Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam V. B., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei R. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-27 nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda;

priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiojo S. P. naudai 7 000 (septyni tūkstančiai) litų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Kautra“ atmestas. Priteista iš nuteistojo V. B. nukentėjusiojo S. P. naudai 2420 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt) litų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 100 Lt (vienas šimtas) transporto išlaidų; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2010-03-01 apie 11 val. 40 min. Kauno rajone, Raudondvario sen., kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė - Klaipėda, vairuodamas autobusą „KAROSA 732", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno kryptimi, ties kelio 8,970 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad bet kuriuo metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl ko nuokalnėje esančiame kelio vingyje į kairę, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir prieš šviesoforą sustojusį automobilį „ROVER 620", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „PEUGEOT 406", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to įvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su Jurbarko kryptimi važiavusiu autobusu „SETRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje autobuso „SETRA" vairuotojui S. P. buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviams - R. K. ir V. B. - sužalojimai, sukėlę jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, autobuso „KAROSA 732" keleivėms - I. N. ir J. B. - sužalojimai, sukėlę joms nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Atsikirtimu į nukentėjusiojo S. P. apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „Kautra“ atstovas prašo atmesti nukentėjusiojo S. P. apeliacinį skundą, skundžiamą Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-27 nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog S. P. skunde išdėstyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Skunde išdėstyti reikalavimai priteisti nukentėjusiajam 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas priteisė nukentėjusiajam 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo. S. P. savo skunde nenurodė jokių ypatingų ar išskirtinių sąlygų, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad jis patyrė daugiau neturtinės žalos, nei jam yra priteista skundžiamu nuosprendžiu. Autobusas Karosa B 732, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo V. B., apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiu būdu, kai yra apdrausta civilinė atsakomybė, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Be to, UAB „Kautra“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ yra sudariusios bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią draudimo išmokos riba darbdavio civilinės atsakomybės atveju yra 100 000 Lt, neturtinei žalai atlyginti papildomai 100 000 Lt. Todėl tuo atveju, jei neturtinė žala nebūtų padengta pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, ji bendrosios civilinės atsakomybės draudimo dydžio ribose (100 000 Lt) turėtų būti padengta pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Dėl aukščiau paminėto nukentėjusiojo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundo netenkinti, tačiau nurodė, kad bauda nuteistajam turėtų būti paskirta didesnė – 15 MGL; gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi neturtinė žala atlyginta teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeistinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nukentėjusysis S. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo ir dėl bausmės. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas dalyje dėl bausmės bei dalyje dėl civilinio ieškinio ir jis turi būti pakeistas. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neteisėtas ir keistinas, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl – žalos turtui. Šioje byloje teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovavosi byloje nustatyta aplinkybe, kad UAB „Kautra“ su civiliniu atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ yra sudariusi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį PZULT Nr. 1156286 ( t. 3, b. l. 12). Šia sutartimi buvo apdrausta darbdavio UAB „Kautra“ civilinė atsakomybė, tame tarpe ir neturtinė žala 200 000 Lt sumai. Civilinis atsakovas UAB „Kautra“ teismui pateikė dokumentus, įrodančius, jog transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog UAB „Kautra“ transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, byloje nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė teisingą sprendimą, jog civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsako draudimo sutarties ribose.

Teismas teisingai pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl kojos sužalojimo negali sportuoti, dėl ko teko pakeisti gyvenimo būdą. Nurodė, kad teko pakeisti darbą, nes negalėjo vairuoti transporto priemonių su mechaninėmis greičių dėžėmis, ateityje bus reikalinga operacija. Teigė, kad dėl kojos skausmo nuolatos vartoja nuskausminamuosius vaistus, tačiau teismui nepateikė išsamių LR CPK 177 straipsnyje nurodytų įrodymų apie ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl skausmo ir nuolatinio nuskausminamųjų vaistų naudojimo. Šios aplinkybės liko neįrodytos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo neteko vairuotojo darbo, tačiau jis šiuo metu dirba vairuotojo darbą kitoje įmonėje, kas parodo, jog eismo įvykio metu patirtas sužalojimas netrukdo dirbti darbo, nors ir su kita transporto priemone. Nustatyta, jog nuo 2010-11-03 S. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-konduktoriumi, kas tik patvirtina tą aplinkybę, jog dėl patirtų sužalojimų jam nebuvo atimta galimybė laisvai judėti, todėl jis gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir dirbti. Apeliaciniame skunde S. P. nenurodė jokių ypatingų ir išskirtinių sąlygų, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad jis patyrė daugiau neturtinės žalos, nei jam priteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Dėl to teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam 3560 Lt neturtinės žalos, pagrįstai nusprendė, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ neturtinė žala, S. P. yra 7 000 (septyni tūkstančiai) litų (LR CK 1.5 str., 6.250 str., 6. 270 str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos teismas teisingai atmetė kaip neįrodytą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Todėl ateityje, kaip pabrėžia atsiliepime UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė, civiliniam ieškovui pateikus dokumentus, patvirtinančius įvykio metu patirtų sužalojimų papildomą gydymą, sprendimas dėl papildomos draudimo išmokos turtinės bei neturtinės žalos kompensavimui, remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr. 7181420, bus peržiūrėtas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bausmės klausimą, nuosprendyje nieko nepasisakė dėl tikslingumo skirti papildomą sankciją –teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą. Kolegijos nuomone, bausmė V. B. paskirta teisingai. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, V. B., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, teismas paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis yra pensijinio amžiaus, silpnos sveikatos. BK 281 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Šiuo konkrečiu atveju teismas parinko baudos bausmę pagrįstai, kadangi V. B. nusikalstamą veiką padarė dirbdamas vairuotoju. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, transporto priemonės vairavimas yra laikomas užsiėmimu tam tikra veikla BK 45 straipsnio prasme, jeigu jis susijęs su asmens darbine veikla. Todėl atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kas yra numatyta BK 281 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose kaip švelniausia iš alternatyvių bausmių, taikymui keliamos tam tikros sąlygos. Pažymėtina, kad atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti skiriamas tik tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas padaromas vairuojant transporto priemonę darbinės veiklos srityje susijęs su sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. dirbant darbą, susijusį su transporto priemonės vairavimu. BK 281 straipsnio sankcijose įtvirtinta alternatyvių bausmių sistema įpareigoja teismą kiekvienu atveju kaltininkui skirtiną bausmę parinkti apvarsčius visų sankcijoje numatytų bausmių skyrimo galimybę, pradedant nuo švelniausios iš jų. Šiuo atveju atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę trukdytų V. B. darbinei veiklai, dėl šios priežasties jis gali netekti darbo. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie išdėstyti BK 1 straipsnio 1 dalyje, jog baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje bausmė - atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šių aplinkybių byloje nėra. Todėl, kolegijos nuomone, baudos bausmė V. B. paskirta teisingai.

Išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Nagrinėjant nukentėjusiojo skundą apeliacinės instancijos teisme, S. P. pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr.607556, iš kurio matyti, kad jis advokatui A. N. už advokato paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1210 Lt (t. 3, b. l. 126). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš nuteistojo V. B..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. P. 1210 Lt (tūkstantį du šimtus dešimt) litų už suteiktą advokato pagalbą.