Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2013 m. kovo 30 d., apie 11.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kieme, konflikto su broliu M. P. metu ne mažiau vieno karto spyrė jam į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalų plyšimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo M. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, D. P. 2013 m. kovo 30 d. apie 17.54 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kieme, konflikto su broliu M. P. metu, grasino nužudyti nukentėjusįjį M. P., t. y. laikydamas rankoje kirvį, artinosi prie M. P., kas suteikė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir realus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje Nr. pG 85/13-476/13 (04) (52 b. l.) nurodyta, kad M. P. padarytas kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalus plyšimas. Sužalojimai padaryti kairio kelio sąnarį paveikus kietų buku daiktu. Išvadoje pažymėta, jog konkrečiai nurodyti, ar šie sužalojimai yra D. P. atliktų veiksmų pasekmė, nėra galimybės dėl ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo įvykio iki diagnozės nustatymo. Teigiama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu kairio kelio sąnarį paveikus kietu buku daiktu. M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalaus plyšimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teismo medicinos specialisto H. D. apklausos protokole užfiksuoti jo paaiškinimai, kad M. P. apžiūrai kreipėsi 2013 m. balandžio 10 d.. Atlikus tyrimą, jo kūne išorinių sužalojimų žymių nebuvo. Atsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio iki apžiūros, neatmetama galimybė, kad išoriniai sužalojimai, pavyzdžiui, poodinės kraujosruvos ar minkštų audinių patinimas, galėjo išnykti. Kadangi nuo įvykio iki diagnozės nustatymo praėjo ilgas laiko tarpas, konkrečiai nurodyti, kada sužalojimai galėjo būti padaryti, nėra galimybės. Tikėtina, kad patyrus tokią traumą, nukentėjusysis judesių metu jaučia skausmą, būna apriboti judesiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo atsirasti spiriant į kairės kojos sąnarį ir po to kojai staiga kryptelėjus (53 b. l.).

2013 m. kovo 30 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose nurodyta, kad nukentėjusysis M. P. pateikė DVD laikmeną su vaizdo įrašu (54 b. l.) ir CD-R laikmeną su užrašu „P. D. grasinimas“ (55 b. l.).

