- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-06
- Bylos Nr.
- 1-3188-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24650-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- P. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiką, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1, 2 dalis 47 parų arešto bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 14 parų arešto bausme;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu bei 2017 gruodžio 12 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 26 parų arešto bausme;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2019 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. P. J. 2025 m. liepos 13 d. apie 13.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. J. – metu, tyčia du kartus sudavė jai kumščiu – vieną smūgį į kairės kojos šlaunį ir vieną į kairės rankos dilbio sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Teisiamojo posėdžio metu P. J. nurodė, kad dirbo, V. J. buvo namuose su vaiku. Vėliau pasikeitė, ji išėjo į darbą, jis liko namuose. Dalyvavo vestuvėse, vartojo alkoholį išvakarėse. Grįžus namo kilo konfliktas. Atvažiavo namo, žodis po žodžio, trenkė žmonai į kojos šlaunį, į rankos dilbį, trenkė kumščiu. Kaip ji pasakojo, taip ir buvo, jis nepamena tiksliai, viską darė ant karštųjų. Nukentėjusioji išėjo į lauką ir paskambino policijai, jį suėmė. Ji sakė, kad ji juto skausmą, bijojo išeiti į lauką. Smūgiai galėjo sukelti skausmą, nes tai darė mylimas žmogus ir ji silpnesnė kaip moteris. Auga pirmas vaikas, žmonai sunkoka auginti. Konfliktai jų šeimoje kyla dėl alkoholio ir dėl buitinių nesutarimų. Eis gydytis pas terapeutą, jis kažką pasakoja ir tokiu būdu gydo. Yra pats pavargęs nuo konfliktų. Žino, kad žmona nori jį taisyti į gerą pusę ir ji jam daro teigiamą poveikį. Anksčiau vartojo narkotikus, dabar to nedaro dėl žmonos įtakos. Nenori prarasti šeimos, bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir psichologu. Dėl savo veiksmų gailisi. Žmonos atsiprašė, susitiko, pasikalbėjo ir susitaikė. Žmona pasakė, kad jei toliau vartos alkoholį, skirsis. Nori gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir savo vaikui rodyti tinkamą pavyzdį.
Motyvuojamoji dalis
3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismas priėmė sprendimą, įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 21 d. apklaustas kaltinamasis P. J. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pastoviai su savo sutuoktine V. ir jų sūneliu, kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Butas yra nuomojamas. Jis užsiima individualia veikla. 2025 m. liepos 13 d. namo grįžo apie vidudienį, nes buvo iš vakaro nuvykę į svečius. Jis prisipažįsta, kad buvo pavartojęs alkoholio, bet konkrečiai įvykiui alkoholis neturėjo įtakos. Sutinka, kad po 13 val. kažkaip įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, tikrai nepasakys, kokia buvo to konflikto priežastis ir prisipažįsta, kad nesusitvardė ir sudavė sutuoktinei V. Sutinka, kad trenkė kumščiu, neprisimins kokiu, galimai dešiniu, yra dešiniarankis, vieną kartą jai sudavė į koją, kitą kartą tuo pačiu kumščiu į jos ranką. Atsimena, kad V. pasiėmė sūnų ir išėjo, kur po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį, sulaikė ir uždarė į areštinę. Mano, kad V. skaudėjo nuo jo suduotų smūgių, nes ir jam skaudėtų, jeigu jį kas muštų, o tuo labiau mylimas žmogus. Neturi priklausomybių, nesigydė nuo jų. Buvo teistas, paskutinis teistumas dėl smurto. Tai buvo jam gera pamoka. Kai pavartoja alkoholio, nori, kad niekas nelįstų prie jo. Jis susiėmė, tuo labiau, kad ir sutuoktinė jam iškėlė sąlygą – sureguliuoti savo elgesį, valdytis, todėl tikrai nenori prarasti savo šeimos, sutinka ir jau net 2025 m. liepos 28 d. jis užsirašęs pas gydytoją dėl kodavimosi. Tikrai myli ir sutuoktinę, ir jų sūnų, nori grįžti į šeimą ir gyventi kartu. Kaip žino, jam V. linkusi atleisti, tik kad jis laikytųsi savo įsipareigojimų (b. l. 77-79).
