- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-16
- Bylos Nr.
- A-403-1584-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K. U.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. U. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) pažeidė jo konstitucines teises į būsto neliečiamybę bei priteisti 500 Lt materialinės bei 10000 Lt moralinės žalos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. trys nepažįstami vyriškiai (kaip vėliau paaiškėjo – Šiaulių VMI pareigūnai) slaptai, ne per pagrindinį įėjimą, savavališkai įėjo į jo būstą, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Šiaulių VMI 2005 m. gruodžio 11 d. gavo V. B. pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, vykdoma neteisėta komercinė-ūkinė veikla – atliekamos automobilių remonto paslaugos. Inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, teisėtai atliko pavestas funkcijas ir patikrino garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas neatlygintinai suteikė teisę naudotis garažu R. B. , todėl tikrinimo metu pareiškėjui materialinės bei moralinės žalos nebuvo padaryta. Šiuo atveju inspekcijos pareigūnai žalos pareiškėjui nepadarė, jų veiksmuose nėra kaltės, kadangi atliko savo funkcijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio l dalies 2 punktu ir kitais poįstatyminiais teisės aktais.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atlikdami tarnybines pareigas Šiaulių AVMI pareigūnai nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Šiaulių AVMI pareigūnai, gavę V. B. informaciją apie nelegalią veiklą (duomenys neskelbtini), ten nuvyko ir padarė patikrinimą garažuose, kur ir buvo atliekama nelegali veikla. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis numato galimybę atlikti patikrinimą esant atitinkamai informacijai iš anksto neįspėjus apie tai mokesčių mokėtojo. Šiaulių AVMI pareigūnai į pareiškėjo būstą užėję nebuvo, to ne neigia nei pats pareiškėjas, tai patvirtina ir Šiaulių AVMI pareigūnai. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio. Tačiau ši Viešojo administravimo įstatymo nuostata neapima administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo ir atsakomybės už juos taikymo
Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo motyvus, jog būtent dėl neteisėtų Šiaulių AVMI pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kadangi sprendžiant šios žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta ir administracinio subjekto pareigūnų kaltė. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių AVMI pareigūnų kaltę. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti konstitucinių teisių pažeidimą bei priteisti iš Šiaulių AVMI 500 Lt materialinės ir 10000 Lt moralinės žalos.
pirmosios instancijos teismo teiginys, kad mokesčių įstatymo 33 straipsnis numato galimybę atlikti patikrinimą iš anksto neįspėjus mokesčių mokėtojo, nesusijęs su skundu, nes pareiškėjas skundą grindė tuo, kad į jo būstą įėjo trys nepažystami vyriškiai (kaip vėliau paaiškėjo Šiaulių AVMI pareigūnai), jie įėjo savavališkai, neprisistatė ir nepateikė jokių dokumentų, suteikiančių jiems teisę įeiti į pareiškėjo būstą. To nesuteikia ir minėtas įstatymas. Ir apskritai tokio įstatymo, kuris suteiktų teisę savavališkai, nepateikiant jokių dokumentų, suteikiančių teisę įeiti į žmogaus būstą, negali būti, nes priešingu atveju toks įstatymas būtų prieštaraujantis Konstitucijai; pagal lietuvių kalbos žodyną “būstas” – namas, būtas, pastogė. Būtas, kurį apima sąvoka būstas, - namo dalis iš vieno ar kelių kambarių ir virtuvės, gyvenamasis namas, troba, pirkia, bet koks pastatas, trobesys. Tačiau teismas būstą suvokė tik kaip gyvenamąjį namą, todėl neteisingai nurodė, kad Šiaulių AVMI pareigūnai į pareiškėjo būstą užėję nebuvo. Tai neatitinka tikrovės, nes Šiaulių AVMI darbuotojai Z. J. patvirtino, kad į garažą buvo užėjęs, o garažas yra būstas; Teismas motyvuoja, kad pareiškėjas neneigia, kad pareigūnai nebuvo įėję į būstą. Tačiau pareiškėjas tokio išsireiškimo neišreiškė ir jo nėra užfiksuota teismo protokole. Tai yra netoleruotinas parodymų klastojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Tam, kad atsirastų deliktinė atsakomybė, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.246 - 6.250 straipsniai). Pareiškėjas savo reikalavimus grindė LR konstitucijos 24 straipsnio pažeidimu ir jam padarytą žalą kildino iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliktų 2005 m. lapkričio 28 d., t.y. jis prašė pirmosios instancijos teismo priteisti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1 dalį, nebūtina nustatyti valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta žala, ir būtent ji padaryta konkrečiai nurodomais valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais (pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijos akto sąvoka apima ir jos darbuotojų veiksmus).
Vadinasi, tam, kad patenkinti pareiškėjo prašymą būtinos visos trys sąlygos: neteisėti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmai, pareiškėjas turėjo patirti jo nurodomo dydžio žalą (500 Lt turtinę ir 10000 Lt neturtinę), ši žala turi būti atsiradusi būtent dėl neteisėtų Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atlikdami tarnybines pareigas Šiaulių AVMI pareigūnai nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis numato galimybę atlikti patikrinimą esant atitinkamai informacijai iš anksto neįspėjus apie tai mokesčių mokėtojo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Šiaulių AVMI buvo gauta informacija apie pareiškėjo garažuose vykdomą nelegalią veiklą, Šiaulių AVMI pareigūnai į pareiškėjo kiemą įėjo per vartelius, kurie nebuvo užrakinti, buvo įėję tik į nurodytus atvirus garažus ir tik tam, kad iš ten dirbusio asmens gautų informaciją, susijusią su Šiaulių AVMI gautame pareiškime nurodoma pareiškėjo garažuose vykdoma nelegalia veikla, į kitas pareiškėjui priklausančias patalpas jie nėjo, o pareiškėjui pareiškus nepasitenkinimą dėl jų apsilankymo, iš pareiškėjo kiemo nedelsiant išėjo.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ne tik jo prašomos priteisti žalos dydį, bet ir jos atsiradimo faktą. Jis netgi nenurodė, kokiu būdu, jo manymu, atsirado turtinė žala. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmais, atliktais 2005 m. lapkričio 28 d., buvo padaryta žala.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta nei viena iš sąlygų, būtinų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, priteisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Be to, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė. Todėl valstybė turi būti atsakovu byloje. Pareiškėjas pareiškė reikalavimą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau šiam atsakovui įstatymu nenumatyta prievolė atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Ir dėl šios priežastys apeliacinis skundas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo R. K. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.