2013 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole (56-68 b. l.) užfiksuota pateiktų laikmenų apžiūra. Protokole nurodyta, kad 2013 m. kovo 30 d. pateiktame įraše nuo pirmos įrašo sekundės matomas vyriškas veidas, panašus į nukentėjusiojo M. P., kuris sėdi automobilyje. Nuo 8 įrašo sekundės vaizdo kamera yra atsukama į priekinį automobilio langą, toliau matosi kelias, automobilis stovi ant šaligatvio. 16 sek. - automobilis pradeda judėti G. kapinių link. 1 min. 04 sek. – suka į kairę ir įvažiuoja į nuosavo namo kiemą. 1 min. 10 sek. - automobilis sustoja. Vaizdo įraše iš kairės pusės nepilnai matyti mūrinio pilkos spalvos namo prieangis, vidury kiemo stovi medis, dešinėje pusėje matyti dalis geltonų plytų ūkinio pastato. 1 min. 58 sek. – girdisi, kaip kažkas išlipa iš automobilio, girdisi įjungiamos signalizacijos garsas. 2.28 min. vyras, panašus į M. P., prieina prie prieangio, pabeldžia į langą, po to nueina nuo lango, 14 sekundžių stovi ir nueina prie kelio. 3.04 min. vyras, panašus į M. P., vėl pasirodo kadre, ateina nuo kelio pusės, prieina prie prieangio durų, sustoja prie durų. 3.21 min. kažkas atidaro duris ir vyras, panašus į M. P., su kažkuo kalbasi. Pokalbis vyksta iki 7.25 min., toliau vyras, panašus į M. P., nueina kelio pusėn. 7.31 min. pasirodo vyras, panašus į D. P.; jis eina link prieangio durų, jam iš paskos eina juodais drabužiais apsirengusi šviesių plaukų moteris, panaši į S. M.. Prie prieangio vyras, panašus į D. P., sustoja, atsisuka į vyrą, panašų į M. P., ir kažką jam sako. 7.41 min. vyras, panašus į D. P., įeina į namo prieangį. Vyras, panašus į M. P., stovi prie prieangio durų ir su kažkuo kalbasi. 8.28 vyras, panašus į M. P., 2 kartus beldžia į prieangio duris; paeina toliau nuo durų, atsistoja ir laukia; praėjus 68 sek., vyras, panašus į M. P., nueina prie kelio. Įrašo 9.12 min. vyras, panašus į M. P., vėl eina link prieangio, pasibeldžia 2 k. ir nueina prie kelio. 9.39 min. vėl pasirodo kadre, prieina prie prieangio durų, sustoja ir, panašu, kad su kažkuo kalbasi (su kuo – nematyti). 10.12 min. iš prieangio išeina vyras, panašus į D. P., ir sparčiu žingsniu eina link ūkinio pastato; vaizdo įrašo 10,14 min. – vyras, panašus į D. P., sustoja ir kažką sako vyriškiui, panašiam į M. P., toliau nueina link ūkinio pastato. 10.27 min. vyriškis, panašus į D. P., pradingsta iš kadro. Tuo tarpu vyras, panašus į M. P., atsisuka nugara į ūkinį pastatą, o kadre 10.30 min. pasirodo moteris, einanti nuo kelio pusės link namo prieangio; ji vilki tamsios spalvos striukę su kailiuku ties apykakle, avi baltos spalvos ilgaausius batus ir kairėje rankoje neša baltos spalvos maišelį. Moteris prieina prie prieangio, sustoja. Iš prieangio (10.38 min.) išeina moteris, vilkinti tamsios spalvos rūbais, šviesių plaukų; 10.40 min. ji įeina atgal į prieangį. Moteris su baltos spalvos maišeliu pasilieka stovėti prie prieangio, panašu, kad kalbasi su vyru, panašiu į M. P.. Vaizdo įrašo 10.43 min. – vyriškis, panašus į D. P., sparčiu žingsniu eina nuo ūkinio pastato link namo, dešinėje rankoje nešasi daiktą, panašų į kirvį, dešinę ranką kelia į viršų, po to nuleidžia. 10.47 min. – vyriškis, panašus į M. P., atsisuka į vyriškį, panašų į D. P.. 10.49 min. – vyras, panašus į D. P., prieina prie vyro, panašaus į M. P., užsimoja daiktu, panašiu į kirvį; vyras, panašus į M. P., prisiliečia prie vyro, panašaus į D. P., kairės rankos. Vyras, panašus į D. P., dešinę ranką laiko už nugaros. 10.50 min. vyras, panašus į M. P., pradeda trauktis nuo vyro, panašaus į D. P.. Traukiasi, nugara į priekį eina kelio pusėn. 10.52 min. moteris, kuri stovėjo prie prieangio, bando sustabdyti vyrą, panašų į D. P.; sugriebia jam už drabužių, bet D. P. užsimoja, rankoje turėdamas daiktą, panašų į kirvį, ir laikydamas rankoje daiktą, panašų į kirvį, eina link vyro, panašaus į M. P., kuris traukiasi prie kelio. 10.55 min. vyrai pradingsta iš kadro ir tą pačią sekundę iš prieangio išeina šviesių plaukų moteris, tikėtina, S. M.. Abi moteris eina ta pačia kryptimi, kuria nuėjo vyrai. 11.01 min. moteris su baltos spalvos maišeliu perduoda maišelį šviesių plaukų moteriai, tikėtina, S. M.. Ši pasiima maišelį ir lieka stovėti toje pačioje vietoje [...]. 11.39 min. vaizdo įraše pasirodo nuo kelio pusės grįžtantis vyriškis, panašus į D. P. [...].

2013 m. balandžio 2 d. pateiktoje laikmenoje „P. D. grasinimas nužudyti“ vaizdo nesimato. Užfiksuotas konflikto, vykusio 2013 m. kovo 30 d. apie 11.00 val. tarp D. P. ir M. P., garso įrašas.

2013 m. balandžio 2 d. pateiktoje laikmenoje „P. D. puolimas kirviu“ yra vaizdo bei garso įrašų fragmentai. Užfiksuotas konflikto, vykusio 2013 m. kovo 30 d. apie 17.00 val. tarp D. P. ir M. P., garso įrašas.

2013 m. balandžio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota laikmenos su garso įrašu (2013 m. kovo 30 d. M. P. pranešimas policijai apie užpuolimą kirviu) (71-73 b. l.).

