- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2-942/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gimanita“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ ieškinį dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gimanita“ bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ prašė iškelti atsakovo UAB „Gimanita“ bankroto bylą, skirti bankroto administratoriumi UAB „Admivita“. Trečiasis asmuo AB DNB bankas administratoriumi prašė skirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“.
Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė atsakovo bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria paskirtas administratorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.
Teismas nustatė, kad ieškovo skundas buvo pateiktas paštu, kad ant voko yra UAB „Greitasis kurjeris“ padarytas 2014 m. kovo 4 d. datos antspaudas. Teismas nurodė, kad skundžiama nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 3 d., todėl sprendė, jog skundas buvo paduotas po nutarties įsiteisėjimo. Tuo tarpu apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Skolų departamentas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atskirąjį skundą, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir išspręsti klausimą iš esmės – administratoriumi skirti UAB „Admivita“.
Apelianto teigimu, 2014 m. vasario 20 d. nutartį jis gavo tik 2014 m. kovo 3 d., kai pats kreipėsi į atsakovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl nutarties pateikimo. Apeliantas operatyviai parengė atskirąjį skundą ir 2014 m. kovo 3 d. pateikė pašto paslaugas teikiančiam UAB „Greitasis kurjeris“. Apelianto nežino, kodėl UAB „Greitasis kurjeris“ ant voko, kuriame siųstas skundas, uždėjo antspaudą su 2014 m. kovo 4 d. data. Apelianto nuomone, toks pašto paslaugas teikiančio asmens padarytas procedūrinis netikslumas ar klaida negali varžyti proceso dalyvio teisės į apeliaciją, todėl teismas, formaliai vertindamas skundo pateikimą žyminčius dokumentus, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, bet ir apelianto procesines teises. Apeliantas atskirąjį skundą pateikė nepraleidęs termino (CPK 74 str. 7 d.). Teismas, nesudarydamas apeliantui sąlygų pateikti savo poziciją dėl 2014 m. vasario 20 d. nutarties, pažeidė apelianto, kaip kreditoriaus, lūkesčius bei užkirto galimybę pateikti nuomonę dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Apelianto teigimu, net tuo atveju, jei jis, teismo nuomone, yra viena kalendorine diena praleidęs terminą atskirajam skundui pateikti, pagal nuoseklią teismų praktiką toks formalus termino praleidimo vertinimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis apelianto teises ir teisėtus interesus. Be to, teismas, atsisakęs priimti skundą, vilkina atsakovo bankroto procedūrą, kadangi dėl šiuo skundu skundžiamos 2014 m. kovo 10 d. nutarties nėra įsiteisėjusi 2014 m. vasario 20 d. nutartis.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai 2014 m. vasario 20 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Administratoriumi turėtų būti skiriamas apelianto siūlomas UAB „Admivita“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo atmesti atskirąjį skundą.
Trečiojo asmens teigimu, teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą, taip pat pagrįstai bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimo grupė“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas atskirajame skunde dėl teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties iš esmės teigia, kad: pirma, terminas apskųsti nutartį nebuvo praleistas, antra, jei terminas ir buvo praleistas, tai nežymiai, ir teismas negalėjo atsisakyti priimti skundo dėl 2014 m. vasario 20 d. nutarties. Sutikti su šiais argumentais negalima.
Paskutinė diena apskųsti teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį buvo 2014 m. kovo 3 d. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 13 d.). Ant voko, kuriame pateiktas apelianto atskirasis skundas dėl aptariamos nutarties, uždėtas UAB „Greitasis kurjeris“ 2014 m. kovo 4 d. spaudas (b. l. 102), t. y. nurodyta skundo įteikimo kurjeriui data. Taigi terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas (CPK 74 str. 7 d.). Apelianto argumentas, kad kurjeris per klaidą nurodė 2014 m. kovo 4 d., nors skundas jam buvo įteiktas dieną prieš tai, teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo (CPK 185 str. 1 d.). Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kurjerio paslaugas teikiančio asmens paaiškinimo dėl esą padarytos klaidos. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantas, be kita ko, užsiima ikiteisminiu ir teisminiu išieškojimu (www.skoludepartamentas.lt), o, teismų informacinės sistemos duomenimis, 2014 m. apeliantas vienokiu ar kitokiu procesinius statusu yra dalyvavęs ar tebedalyvauja daugiau kaip 20 bylų Kauno apygardos teisme. Dėl šių priežasčių apelianto pateiktas dokumentas, iš kurio matyti, kad 2014 m. kovo 3 d. UAB „Greitasis kurjeris“ buvo įteiktas ir laiškas, skirtas Kauno apygardos teismui (b. l. 118), nesant šiame dokumente detalizavimo, su kokia konkrečia byla laiškas yra susijęs, nėra pakankamas įrodymas, jog atskirasis skundas dėl teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties iš tiesų buvo įteiktas 2014 m. kovo 3 d.
Teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimas visų pirma sukelia reikšmingų teisinių pasekmių pačiai įmonei ir įmonės kreditoriams. Pavyzdžiui, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti iš įmonės skolas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas; teisė valdyti, naudoti įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d., 14 str.). Pažymėtina, kad teismo nutartis iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėja pasibaigus ĮBĮ nustatytam jos apskundimo terminui, o pats prašymas atnaujinti terminą nutarties apskundimui, nepriklausomai nuo to, šis terminas praleistas ženkliai ir ne, neturi jokios įtakos nutarties galiojimui. Atsižvelgiant į nurodytas aptariamos nutarties įsiteisėjimo sukeliamas teisines pasekmes, akivaizdu, kad termino jos apskundimui atnaujinimas lemia ne mažiau reikšmingus padarinius.
Bylos duomenimis, apie 2014 m. vasario 20 d. įvyksiantį teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimas, buvo viešai paskelbta 2014 m. vasario 6 d. (b. l. 37), todėl apeliantas turėjo visas galimybes apie jį sužinoti (CPK 133 str. 3 d.). Teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis apeliantui buvo išsiųsta 2014 m. vasario 21 d. (b. l. 87, 88). Nors apeliantas nurodo, kad aptariamą nutartį gavo tik 2014 m. kovo 3 d. ir tik po to, kaip pats kreipėsi į teismą, apeliantas, būdamas verslininku ir, minėta, užsiimdamas, be kita ko, teisminiu ir neteisminiu išieškojimu, turėdamas patirties šioje srityje, galėjo anksčiau pasidomėti, kaip išspręstas atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimas. Taigi, teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2014 m. vasario 20 d. nutarties paduoti (CPK 78 str. 1 d.).
Teismas, remdamasis išdėstytu, sprendžia, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.