- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-847-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-23419-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Rolando Gilio
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“, Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- UAB „RSR“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Rolando Gilio atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria prašymas laikytas nepaduotu, ir 2010 m. vasario 3 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo Rolando Gilio ieškinį atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei Jurgitai Šukienei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir kt., tretieji asmenys UAB „RSR“, antstolis Gintas Badikonis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo ir be pagrindo įgyto turto gražinimo. Taip pat pateikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-01-05 nutartimi ieškovo Rolando Gilio prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė; nustatė ieškovui Rolandui Giliui procesinį terminą iki 2010-01-27 (imtinai) apmokėti ieškinį 1 792 Lt žyminiu mokesčiu ir pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo kvito originalą, bei pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 113 str. 1 d. 2 d., 135 str. 1 d. 5 p. keliamus reikalavimus. Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad teismui pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka sunkiai ieškovo materialinei būklei konstatuoti, padarė išvadą, kad ieškovo prašymas atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmestinas, ir ieškovas įpareigotinas sumokėti 1 792 Lt žyminį mokestį. Taip ieškinyje neišreikšta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas; nepateikti visi ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų priedai, skirti atsakovams ir tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Vykdydamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį ieškovas pateikė patikslintą ieškinį bei prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, papildytą oficialiomis pažymomis.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-01 nutartimi ieškovo Rolando Gilio ieškinį atsakovams UAB „Swedbank“ ir Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei J. Šukienei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo ir be pagrindo įgyto turto gražinimo, tretieji asmenys UAB „RSR“, antstolis Gintas Badikonis, laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui; grąžino ieškovui Rolandui Giliui 2009-12-29 AB „Swedbank“ sumokėtą 500 Lt žyminį mokestį. Teismas konstatavo, jog kadangi pateiktas ieškinys neatitiko CPK keliamų reikalavimų, ieškovui buvo nustatytas procesinis terminas iki 2010-01-27 (imtinai) ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas teismo įpareigojimus įvykdė tik iš dalies, t. y. pateikė teismui ieškinį, atitinkantį CPK 113 str. 1 d. 2 d., 135 str. 1 d. 5 p. keliamus reikalavimus, tačiau neapmokėjo ieškinio 1 792 Lt žyminiu mokesčiu ir pakartotinai pateikė prašymą atleisti jį nuo likusios dalies, t. y. 1 792 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad 2010-01-05 nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio nebuvo apskųsta, panaikinta, todėl yra galiojanti ir ieškovo turi būti privalomai vykdoma. Ieškovas, 2009-12-30 pateikęs ieškinį, jau prašė teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio ir 2010-01-05 nutartimi teismas jau šį prašymą išsprendė, t. y. ieškovo prašymą atmetė ir įpareigojo ieškovą iki 2010-01-27 sumokėti 1 792 Lt likusią žyminio mokesčio dalį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK nuostatos nenumato teismui procesinės galimybės to paties ieškinio priėmimui du ir daugiau kartų nustatyti terminą trūkumams pašalinti, ir keletą kartų spręsti to paties ieškinio priėmimo klausimą, taip pat nenumato proceso šalims išlygų savo nuožiūra koreguoti, t. y. su išlygomis vykdyti ar nevykdyti teismo priimtų ir galiojančių nutarčių įpareigojimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-05 nutartyje nurodytų trūkumų pilnai nepašalino, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2937-599/2010, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio G. Badikonio išieškojimo veiksmus ieškovo Rolando Gilio atžvilgiu (v.b. Nr.0040/09/04584) iki procesinio sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje Nr. 2-28996-599/2009. Teismas konstatavo, jog ieškovas 2010-01-05 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų pilnai nepašalino, todėl 2010-02-01 nutartimi atsisakyta priimti ieškinį; esant tokioms aplinkybėms 2010-01-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-01 nutarties ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį; atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą Rolandą Gilį nuo likusios dalies, t. y. 1 792 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog pagal į bylą pateiktus ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus nebuvo ir nėra pagrindo manyti, kad ieškovo turtinė padėtis leido iki teismo 2010-01-05 nutartyje nurodyto termino, t. y. iki 2010-01-27, ar artimiausiu metu leis ieškovui sumokėti likusią 1 792 Lt žyminio mokesčio dalį. Pažymi, jog teismas 2010-01-05 nutartimi netenkino prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio tik dėl to, kad ieškovas nepateikė oficialių pažymų; šias pažymas ieškovas pateikė vėliau, su nauju prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, kuris buvo pateiktas kartu su patikslintu ieškiniu. Apelianto vertinimu, teismas turėjo įvertinti realias ieškovo galimybes sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau to nepadarė, ir tik formaliai vadovaudamasis anksčiau priimta nutartimi, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą ieškinį tik dėl to, jog ieškovas neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio, tuo pažeisdamas ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Atskiruoju skundu dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-03 nutarties ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-05 nutartimi buvo pagrįstai taikyta laikinoji apsaugos priemonė; apskundus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį, kuria ieškinys grąžintas, atskiruoju skundu, išnyko 2010-02-03 nutarties pagrindas, t. y. 2010-02-01 nutartis neįsiteisėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirųjų skundų medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-01 nutarties.
Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Dėl šio, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismo atsisakymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo užkerta jam kelią ginti pažeistas teises. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1. d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra anksčiau paminėto žyminio mokesčio sumokėjimas. Taigi reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Pagal CPK 83 str. 3 d., motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kolegija pažymi, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu, jame suformulavo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, pridėjo, prašymą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas 2010-01-05 nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio išsprendė iš esmės – įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, įpareigojo ieškovą sumokėti likusią 1 792 Lt dalį žyminio mokesčio. Nesutikdamas su tokia teismo nutartimi ieškovas turėjo teisę apskųsti 2010-01-05 nutarties dalį dėl žyminio mokesčio atskiruoju skundu (CPK 100 str. 2 d.), prie jo pridėdamas visus savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo, nors yra atstovaujamas advokato – profesionalaus teisininko, išmanančio civilinio proceso nuostatas. 2010-01-05 nutartis įsiteisėjo ir vadovaujantis CPK 18 str. privalo būti vykdoma. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK nuostatos nenumato teismui procesinės galimybės to paties ieškinio priėmimui du ir daugiau kartų nustatyti terminą trūkumams pašalinti, ir keletą kartų spręsti to paties ieškinio priėmimo klausimą, taip pat nenumato proceso šalims išlygų savo nuožiūra koreguoti, t. y. su išlygomis vykdyti ar nevykdyti teismo priimtų ir galiojančių nutarčių įpareigojimų. Kolegija taip pat pažymi, jog pagal CPK 7 str. 2 d. dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-02-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 20010-02-03 nutarties.
Kaip matyti iš bylos medžiagos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis CPK 148 str. 2, 3 d. iki ieškinio padavimo dienos, nagrinėjamu atveju iki ieškinio trūkumų ištaisymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytu terminu trūkumai ištaisyti nebuvo, teismas 2010-02-01 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, todėl turėjo pagrindą vadovautis imperatyvia CPK 150 str. 2 d. 2 p. norma ir savo iniciatyva panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-02-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (ieškovo) Rolando Gilio valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 15,35 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Rolando Gilio 15,35 Lt (penkiolika litų, 35 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).