvą ir stipriai prispausti prie sienos, o paleidęs kaklą griebti I. Š. už abiejų rankų ir papurtyti. Jis mano, kad dėl tokių jo veiksmų I. Š. galėjo skaudėti. Nagrinėjamo įvykio metu jis gyveno su I. Š., kartu vedė bendrą ūkį, su I. Š. turi du bendrus vaikus. Po nagrinėjamo įvykio jis bandė taikytis su I. Š., tačiau pastaroji tai daryti atsisakė. Šiuo metu su I. Š. jis nepalaiko jokių santykių. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu su I. Š. jis nebegyveno apie tris mėnesius, nes jiems nebesutariant I. Š. su vaikais išvyko gyventi pas savo tėvus. 2022 m. gruodžio 16 d. I. Š. nieko nesakiusi ir neperspėjusi su jų bendrais vaikais atvažiavo į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis nuomojasi kartu su I. Š. seserimi. Pamatęs, kad į namus sugrįžo I. Š., jis, siekdamas išvengti konfliktų, išvyko iš namų ir minėtame bute nenakvojo. Visas naktis jis miegojo savo automobilyje, tačiau 2023 m. gruodžio 18 d. apie 7 val. parėjo namo pamiegoti. 12.00 val. jis nuėjo į kirpyklą, iš kurios grįžęs apie 13 val. nuėjo į savo kambarį. I. Š. tuo metu paguldė vaikus miegoti ir atėjo į jo kambarį, kur pradėjo klausinėti, kur jis buvo, ką darė. Jis I. Š. pasakė eiti į savo kambarį, tačiau ji jo neklausė, todėl jis ją nestipriai apsuko ir išstūmė iš savo kambario, po ko uždarė kambario duris. I. Š. vėl užėjo į kambarį, kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, dėl ko nuo triukšmo pabudo jų sūnus ir pradėjo verkti. I. Š. užėjo į vaiko kambarį, po ko vėl sugrįžo į jo kambarį, o sūnus liko verkti kitame kambaryje. I. Š. iš pykčio paėmė jo kompiuterio monitorių ir pastarąjį nuvertė ant stalo, po ko pabėgo į kitą kambarį. Supykęs, kad I. Š. nuvertė jo kompiuterį, jis dešine plaštaka du kartus trenkė I. Š. į kairės pusės veido sritį, po ko apsisukęs nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris (durys be užrakto). I. Š. su vaiku ant rankų vėl atėjus į jo kambarį jis I. Š. vėl pakartojo, kad ji paliktų jį ramybėje ir išeitų iš kambario, bet I. Š. jo neklausė, sakė, kad neis. Tada jis vėl apsuko I. Š. kartu su tuo metu ant rankų buvusiu sūnumi ir švelniai išstūmė ją iš kambario. Jis nematė, kad I. Š. būtų kur nors atsitrenkusi su galva, jis jos stipriai nestūmė. Nuo pastūmimo I. Š. negalėjo atsitrenkti į sieną. Išėjusi iš kambario I. Š. iškvietė policiją. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi ir nori I. Š. atsiprašyti (bylos lapai 85-88, 91-92).

5. Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė, kad kartu su A. D. ji gyvena penkerius metus, augina du sūnus. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. D. nuomojasi. 2022 m. gruodžio 16 d. apie 16 val. ji su vaikais grįžo į minėtą butą. Kelis mėnesius prieš tai ji su vaikais gyveno pas savo tėvus. Nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d. A. D. buvo namuose, bet su ja nebendravo, į jos telefoną rašydavo įžeidžiančias žinutes. 2022 m. gruodžio 18 d. apie 14.30 val. ji užėjo pas A. D. į kambarį pasikalbėti ir išsiaiškinti santykius. Tarp jos ir A. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. D. pradėjo ją stumdyti iš kambario. Ji vieną kartą sudavė delnu A. D. per veidą, po ko A. D. tapo agresyvus ir priėjęs prie jos kairiu delnu sudavė jai vieną kartą į kairįjį skruostą, po to iš karto trenkė dar vieną smūgį kumščiu į nosį. Ji juto fizinį skausmą. Po smūgio į nosį A. D. dešine ranka stipriai griebė jai už kaklo, o kaire ranka suspaudė apatinį žandikaulį (ant kaklo ir skruosto matėsi nubrozdinimai ir mėlynės) ir pradėjo ją stumti iš kambario, po to vėl griebė už kaklo, palenkė jos galvą ir stipriai prispaudė prie sienos. Ji bandė ištrūkti ir kaire galvos puse kažkaip atsitrenkė į sieną. Tada A. D. apsisuko ir ji besigindama ranka pataikė jam į kaklą, po ko A. D. griebė jai už abiejų rankų ir pradėjo purtyti (dėl šių veiksmų jai ant rankų liko mėlynės). Viso konflikto metu A. D. šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, todėl pabudo jų sūnus, kuris atbėgo pas ją į kambarį. Ji paėmė sūnų ant rankų, po ko A. D. pradėjo juos abu stumti iš kambario. Bijodama tiek dėl savo, tiek dėl abiejų vaikų saugumo ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Tai antras kartas, kai A. D. prieš ją smurtavo - pirmas kartas buvo 2021 m. vasarą: A. D. trenkė jai kelis kartus delnu per veidą, tačiau ji nei į policiją, nei į medikus dėl to nesikreipė. Kadangi tai buvo jau antras kartas, kuomet A. D. prieš ją smurtavo, ji kategoriškai atsisako su juo taikytis; be to, A. D. jos net neatsiprašė, o jo mama reikalauja, kad ji viską atsiimtų (bylos lapai 3-16, 29-31).

6. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. gruodžio mėn. patruliavimo su kolege metu buvo gautas pranešimas, kad prieš pranešėją smurtauja jos sugyventinis, namuose yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso jis neprisimena), lauke prie laiptinės juos pasitiko vyriškis, kuris pasakė, kad jo sugyventinė numetė jo kompiuterį, jie susipyko, namuose yra du (duomenys neskelbtini) vaikai. Prie buto durų jis pamatė apsiverkusią ir susijaudinusią merginą. Jis kartu su kolege užėjo į butą ir jis nuėjo į kitą kambarį šnekėti su pranešėja, kuri jam papasakojo susipykusi su savo sugyventiniu ir vaikų tėvu; jie barėsi, po to sugyventinis ją bandė smaugti, prirėmęs daužė jos galvą į sieną. Jis matė paraudimus moters veido srityje ir iš karto pasiūlė medikų pagalbą, tačiau moteris pagalbos atsisakė. Vedamas į tarnybinį automobilį vyras prisipažino pastūmęs savo sugyventinę, tačiau daugiau konflikto detalių nepasakojo (bylos lapai 48-50).

7. Specialistas, apžiūrėjęs I. Š. kūną, konstatavo, kad I. Š. prieš 2-3 paras iki apžiūros (2022 m. gruodžio 20 d.) kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais padaryti odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kakle, abiejuose žastuose. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos lapas 44).

8. Ikiteisminio tyrimo metu Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą (skambučio pradžia 2022 m. gruodžio 18 d. 14.46 val.), kuriame užfiksuota, kad paskambinusi moteris praneša, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos vaikų tėvas, su kuriuo ji yra nesusituokusi, smurtauja, medikai nereikalingi (bylos lapai 51-52).

9. Policijos pareigūnų mobiliuoju vaizdo registratoriumi darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvykusius policijos pareigūnus, einančius daugiabučio laiptinės link, pasitinka vyriškis, kuris kartu su policijos pareigūnais liftu važiuoja į įvykio vietą. Vyras pasakoja, kad penktadienį jo sugyventinė kartu su dviem vaikais atvažiavo pas jį į butą, kurį nuomoja sugyventinės sesuo, o jis liepia jai važiuoti atgal namo, nes jie jau pusę metų išsiskyrę; atvažiavusi jo sugyventinė numetė jo kompiuterį. Užėjus į butą pareigūnus pasitinka apsiverkusi moteris. Policijos pareigūnas nueina į kitą kambarį bendrauti su pranešėja, kuri nurodo, kad vyras smurtavo, trenkė galvą į sieną, pastūmė, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Moteris nurodo, kad sugyventinis atsistojo ir tiesiog pradėjo ją mušti, o ji iš nervų paėmė kompiuterį ir šį numetė; tada sugyventinis ją stūmė į sieną, trenkė per veidą, trenkė jai į nosį; ji mano, kad nosis gali būti lūžusi, tačiau medikų pagalbos ji atsisakė. Policijos pareigūnė bendrauja su vyriškiu, kuris teigia, kad iš jo pusės buvo tik žodinis konfliktas ir jis jai siūlė grįžti kartu su vaikais pas jos tėvus (bylos lapai 53-55).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad A. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat I. Š. ir D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialistų tyrimo metu, garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. gruodžio 18 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. D. žodinio konflikto su I. Š., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, metu tyčia delnu sudavė I. Š. į kairįjį skruostą, kumščiu sudavė I. Š. į nosį, po to dešine ranka griebė I. Š. už kaklo, palenkė jos galvą ir stipriai prispaudė prie sienos, paleidęs kaklą griebė I. Š. už abiejų rankų ir papurtė, I. Š. padarydamas odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kakle ir abiejuose žastuose, tokiu būdu A. D. tyčia sukėlė I. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. A. D. smurtaudamas – tyčia delnu suduodamas I. Š. į kairįjį skruostą, kumščiu vieną kartą suduodamas jai į nosį, dešine ranka griebdamas jai už kaklo, palenkdamas galvą ir stipriai prispaudęs prie sienos, paleidęs kaklą griebdamas I. Š. už abiejų rankų ir ją papurtydamas, sukėlė I. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nagrinėjamo įvykio metu I. Š. buvo A. D. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

12. Teisiamojo posėdžio metu A. D. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį mamos R. R. atsakomybei pagal laidavimą.