Nesunkus nukentėjusiojo M. P. sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2013 m. kovo 30 d., apie 11.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kieme, konflikto su broliu M. P. metu ne mažiau vieno karto spyrė jam į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalų plyšimą, sukėlusį M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis D. P. neigia savo kaltę teigdamas, kad įvykio dieną nukentėjusiajam pirmą kartą atvažiavus į namą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kur kaltinamasis gyvena su tėvu A. P. ir sugyventine S. M., tėvas nepageidavo kalbėtis su M. P., todėl kaltinamasis išstūmė nukentėjusįjį iš kiemo, tačiau jokio kitokio smurto prieš M. P. nenaudojo, jam į koją nespyrė, tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Tai yra, nukentėjusiojo M. P. duoti parodymai teismo posėdžio metu, kad kaltinamasis D. P. konflikto metu spyrė jam į koją ne mažiau vieno karto ir šias aplinkybes M. P. nurodė tiek protokole pareiškime (9 b. l.), tiek vėliau kelis kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (13, 23-25, 26-27 b. l.). Nukentėjusiojo parodymai išsamūs, nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose išnagrinėjus bylą nenustatyta. Nors atlikus pirminį M. P. kūno tyrimą - 2013 m. balandžio 10 d., t. y. po įvykio praėjus 10 d. - išorinių sužalojimo žymių ant nukentėjusiojo kūno nebuvo rasta, tačiau 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad M. P. padarytas kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalus plyšimas, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Papildomą tyrimą atlikęs teismo medicinos specialistas H. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo 2013 m. rugpjūčio 29 d. išvadą ir nurodė, jog pirminio tyrimo metu išoriniai sužalojimai, tokie, kaip poodinės kraujosruvos ar minkštų audinių patinimas, įvertinus laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio iki apžiūros, galėjo išnykti. Specialistas nepaneigė, jog sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu - spiriant į kairės kojos sąnarį, o po to kojai staiga kryptelėjus, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis spyrė jam į koją kelis kartus, bet į tą pačią vietą.

Nors ir kaltinamasis viso proceso metu neigė spyręs M. P., tačiau jo parodymai, priešingai nei nukentėjusiojo, nėra tokie nuoseklūs. D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 3 kartus (105-107, 112-114, 118-119 b. l.), tačiau tik teisme iškėlė versiją, kad nukentėjusysis pats galėjo susižaloti, kai, stumiamas iš kiemo, prie griovio užkliuvo ir vos nenugriuvo. Taigi, atsižvelgus į tai, jog kaltinamojo parodymai proceso metu buvo ne visai nuoseklūs, o nukentėjusysis esmines įvykio aplinkybes viso proceso metu iš esmės aiškino vienodai ir nuosekliai, be to, jo parodymai atitinka teismo medicinos specialisto išvadą ir specialisto paaiškinimus, teismas nukentėjusiojo parodymus laiko teisingais ir jais remiasi, o kaltinamojo teiginius, jog M. P. nespyrė, atmeta ir jo parodymus šia apimtimi vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas atmeta ir liudytojos S. M. parodymus, kad 2013 m. kovo 30-osios rytą, nukentėjusiajam M. P. atvykus pirmą kartą, kaltinamasis nespyrė nukentėjusiajam. S. M. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl gali būti suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Be to, šios liudytojos parodymai yra neobjektyvūs dar ir dėl to, kad ji nurodė tokias aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Liudytoja aiškino, kad 2013 m. kovo 30-osios rytą broliai kieme tik apsižodžiavo ir D. P. nukentėjusiajam ne tik, kad nespyrė, bet ir nestūmė, nors pats kaltinamasis neneigė stūmęs nukentėjusįjį iš kiemo. Be to, liudytoja teigė, kad 2013 m. kovo 30 d. rytą M. P. buvo įėjęs į namą, nors ir iš kaltinamojo, ir iš nukentėjusiojo parodymų žinoma, kad nukentėjusiojo namo viduje nebuvo.

Teisme apklaustas liudytojas A. J. tvirtino, kad 2013 m. kovo 30-osios rytą, nukentėjusiajam atvykus pirmą kartą, buvo kambaryje, paties įvykio nematė, tik girdėjo šūksnius. Jo parodymai neinformatyvūs ir nei patvirtina, nei paneigia D. P. inkriminuotas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes.

Įvertinus tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad D. P. 2013 m. kovo 30 d., apie 11.00 val., namo kieme adresu (duomenys neskelbtini),Šiaulių r. ne mažiau kaip vieną kartą tyčia spyrė broliui M. P. į kairę koją ir padarė nukentėjusiajam kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalų plyšimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

D. P. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip artimajam giminaičiui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad nukentėjusiajam M. P. tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 30-ąją, antrą kartą atvykus pas tėvą, norėdamas išvaryti brolį iš kiemo, pasiėmė kirvį ir, laikydamas rankoje, artinosi prie brolio, užsimojo kirviu. Neneigė, kad nukentėjusysis galėjo pagalvoti, jog ketina smogti kirviu. M. P. aiškino, kad, pamatęs besileidžiantį kirvį, labai išsigando ir tikrai pagalvojo, kad brolis ketina jį nužudyti, atsitraukė nuo brolio, tačiau šis vėl ėjo link jo su kirviu rankoje. Kad D. P. turėjo rankoje kirvį ir, jį laikydamas, priėjo prie nusisukusio M. P., juo užsimojo, po to, nukentėjusiajam atsisukus ir atsitraukus, vėl artinosi prie M. P. su kirviu rankoje, patvirtina ir vaizdo įrašas.

Nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų A. P. ir S. M. parodymai liudija ir tai, kad broliai konfliktuoja jau tam tikrą laiką. Iš nukentėjusiojo parodymų, byloje pateikto garso įrašo matyti, kad tą pačią dieną, rytą, M. P. pirmą kartą atvažiavus pas tėvą, kaltinamasis įspėjo nukentėjusįjį nežaisti su likimu, klausė, kiek verta jo gyvybė, grasino su juo fiziškai susidoroti, „pakasti“. Tokie kaltinamojo kiek anksčiau išsakyti grasinimai kartu su vėlesniais jo veiksmais - pasiėmė kirvį, priėjo prie nusisukusio nukentėjusiojo, užsimojo kirviu, nukentėjusiajam atsitraukus, vėl artinosi prie jo laikydamas rankoje kirvį - leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo išreikštą grasinimą nukentėjusysis suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Kaltinamasis, grasindamas kirviu, siekė, jog M. P. jaustų baimę ir suprato, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

D. P. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis M. P. teisme nurodė, jog vakare kaltinamasis jokių grasinančio pobūdžio žodžių neišsakė, grasino tik rytą. Anot nukentėjusiojo, vakare jis tik apsikeitė su kaltinamuoju keliomis frazėmis, po ko D. P. nuėjo į ūkinį pastatą, iš kur, kaip nustatyta, pasiėmė kirvį ir priėjo prie nukentėjusiojo. Kad D. P., besiartindamas prie nukentėjusiojo, būtų sakęs jį užmušiąs, M. P. nenurodė. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog D. P., besiartindamas prie M. P. su kirviu rankoje, sakė, kad jį užmuš.

Įvertinus teismo posėdžio metu surinktus įrodymus, bei tai, kad kaip nustatyta tarpusavio brolių kaltinamojo D. P. ir M. P. santykiai yra įtemti, buvusį ankstesnį konfliktą tos pačios dienos rytą, M. P. elgesys – atvažiavimas pas tėvą, vaikščiojimas apie namus, neišvažiavimas iš kiemo, galėjo kelti kaltinamojo nepasitenkinimą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo nukreiptas konkrečiai į kaltinamąjį, nėra duomenų, kad M. P. siekė kaip nors išprovokuoti būtent kaltinamąjį elgtis neteisėtai, nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtinio ar kitokio pobūdžio pavojingi veiksmai. Dėl to teismas nepripažįsta nukentėjusiojo elgesio kaip provokuojamo ir rizikingo.

Bausmės skyrimo motyvai, civilinio ieškinio išsprendimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Anksčiau neteistas (121-122 b. l.), administracine tvarka baustas (127-129 b. l.), Šiaulių r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūno charakterizuojamas teigiamai (133 b. l.), nedirba, bet registruotas darbo biržoje (123, 125 b. l.), iš dalies darbingas (50% darbingumas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl grasinimo nužudyti M. P. yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir, ją padaręs, nuoširdžiai gailėjosi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, D. P., pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 str.), už Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis, o už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

D. P. padaryti nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį, todėl už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (108, 109 b. l.).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (29-30 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis sumažino neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą iki 10 000 Lt.

Reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą už raminamuosius vaistus (30 Lt) ir raminamąsias arbatas (20 Lt) atmetamas, kadangi nepagrįstas kasos kvitais, kitais rašytiniais dokumentais.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio kelio sąnario medialinio menisko kūno ir užpakalinio rago horizontalus plyšimas. Sveikatą sutrikdė bei nužudyti grasino artimas asmuo – brolis. Akivaizdu, jog M. P. dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Atsižvelgdamas į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, į tai, kad žalą padariusio asmens veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, į kaltinamojo asmenybę, kad yra nedirbantis ir kaip pats nurodo turintis sveikatos problemų, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir nukentėjusiajam M. P. padarytą neturtinę žalą įvertina 5 000 Lt.

Nukentėjusysis M. P. už civilinio ieškinio surašymą ir teisines konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo advokatei V. Laukevičienei 350 Lt (32 b. l.), o advokatui S. Alysui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 900 Lt. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai teisinei pagalbai, pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl, sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo D. P..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti bei nagrinėti – 2013 m. kovo 30 d. M. P. pateikta DVD laikmena bei 2013 m. balandžio 2 d. pateikta CD-R laikmena su vaizdo bei garso įrašais, CD laikmena su pranešimo policijai apie 2013 m. kovo 30 d. įvykį įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, iš dalies pridėti laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir skirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam M. P. 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2013 m. kovo 30 d. M. P. pateiktą DVD laikmeną bei 2013 m. balandžio 2 d. pateiktą CD-R laikmeną su vaizdo bei garso įrašais, CD laikmeną su pranešimo policijai apie 2013 m. kovo 30 d. įvykį įrašu, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.