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 13 d. apklausta nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2025 m. liepos 13 d. apie 13.00 val. kartu su savo šeima: vyru P. J. ir jų bendru vaiku D. J. (D. J.) (gim. (duomenys neskelbtini) m.) – grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Grįžo iš sodybos, kur vakar šventė jos sesers vestuves. Ji buvo blaivi, o jos vyras buvo išgėręs. Dar būdami sodyboje pradėjo žodiškai konfliktuoti – jis reiškė jai savo nepasitenkinimą. Grįžus namo konfliktas nesibaigė, jis tik aštrėjo. Vienu momentu, kai gulėjo miegamojo lovoje su jų vaiku, prie jos priėjo vyras ir sudavė du smūgius savo dešinės rankos kumščiu: pirmą – į kairės rankos dilbį, antrą – į kairės kojos šlaunį. Po šių smūgių pasakė vyrui, kad nusiramintų, nes šalia buvo jų vaikas. Tačiau jis nekreipė dėmesio, priėjo prie vaiko, nuo jo kojos nuėmė basutę ir metė ją į ją – pataikė į galvą. Vėliau vyras nutarė rūkyti kambaryje. Ji paėmė vaiką ir išbėgo iš namų, tuomet iškvietė pagalbą. Vyras prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, dėl praeitų įvykių yra jau kreipusi į policiją. Dėl šių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Visą konfliktą matė jų mažametis vaikas (b. l. 29-30).
6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 17 d. papildomai apklausta nukentėjusioji V. J. parodė, kad jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, buvo paraudonavusi ranka, net atvykę policijos pareigūnai turėjo tai užfiksuoti. Iš pradžių tikrai skaudėjo stipriai, vertintų skausmą tiek dėl smūgio į koją, tiek į ranką virš 5 balų iš dešimties. Skausmas – paraudonavimas – truko kelias valandas, ant kojos nesimatė jokio sužalojimo. Savo vyrui P. ji turi pretenziją tik dėl šių 2 smūgių. Kas liečia metimą su vaiko bateliu, tai dėl to vyrui jokių pretenzijų neturi, jis jai šiuo savo veiksmu nesukėlė jokio fizinio skausmo. Sutuoktinis po areštinės per draugus paprašė, kad surinktų jam drabužius, jos atsiprašė, tikrai matosi, kad gailisi. Su sūnumi jam nėra uždrausta bendrauti, bet taip ji jam iškėlė sąlygą, kad jis eitų tvarkytis alkoholizmo problemą. Sutuoktinis nėra priklausomas nuo alkoholio, bet jeigu paragauja, ypač mėgdavo išgerti savaitgaliais, tapdavo agresyvesnis, todėl bijo, kad tai peraugs į priklausomybę. Jam buvo pasiūlyta žengti žingsnį – koduotis, sutuoktinis sutiko. Matydama jo pastangas, ji spręs dėl tolimesnės ateities. Jeigu sutuoktinis tikrai matys, kad stengiasi, mano, kad gyvens kartu. Į įvykio vietą medikai nebuvo atvykę, iš policijos buvo gavusi užduotį, vyko pagal ją, medikai jai, kiek jai žinoma, jokių sužalojimų neužfiksavo. Papildomai pas medikus nesikreipė. Todėl mano, kad sutuoktinis jai sukėlė momentinį stiprų fizinį skausmą. Savo sutuoktiniui P. J. civilinio ieškinio nereikš, taip jis iš tikrųjų yra geras vyras ir tikrai labai geras tėvas, myli jų sūnų. Labai nenorėtų bausmės jam susijusios su laisvės atėmimu, nes jis dirba, prisideda prie šeimos maitinimo, yra pagrindinis šeimos maitintojas, ir, kaip minėjo, yra geras tėvas. Jų sūnelis įvykio metu nenukentėjo, jis neverkė, jam neprireikė nei medicininės, nei kitokios pagalbos. Pas medikus papildomai nesikreipė, biuletenyje nebuvo (b. l. 41-43).
7. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 13 d. apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą dalinasi su kaimynais P. ir V. (kitų duomenų nežino), kurie kartu su mažamečiu vaiku gyvena kitame kambaryje – (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 13 d. visą dieną buvo namuose – ilsėjosi, miegojo ir žiūrėjo televizorių. Jo kaimynų – P. ir V. – šiąnakt namuose nebuvo, jų nebuvo ir dieną, kai užmigo. Vienu metu jį pažadino triukšmas, sklindantis iš jų kambario – girdėjosi baldų stumdymas, durų trinksėjimas. Kadangi televizoriaus garsas buvo didelis, nekreipė į tai dėmesio ir toliau žiūrėjo televizorių. Kas konkrečiai vyko kaimynų kambaryje, nežino, iš savo kambario nebuvo išėjęs. Po kurio laiko pas jį atvyko policijos pareigūnai. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Kaimynai šiame bute gyvena apie metus. Kai P. būna blaivus, konfliktų tarp jų nepastebėjo, tačiau jam išgėrus tarp jų kyla barniai. Buvo vieną kartą kvietęs policiją, nes V. prašė jo, bet tai buvo seniai (b. l. 46-47).