13. R. R. pateikė teismui pateikė prašymą, kuriuo paprašė perduoti A. D. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. R. R. nurodo, kad būdama A. D. mama ji yra tinkama laiduotoja. Jos šeima, giminaičiai pripažįsta jos autoritetą šeimoje, ji neteista, nepiktnaudžiauja alkoholiu, pastoviai bendrauja su sūnumi. Ji mano, kad nuolatinis bendravimas su sūnumi ateityje tikrai padarys jam teigiamą įtaką, ji nuolat jam primins apie būtinybę laikytis įstatymų.

14. Teisiamojo posėdžio metu R. R. paaiškino, kad su sūnumi A. D. ji gyvena atskirai. Ji gyvena su vyru, tačiau su visais vaikais bendrauja kiekvieną dieną, nes mamos pareiga yra kiekvieną dieną bendrauti su savo vaikais Vaikai ją aplanko, atvažiuoja, padeda. Su A. D. ji bendrauja kiekvieną dieną savais reikalais, turi savų problemų namuose, aiškinasi, kaip iškilusias problemas spręsti. Ji bendrauja ir su I. Š., rašo šiai žinutes, domisi, kaip gyvena jos anūkai. I. Š. ji neskambina, nes ši turi naują draugą ir ji mano, kad I. Š. naujas draugas nenori, kad jos bendrautų, todėl ji I. Š. rašo tik žinutes. Sūnus labai gailisi dėl savo poelgio. Dėl jo elgesio ji kalbėjosi su sūnumi, pastarasis negerai pasielgė, ji vertina jo elgesį neigiamai. Ji nori, kad jos sūnus susitaikytų su I. Š., tačiau mano, kad jiems nieko neišeis. A. D. yra geras, darbštus, sąžiningas, rūpestingas, jį tiek darbe, tiek kaimynai giria. Kartais A. D. būna užsispyręs. Jis mėgsta žvejoti, sportuoja, alkoholio nevartoja. Ji dirba globos namuose, turi šeimoje autoritetą, vaikai ir vyras ją gerbia. Kitais metais bus 30 metų, kai ji kartu gyvena su savo vyru. Jų šeimoje nei karto nebuvo fizinio smurto, vaikų nemušė – ji neigiamai vertina smurtą šeimoje.

15. A. D. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl A. D. nusikalstama veika padarytos žalos I. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, kurią ji įvertino 1 000 eurų. 2023 m. rugsėjo 8 d. A. D. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis I. Š. atlygino savo veiksmais padarytą neturtinę žalą - bankiniu pavedimu pervedė jai 1 000 eurų. A. D. neteistas (bylos lapas 116), baustas administracinėmis nuobaudomis dėl nešiurkščių administracinių nusižengimų, skirtas baudas yra sumokėjęs (bylos lapai 118-129). A. D. dirba (bylos lapas 117), darbovietės charakterizuojamas kaip pareigingas, kruopštus, lojalus darbuotojas, kurio atkaklumas ir darbštumas yra vertinamas kolektyvo, jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokojantis humoro jausmo, besistengiantis išspręsti iškilusią problemą abiem pusėms priimtinu būdu (bylos lapas 179), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog A. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Laiduotoja sutinka būti R. R., kuri yra A. D. mama. A. D. su R. R. palaiko glaudžius ryšius, bendrauja kiekvieną dieną, R. R. šeimoje turi autoritetą, yra neteista. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad R. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. D., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. D., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus A. D., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

18. A. D. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. D. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. D. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civilinis ieškinys

19. Šio baudžiamojo proceso metu I. Š. pareiškė 1 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. D. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos (bylos lapai 38-40).

20. Vertindamas I. Š. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. A. D. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis I. Š. atlygino savo veiksmais padarytą neturtinę žalą - bankiniu pavedimu pervedė jai 1 000 eurų, taigi I. Š. civilinis ieškinys atmestinas.

VII. Procesinės prievartos priemonės

21. Baudžiamojo proceso metu A. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 93-96), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. Š. civilinį ieškinį atmesti.

A. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. D. ir R. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.