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 21 d. apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad 2025 m. liepos 13 d. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju E. M. (E. M.), šaukiniu V1101, apie 13.39 val. buvo gautas iš Vilniaus VPK OVS budėtojo nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gautas pranešimas, jog minėtu adresu vyriškis neblaivus, agresyvus, mušasi, namuose yra nepilnamečių vaikų. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja V. J. su mažamečiu sūnumi ant rankų D. J., kuri verkdama nurodė, jog 2025 m. liepos 13 d. apie 13.00 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), vyras P. J. buvo stipriai neblaivus, užėjus pykčiams, pradėjo mėtyti daiktus, smurtauti. P. J. V. J. atžvilgiu sukėlė fizinį skausmą, priėjęs minėtas vyras sudavė du smūgius savo dešinės rankos kumščiu: pirmą – į V. kairės rankos dilbį, antrą – į V. kairės kojos šlaunį. Vizualiai matėsi paraudimai ant moters odos minėtose kūno vietose. Moteris buvo labai išsigandusi, pergyveno dėl savo ir vaiko saugumo. Prieš patenkant į minėto daugiabučio patalpas, pastebėjo V. sušukus: „jis ateina“ P. J. išeinantį iš bendrabučio patalpų, stipriu mostu prasibrovusį pro laiptinės duris. Minėtas asmuo buvo sulaikytas, panaudojant spec. priemonę – antrankius. Asmuo buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, nuo jo dvelkė stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. P. J. buvo pasodintas į laikinojo sulaikymo patalpą, esančią tarnybiniame automobilyje. Tikslinant tolimesnes įvykio aplinkybes, P. J. buvo supažindintas su teisėmis, buvo paaiškinta, kodėl yra sulaikomas. Tikrinant P. J. blaivumą, asmuo daug kartų mėgino pūsti į alkotesterį, tačiau to padaryti nepavyko. Naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“, serijos Nr. ARRF-0042, patikros sertifikatas Nr. 2266632, buvo nustatyta, jog V. J. yra blaivi – prietaisas parodė 0,00 promilės alkoholio koncentraciją. Pabendravus su kaimynais, vienas iš jų – V. M. – nurodė, jog jokio konflikto negirdėjo pas kaimynus (b. l. 50-52).
9. Iš 2025 m. liepos 13 d. V. J. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2025 m. liepos 13 d. apie 13.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis P. J. du kartus sudavė jai kumščiu: vieną smūgį į kairės kojos šlaunį ir vieną į kairės rankos dilbio sritį. Dėl šių smūgių patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą ir patraukti jos sutuoktinį atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 1-5).
10. Iš 2025 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrabučio tipo daugiabučio kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.12-15).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2406/2025 (01) nurodyta, kad V. J. po 2025 m. liepos 13 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l. 39).
12. 2025 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdėti, kaip moteris, prisistačiusi V. J., nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras kelia ranką (b. l. 19-20).
13. 2025 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai: įrašas pavadinimu „PSS-20250713-134735UTC+0300“ ir įrašas pavadinimu „PSS-20250713-134724UTC+0300“. Apžiūrėjus pirmą įrašą nustatyta, kad vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie moters, kuriai yra maždaug (duomenys neskelbtini) m., šviesiai tamsių plaukų ir kuri rankose laiko maždaug (duomenys neskelbtini) m. vaiką. Moteris pasakoja, kad vyras jai „iš kumščio trenkė į ranką ir koją“ ir pradėjo mėtyti vaiko žaislus ir kitus daiktus. Sako, jog jis girtas, ir kai jis girtas jam nepatinka viskas. Klausia pareigūnas, ar liko ant jos kažkokie sužalojimai, ji atsako, kad nežino, nebent liko raudona ant rankos. Moteris sako, kad parašys pareiškimą ir tikisi, kad pareigūnai jį šiandien paims ir jo neišleis, nes jis ją tada iš viso užmuš. Pareigūnai klausia, ar vaikas matė, kas vyko, moteris patvirtina. Pareigūnai su moterimi eina daugiabučio link, sustoja prie laiptinės durų. Pro jas išeina vyras – tamsių plaukų, (duomenys neskelbtini) gymio, maždaug (duomenys neskelbtini) m., su tatuiruotėmis ant rankų, moteris pasako, kad čia jis, verkia ir pareigūnas iš karto vyrą surakina, tuo metu vyras su moterimi šneka (duomenys neskelbtini). Pareigūnai jį nuveda prie tarnybinio automobilio ir uždaro jį į laikinojo sulaikymo kambarį. Moteris bute pasakoja, kad jie turi socialinę darbuotoją, nes ji yra anksčiau buvusi krizių centre, nes jis yra ją sumušęs ir dėl to sėdėjęs parų ir jis yra neseniai išėjęs, prieš 2-3 mėnesius. Bute moteris pasakoja, jog viskas įvyko prieš maždaug 30 minučių, ji gulėjo su miegančiu vaiku lovoje. Jie kartu buvo išvažiavę ir grįžo, vyras buvo pergėręs. Moteris gulėjo lovoje, jis priėjo prie jos ir jai trenkė „iš kumščio du kartus į ranką ir koją“, moteriai skaudėjo. Grižus namo, miegančiam vaikui vyras nuiminėjo basutes ir jas „2 kartus metė į galvą“ moteriai. Jis mėtė kitus daiktus, bet tikriausiai apsitvarkė, nes suprato, kad atvažiuos policija. Apžiūrėjus antrą įrašą nustatyta, kad pareigūnas klausia vyro, sėdinčio laikinojo sulaikymo kambaryje, kas nutiko. Vyras sako kad buvo vestuvės, prašo pareigūno jį paleisti. Pareigūnas atsako, jog nepaleis, jog vyras trankė moteriai. Vyras sako, kad jos netrankė, kalba nerišliai. Pareigūnas pasako, kad šiandien vyras negrįš namo. Vyras prašo išleist jį parūkyti. Vyras klausia, ar ji taip pasielgė. Pareigūnas atsakė, jog taip, jog vyras prieš vaiką smurtauja. Vyras sako, jog prieš vaiką nesmurtauja ir vaikas jį labai myli. Vyras prašo pareigūno pakviesti ją, pareigūnas atsako, kad jie išsiaiškins rytoj, o šiandien jį sulaikys. Vyras teigia, jog jos nemušė, pareigūnas atsakė, jog moteris sakė, jog mušė ir ant jos rankos ir kojos buvo mėlynės, už tai jam antrankius ir uždėjo. Vyras sako pareigūnui, kad patikrintų moters blaivumą, nes ji neblaivi. Pareigūnas atsako, jog patikrins, bet atvažiuos vaikų teisės. Tada vyras sako, jog moteris blaivi. Vyras teigia, kad nieko nedarė, jog jis daro tik gera moteriai, o ji taip su juo elgiasi. Jis siūlė likti su vaiku namie, bet ji norėjo, jog jie visi važiuotų į vestuves. Grįžus namo jis sunešė visus daiktus. Pareigūnai matuoja vyro neblaivumą, pamatuoti nepavyko. Pareigūnas klausia, ar čia moteris jį apdraskė. Vyras neigia, sako, kad viskas gerai, ji labai gera, jie grįžo, jis ant jos supyko, kaip ji sakė, jis ją pastūmė, gal dar mušė, trenkė jai, ji nukrito ir viskas. Vyras sako, kad jis negirtas. Pareigūnai vėl uždaro vyrą į laikinojo sulaikymo kamerą. Vyras prašo dėl vaiko nieko nedaryt, sako, kad nesmurtavo. Vyras pasakoja, kad jis labai geras buvo. Jie susituokę. Grįžta kitas pareigūnas, sako, jog moteris visiškai blaivi. Daugiau tyrimui reikšmingos medžiagos neužfiksuota (b. l. 21-22).
14. 2025 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“, serijos Nr. ARRF-0042, patikros sertifikatas Nr. 2266632, buvo nustatyta, jog V. J. yra blaivi – prietaisas parodė 0,00 promilės alkoholio koncentraciją (b. l. 23-24).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
15. Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje straipsnyje, įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad kilo konfliktas, trenkė žmonai į kojos šlaunį, į rankos dilbį, trenkė kumščiu, smūgiai galėjo sukelti skausmą, konfliktai jų šeimoje kyla dėl alkoholio ir dėl buitinių nesutarimų. Ikiteisminio tyrimo metu P. J. kaltę pripažino, paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, tikrai nepasakys, kokia buvo to konflikto priežastis ir prisipažįsta, kad nesusitvardė ir sudavė sutuoktinei V. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios V. J., liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2025 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga.
17. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog nukentėjusioji V. J. ir kaltinamasis P. J. veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, augino mažametį vaiką. Taigi teismo vertinimu, veikos pavojingumą didinantis požymis: fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kvalifikuotas tinkamai. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad P. J. 2025 m. liepos 13 d. apie 13.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. J. – metu, tyčia du kartus sudavė jai kumščiu, t. y. vieną smūgį į kairės kojos šlaunį ir vieną į kairės rankos dilbio sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. J. sukėlė fizinį skausmą. Tokie P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
18. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo P. J. teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
19. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės rūšis.
20. Skirdamas bausmę P. J. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y.: tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas prieš sutuoktinę, nusikalstamus veiksmus pasirenkant kaip netinkamą santuokinių konfliktų sprendimo būdą. Teismas pažymi, kad veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau nepasižymi dideliu pavojingumu, kūno sužalojimų nekonstatuota, ilgalaikio fizinio skausmo nukentėjusiajai kaltininamojo veiksmai nesukėlė. Kaltinamasis sutuoktinės atsiprašė, jie susitaikė.
21. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo P. J. asmenybę. P. J. 10 kartų teistas (b. l. 82-89), be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės V. J. – sveikatą, tai leidžia daryti išvadą, kad P. J. sunku tvardyti emocijas ir keisti elgesį sprendžiant konfliktus, Administracinių nusižengimų registro išrašo už 1 metus duomenimis, 4 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transporto be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 90-92), Sodra duomenimis, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų, kad P. J. vengtų išlaikyti savo vaiką ar kitaip juo nesirūpintų, priešingai, pagal nukentėjusiosios parodymus jis yra šeimos maitintojas, dirba, rūpinasi vaiku, yra geras tėvas. Byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), prokurorė neprašė pripažinti jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taigi atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
22. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant P. J. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltinamojo asmenybę bei veikos pavojingumą ir sprendžia, kad nustatytinas maksimalus sankcijoje nustatytas bausmės dydis – 90 parų areštas.
23. Teismas įvertinęs tai, kad P. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu.
24. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas, paskirdamas arešto bausmę, turi pareigą įvertinti, ar nėra sąlygų, leidžiančių bausmės vykdymą atidėti. Tokiu atveju teismas turi pateikti argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą P. J., suteikiant galimybę dirbti ne laisvės atėmimo vietoje, sudarant galimybes rūpintis vaiku ir savo elgesio pokyčiu. Bausmės vykdymo atidėjimo prašė valstybinis kaltintojas, o nukentėjusioji prašė neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes P. J. yra pagrindinis šeimos maitintojas ir geras tėvas. P. J. vykdo individualią veiklą, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasižada vykdyti visus įpareigojimus ir draudimus, nenori prarasti šeimos, eis gydytis pas terapeutą nuo alkoholizmo. Visa tai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju gali pasitarnauti bausmės paskirčiai tiek nubausti kaltą asmenį, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (skiriant poveikio priemones), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (nukentėjusioji atleido, jie susitaikė), tiek prisidėti prie kaltinamojo resocializacijos. Bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko kaip galimybę P. J. teigiamai keisti savo elgesį. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti maksimaliam vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas), taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per devynių mėnesių laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis ) ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis) per vienuolikos mėnesių laikotarpį.
V. Dėl advokato išlaidų priteisimo
25. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė (137,5 Eur) dėl kaltinamajam P. J. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas pažymi, kad P. J. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Baigiamųjų kalbų metu gynėja prašė šių proceso išlaidų nepriteisti.
26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. nors P. J. vykdo individualią veiklą, tačiau jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, augina mažametį vaiką, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.
VI. Kiti klausimai
27. P. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 13 d. 14.05 val. iki 2025 m. liepos 15 d. 13.21 val. (b. l. 57-62), todėl šis sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
28. P. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 15 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 63-64) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
29. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie priekinio baudžiamosios bylos viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
P. J. (P. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, P. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 13 d. 14.05 val. iki 2025 m. liepos 15 d. 13.21 val., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, P. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose šią pareigą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose šią pareigą įvykdant per 11 (vienuolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. J. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš P. J. nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti P. J., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.